REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kiek dar mūsų šalyje yra degradavusių žmonių? Tyrimų rezultatai stulbina - pasirodo, potencialūs alkoholikai yra daugiau kaip pusė lietuvių vyrų. Tokią kraupią tikrovę atskleidžia tyrimai valdžiai aiškinantis, kaip pažaboti alkoholizmą ir smurtą šeimose. Ekspertų teigimu, degradacijos ratas įsisukęs kaip reikiant – alkoholikai gimdo būsimus alkoholikus, pagalbos jiems arba nėra, arba ji labai sunkiai prieinama. O socialinės rizikos šeimų yra gerokai daugiau negu skelbia statistika.

Kiek dar mūsų šalyje yra degradavusių žmonių? Tyrimų rezultatai stulbina - pasirodo, potencialūs alkoholikai yra daugiau kaip pusė lietuvių vyrų. Tokią kraupią tikrovę atskleidžia tyrimai valdžiai aiškinantis, kaip pažaboti alkoholizmą ir smurtą šeimose. Ekspertų teigimu, degradacijos ratas įsisukęs kaip reikiant – alkoholikai gimdo būsimus alkoholikus, pagalbos jiems arba nėra, arba ji labai sunkiai prieinama. O socialinės rizikos šeimų yra gerokai daugiau negu skelbia statistika.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Po 10 metų Lietuvoje turėtų būti 3,5 mln. gyventojų. Tokį tikslą pernai užsibrėžė didžiosios politinės partijos. Skamba gražiai, tačiau daug sunkiau suskaičiuoti, kiek tų žmonių bus prasigėrę ar visiškai degradavę. Specialistai šiurpsta – lietuviai alkoholio liūne skęsta taip, kad nyksta ištisi kaimai.

REKLAMA

Tragedija Saviečių kaime, kai tėvas šulinyje pražudė du savo vaikus, valdžią ir visuomenę įaudrino kaip reikiant. Dėmesys didžiulis, tačiau pamirštama, kad kasmet tėvai ar įtėviai nužudo bent po keliolika vaikų, dar daugiau nusižudo patys, o tūkstančiai nuolat mušami. Po siaubingų įvykių aplinkiniai visada pripažįsta žinoję apie problemą, tačiau nieko nedarę. Lygiai taip pat visi žino, kuris kaimynas nuolat geria.

„Vyrų Lietuvoje 20-64 metų amžiaus grupėje probleminių vartotojų yra apie 40-48 proc. Moterų – apie 16 proc. toje pačioje amžiaus grupėje,“ - teigia biomedicinos mokslų daktaras, psichiatras Aurelijus Veryga.

REKLAMA
REKLAMA

Tokius kraupius skaičius atskleidžia specialūs tyrimai, tačiau neabejojama, kad alkoholizmo mastas daug didesnis, nes su mokslininkais dažniausiai bendradarbiauja ir anketas pildo tik socialūs, dirbantys žmonės. Kaip visada, labiausiai nukenčia vaikai.

„Mama jeigu išgėrinėja būdama nėščia, tie efektai yra nediskutuotini. Vaikai tikrai gimsta problemiški, su psichologinėm problemom, su užkoduotom elgesio problemom, netgi su fiziniais pažeidimais,“ - sako A. Veryga.

Jeigu vaikas auga matydamas vien girtus besimušančius tėvus ir neturi galimybės iš tokios aplinkos ištrūkti, greičiausiai ir jis paseks tėvų pavyzdžiu. Visuomenėje prabilta apie priverstinį alkoholikų gydymą, tačiau specialistai purto galvas: šimtų tūkstančių žmonių gydytis neprivers niekas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes neuždarysime tiek žmonių, neturėsime, kur uždaryti. Mes tik galime paskatinti juos kreiptis pagalbos ir sudaryti jiems galimybę tą pagalbą gauti. Pvz., gydantis nuo alkoholio, kiek tu gali turėti nedarbingumo pažymėjimą ir gauti pašalpą? Jiems fiziškai yra sunku tai padaryti. Tokius praktinius dalykus ir būtina sutvarkyti,“ – tikina žmogaus teisių ekspertė Dovilė Šakalienė.

Ekspertai pabrėžia, kad jokia papildoma institucija, kaip po naujausios tragedijos pasiūlė prezidentė, problemos neišspręs. Vienintelis kelias – tobulėti visiems. Kaimynai privalo pranešti apie smurtą už sienos. Socialinių darbuotojų yra per mažai ir toli gražu ne visi yra profesionalai. Tarnybos per mažai bendradarbiauja, o pradėti dažnai reikėtų nuo paprasčiausių dalykų – tėvus išmokyti būti tėvais o ne gyvuliais

REKLAMA

„Dar pas mus toks atgyvenęs požiūris, kad jeigu tu esi suaugęs, tu gali būti tėtis ar mama. O išties dažnai tam reikia žinių ir jeigu tu jų negavai natūraliai, kaip vaikas, jeigu to neužtenka, tam tikri pasiruošimai galėtų būti,“ – teigia psichologė-psichiatrė Rasa Bieliauskaitė.

Ir Kėdainių tragedijos atveju pranešta, kad socialiniai darbuotojai tėvo smurto nematė. Skurdas ir purvas priskirti tėvų socialinių įgūdžių trūkumui. Lietuvoje vienam socialiniam darbuotojui neretai tenka prižiūrėti ir 20 asmenų. Jungtinėse Valstijose kiekvienam į rizikos grupę patenkančiam žmogui skiriama po socialinį darbuotoją. Ir jis žmogų lanko ne pagal grafiką. Jeigu moteris laukiasi, nuolat prižiūrima, kad ji nesisvaigintų. Žinoma, valstybei tai kainuoja labai daug.

REKLAMA

„Tai, kokie tėvai mes esame, didele dalimi priklauso nuo to, kokią patirtį mes gavome būdami vaikai. Dėl to, kalbant apie rizikos šeimas, labai svarbu, kad jos gautų pagalbą,“ - tikina R. Bieliauskaitė.

Dar vieni nearti dirvonai – Lietuvoje nėra lytinio švietimo sistemos. Asocialios šeimos dažniausiai susilaukia daugiau nei keleto vaikų, o vėliau ir šie vaikai pasmerkiami skursti.

„Kaip daroma daugelyje sąmoningų Vakarų Europos valstybių – šeimoms, kurios turi žemą pajamų lygį, yra kompensuojamos kontraceptinės priemonės. Gydytojai patys pasiūlo ir pataria nemokamai arba už simbolinę kainą jos suteikiamos. Pas mus kol kas situacija atvirkštinė – reikia dėti labai daug sąmoningų pastangų, kad galėtum gyventi sąmoningą lytinį gyvenimą,“ – dėsto D. Šakalienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Statistika rodo, kad Lietuvoje gyvena 10 tūkstančių socialinės rizikos šeimų, jose auga 20 tūkstančių vaikų. Neabejojama, kad išties jų gerokai daugiau, tik apie skurdą ir girtuoklystę tarnybos nesužino. Ekspertų teigimu, dar viena akis badanti problema – valdžia vis dar nėra priėmusi įstatymo, draudžiančio mušti vaikus. O kai smurtas nuo mažens tampa norma, greitų pokyčių tikėtis sunku.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų