Pavargę nuo alinančio karščio džiaugiamės, kad pagaliau gausim šiek tiek vėsos. Nusileidom Brisbanėje, Australijoje, kur iš vasaros per porą valandų atsidūrėme vidury žiemos – birželio mėn.
Aplinka. Žmonės. Nuotaikos.
Jau oro uoste pajutome, kad atsidūrėme visai kitoje aplinkoje nei buvom įpratę matyti pastaruosius kelis menesius. Nieks nieko nepardavinėjo, visi tarifai ir kainos aiškiai surašytos suprantama kalba – viskas vyksta pagal nustatytas taisykles. Iš dalies džiaugiamės, kad galim savo budrumui duot šiek tiek poilsio, bet iš kitos pusės buvo viskas taip aišku ir pažįstama, kad net nelabai neįdomu. Jeigu Azijoje tik iškėlęs koją iš oro uosto ar stoties pajunti kitokią kultūrą su daugybe neįprastų ir nežinomų dalykų, kuriuos norisi tyrinėti ir pažinti, dar nemačius nei dalelės miesto, tai Brisbanės oro uoste pajutome, kad tai, kas įdomu, prasideda ne oro uoste.
Brisbanė, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Pats miestas kiek priminė JAV miestus – didelėm plačiom gatvėm, dangoraižiais ir daugybe greito maisto restoranų, siūlančių didelius ir dar didesnius hamburgerių kompleksus. Prie upės įsikūrusios meno galerijos ir parodų centrai, pėsčiųjų alėjos ir tarp dangoraižių įsiterpusios aikštės su juose įgūdžius lavinančiais riedlentininkais ir riedutininkais. Vienoje iš aikščių prie įkurtos čiuožyklos rikiavosi būriai oranžinėmis pačiūžomis apsiavusio jaunimo, švenčiančio žiemos šventę ant ledo. Šalia čiuožyklos, kaip įprasta žiemos mugėms, pardavinėjo karštą vyną, keptas dešreles su kopūstais, pyragėlius ir saldumynus. Dar vis negalėjom patikėti, kad birželio mėnesį galima švęsti žiemą. Vienas iš mūsų, gimęs birželio mėnesį, pirmą kartą savo gimtadienį šventė žiemą su šaliku, kepure ir šiltom pirštinėm, tik be sniego ir su daug saulės.
Brisbanė, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Žmonės pasirodė labai draugiški ir besistengiantys padėti, paaiškinti ir palydėti, kur reikia. Brisbanėje radom daug pararelių su JAV ar Didžiąja Britanija – nemažai nutukusių žmonių, stipri greito maisto kultūra, žmonių draugiškumas ir paslaugumas kažko ieškančiajam, plačios didelės gatvės, dideli automobiliai jose ir vyraujantis laisvalaikio aprangos stilius. Jau Brisbanėje pastebėjome, kad čia itin daug turistinių prekių parduotuvių ir nemažai žmonių vaikšto apsirengę turistiniais rūbais – kelioninėm kelnėm, megžtukais ir striukėm, apsiavę turistinais ilgam vaikščiojimui ar kalnams skirtais batais. Matosi, kad Australijoje itin gaji stovyklavimo kultūra – žmonės mėgsta laiką leisti gamtoje, stovyklauti ir iškylauti.
Išsinuomoję automobilį, nusipirkę palapines ir ukulela (maža gitara, itin populiari Havajuose ir Naujoje Zelandijoje), susikrovę visą mantą nekantravome ištrūkt iš miesto ir važiuoti pastovyklauti ir mes.
Fraser sala
Ištrūkę iš miesto važiavome miškais ir stebėjom geltonus ženklus pranešančius, kad kelią mėgstą kirsti kengūros, koalos, posumai, briedžiai, laukiniai šunys dingai ir kiti gyvūnai. Visai tamsoje nepasiekę tikslo sustojome pakeliui kažkur prie vandenyno nakvoti mašinoje, nes kempingo neradom ir statytis palapinę buvo gerokai per tamsu. Ryte atsikėlę pamatėm vaizdelį vertą milijono šypsenų – miegojom šalia gražaus vandenyno paplūdimio, taigi pusryčiai laukė ant balto smėlio žiūrint į banguojantį vandenyną, stebint bangas besivaikančius banglendininkus ir tolyje plytinčius kalnus. Atvažiavę netoli Fraser salos įsikūrėme kopose ant vandenyno kranto esančiame nacionalinio parko kempinge, kur vakare mūsų aplankyti atėjo laukiniai arkliai ir šalia tualetų peles budriai gaudė žalioji gyvatė. Sėdėjome ant smėlio, žiūrėjome į žvaigždėtą dangų ir tokį ryškų paukščių taką, kuris atrodė dar ryškesnis nuo laužo paėjus vos kelis metrus. Ech kaip gera gamtoje. Iki vėlumos naktinėję ir džiaugęsi, kad esam gamtoje, ryte pramiegoję ir užsimiegoję keltu jau kėlėmės vėjuotu sąsiauriu į didžiausią pasaulyje smėlio salą, kur nėra kelių, tik smėlyje palikti džipų keturiais varomais ratais pėdsakai vis sulyginami atriedančių bangų baltų purslų.
Brisbanė, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Anksčiau stipriai nuniokota brangios medienos, gabenamos į JAV ir Europą, kirtimo vieta, Fraser sala buvo pripažinta saugoma Australijos teritorija ir įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Nuo to laiko sala, neturi nuolatinių gyventojų, tapo išimtinai tik turistų, lankančių salą, vieta. Fraser sala apaugusi atogražų mišku pilna faunos įvairovės – gausu besilupančios žievės aukštų eukaliptų, netikėtai mėtančių savo šakas, kitų medžių, krūmų ir žolių. Vienas krūmas, augantis vandenyje gyvuoja kaip didelė vandens talpykla – tekančio vandens srovė augalui padeda įgauti vertikalią poziciją. Upelis, tekantis saloje yra visai nebylus, nesigirdi nei mažiausio garso – nėra nei šniokštimo nei ūžimo, nes jame visai nėra akmenų, sukuriančių tekančio vandens garsą, dažnai neatsiejamą nuo upelio suvokimo. Saloje yra daug ežerų ir upelių, didžiausias ežeras Mckenzie yra susiformavęs ir nuolat pasipildantis iš lietaus vandens. Nors nebuvo labai šilta, susigundėme pūkštelėjimu į lietaus ežerą. Šaltas vanduo tikrai neleido užsilaikyti vandenyje kiek ilgėliau. Jau grįžinėdami link prieplaukos šalia kelio pamatėm laukinį šunį Dingo, kurio nuotykius taip godžiai skaitėm iš mažos apsitrynusios knygutės vaikystėje. Tada Australija buvo taip toli – Lesės ir laukinio šuns Dingo žemė, vėliau apdainuota ir Keistuolių, visada buvo kažkokia tolima paslaptis ir pasakų šalis.
Brisbanėje pabandėm australų taip mėgstamus „fish'n'chips“, neatsispyrėm ir „Hungry Jack“ siūlytiems hamburgerių kompleksams, kur buvo įtraukti ir ledai. O prie Fraser salos valgėm savo gamintą ir dūmo skonį turintį maistą – daržovių sriubą, makaronus su dešrelėm ar tunu. Desertui atradom naują skonį – žemės riešutų sviestas ir ant viršaus apelsinų ir greipfrutų marmeladas. Pavadinome jį Tradiciniu. Australų virtuvė panaši į britiškąją su piemenėlio pyragu, dešrelėm ir bulvių koše, burgeriais ir žuvim su bulvėm fri (fish'n'chips). Fraserio saloj valgėm jautienos kepsnį su krauju su daugybe daržovių. Australai mėgsta marinuotus burokėlius, taigi valgėm kaip vietiniai ir kaip namie mėsą su burokėliais ir kitom lapinėm daržovėm.
Juokingi atsitikimai. Nesusipratimai. Kuriozai
Kempinge prie jūros sutikome bendrauti norėjusį dieduką, kuris taip kalbėjo, kad nesupratom nei žodžio, nors kalbėjo lyg ir angliškai. Australiečių anglų kalba yra kiek kitokia, su kitais tik čia vartojamais žodžiais ir jų reikšmėmis. :)
Kadangi daug laiko praleidžiame automobilyje, susigalvojom, kad reiktų kompiuterį kažkaip krauti viduje, nusipirkom prietaisą keisti įtampai ir nusiteikėm morališkai, deja, po toks bandymas baigėsi tuo, kad mūsų senuke dingo „Windows“ ir iš viso likom be nieko. Bet už tai likom dar arčiau gamtos, be šiuolaikinės civilizacijos simbolių – kompiuterio, telefonų ir interneto.
Patarimas ne vežimas
Važiuodami į Australiją geriau nesivežkit jokio maisto, o jei ir vežatės, geriau jį sąžiningai deklaruoti, nes gresia didelės baudos. Nepatartina vežtis vaisių, mėsos produktų ir pieno ar medaus gaminių. Daugiau informacijos rasite Australijos muitinės puslapyje, geriau pasitikrinkit.
Pinigai (1 USD – 0,9 Australijos dolerio)
Nakvynė:
lova daugiaviečiame kambaryje hostelyje „Bunk Backpacker“s Brisbanėje - 18 Australijos dolerių;
vienos dienos leidimas 1 žmogui stovyklauti Rainbow Beach'e prie Fraser salos – 5,15 Australijos dolerio
Transportas:
Taksi nuo oro uosto iki Brisbanės centro – 37 Australijos doleriai
Automobilio nuoma 10 dienų - 585 Australijos doleriai
Turas į Fraser sala – 145 Austalijos doleriaiMalkų ryšulys stovyklavimui – 12 Australijos dolerių Maistas:
Vanduo 1,5 l – 3 Australijos doleriai
Picos gabalas – 2,5 Australijos dolerio
Greito maisto užkandinės Hungry Jack kompleksas – 4,85 Australijos dolerio
Fish&Chips – 4 – 8 Australijos doleriai
