Ar tos žinios realybėje nesubliūkš, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento vyr. patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
Lietuvos ambasadorius NATO, Deivydas Matulionis, sako, kad Aljanso gynybos planai turėtų būti patvirtinti artimiausiu metu ir jie bus palankūs Lietuvai bei kitoms Rytinio flango šalims. Kuo pasireikš šitas palankumas ir, ar nebus taip, kad mums vėl pažadės brigadas, kurių neturime nei mes, nei estai, nei latviai ir vargu, ar turėsime?
Niekam nebekyla abejonių dėl Rusijos elgesio ir tai, kaip ji dabar Ukrainoje kariauja, į tai yra atsižvelgta. Taip pat. atsižvelgta į priešakinės gynybos principus, tai reiškia, kad Aljansas ginasi nuo pat pirmųjų centimetrų. Dėl to reikės turėti daugiau pajėgų vietoje, bus iš anksto dislokuoti įrangos, technikos, amunicijos sandėliai. Ir, turbūt, pagrindinis dalykas, dėl ko politikus slėgs didesnė atsakomybės našta dėl šių planų, kad bus numatyti reikalavimai, kokių turi būti NATO pajėgų ir, kokia turi būti jų parengtis, tam, kad būtų galima įgyvendinti planus.
Kur čia yra skirtumas? Anksčiau, problemų kildavo ne dėl to, kad kariniai planuotojai nenorėtų kažko padaryti, o dėl to, kad politikai jiems iškeldavo tokius reikalavimus, kad su ribotais resursais reikia parengti ambicingus planus. Kaip sakoma, iš vienos kišenės į kitą gali perdėlioti. Šįsyk planavimas yra paremtas ne apribotais resursais, bet tuo, ko reikėtų, kad Baltijos šalys (ne vien tik Baltijos šalių problema sprendžiama), žinoma, būtų apgintos.
Seniai žinoma problema – oro gynybos sistemos. Ar gausime mes Patriot‘us dabar, po šitų patvirtintų planų, ar negausime?
Gynybos dalyje taip pat yra ir atgrasimo dalis, ta vadinama nulinė fazė, kai vyksta pasirengimas. Žinoma, kad oro gynyba turės būti uždengta ir tai nereiškia, kad jau dabar, su dabartiniais resursais, turėtų būti išspręstas šitas klausimas. Tai reiškia, kad, krizei didėjant ar jau vykstant gynybos veiksmams, tie pajėgumai atvyktų į operacinį rajoną.
Daroma prielaida, kad dar ta krizė nelabai didelė?
Mes siekiame, kad jau dabar rotaciniu pagrindu tie pajėgumai, tiek dislokuojami ant žemės, tiek įvairios oro platformos, būtų perkelti į mūsų regioną. Mes siekiame, kad NATO viršūnių susitikime dėl to būtų priimtas sprendimas. Tai yra susiję, tačiau, kai mes kalbame apie gynybą, yra daug visokių pajėgumų, ne vien tik oro gynybos apimtimi.
Mūsų ambasadorius NATO tikisi, kad gynybos planai netrukus bus pradėti įgyvendinti. Man labai patiko tas žodis pradėti, nes mes nieko nebaigiame, bet viską pradedame. Galite paaiškinti, kas čia yra su ta pradžia ir, kada, pagaliau, mes turėsime rezultatų, bent jau tais klausimais, apie kuriuos kalbame?
Vienas iš atsakymų, galėtų būti, kad tai, kas yra susiję su NATO, yra procesas, nuolatinė kaita. Lygiai kaip ir pradėjimas Rusiją laikyti tiesiogine, ilgalaike, karine grėsme NATO. Tai pirmą kartą įvyko praeitais metais, Madrido viršūnių susitikime ir su tuo buvo susijęs pakoreguotas karinis planavimas. Nereikėtų to matyti kaip problemos, nes nėra taip, kad NATO nusprendžia, palieka keliasdešimčiai metų ir nieko nekeičia, NATO transformuojasi.
Kas dar turėtų įvykti, NATO kuri nors šalis galų gale turi būti okupuota, kad akys atsivertų?
Saugumo, grėsmių pajutimas, kuris yra Baltijos šalyse, Lietuvoje, ir šalyse, kurios yra toliau nuo Rytų flango, yra skirtingas ir tai yra faktas. Jei turi kitą darbotvarkę, kitus prioritetus, bet tai nereiškia, kad jiems nerūpi, tai reiškia, kad jie norėtų daryti šiek tiek galbūt mažiau. Ir tas spaudimas, kad tai yra kolektyvinė atsakomybė, taip pat yra procesas.
Bet juk mes taip didžiuojamės tuo, kad esame solidarūs, vieningi. Tai kur ta vienybė, jeigu, kaip sakot, tos labiau nutolusios nuo Rusijos šalys atsainiai žiūri į 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai?
Vienybės užtikrinimas ir vėl yra procesas. Reikia susėsti, šnekėtis, kas kam trukdo, kas ką galėtų realistiškai padaryti, kuo galėtų visos šalys prie to prisidėti. Tai savaime yra pastangos, daug politinių, diplomatinių resursų sueikvojantis dalykas. NATO ir parodys Vilniuje, kad jie yra vieningi ir šituo klausimu mes tikrai turėsime sprendimą. Bet nereikėtų galvoti, kad tai yra paprasta ir lengva.
Visą pokalbį išgirskite straipsnio pradžioje.
