Pagal parengtą naujos Kelių rinkliavos metodikos projektą, nuo 2027 metų biometanu varomi sunkvežimiai ir autobusai už naudojimąsi keliais galėtų mokėti 40 proc., o elektra varomi – net iki 80 proc. mažiau nei dyzeliniai analogai.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Ekspertai sveikina šį žingsnį, matydami jame ne tik postūmį vietinei biometano rinkai, bet ir būdą Lietuvai sumažinti gresiančias šimtamilijonines baudas už ES klimato tikslų nevykdymą.
Nors konkrečius rinkliavos dydžius dar turės patvirtinti Vyriausybė ir Europos Komisija, siūloma metodika aiškiai rodo kryptį – skatinti perėjimą nuo iškastinio kuro.
„Tai reikšmingas posūkis Lietuvos transporto sektoriaus dekarbonizacijos politikoje“, – teigia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Anot jo, jei dyzeliniam autobusui kelionė iš Kauno į Vilnių kainuotų 10 eurų, tai biometanu varomam – 6 eurus, o elektriniam – vos 2-3 eurus.
Šis pokytis ypač svarbus Lietuvai, kuri beviltiškai atsilieka nuo ES įsipareigojimų mažinti CO₂ emisijas transporte. Šiuo metu šalies keliais rieda vos apie 600 biometanu varomų sunkiasvorių transporto priemonių, o elektrinių – dar mažiau.
Dominuojant dyzeliui, Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad iki 2030 m. Lietuva privalo sumažinti transporto emisijas net penktadaliu. Priešingu atveju, pagal ES Pastangų pasidalijimo reglamentą, šalis privalės pirkti taršos leidimus iš kitų valstybių.
Prognozuojama, kad tai mokesčių mokėtojams kasmet gali kainuoti 410 mln. eurų, o per visą laikotarpį iki 2030 m. – net 1,4 mlrd. eurų. Pirmosios sąskaitos laukia jau 2027 metais.
„Akivaizdu, kad kvotų pirkimo Lietuva neišvengs, tačiau skatindami biometaną ir elektrą galime sumažinti būsimą naštą“, – pabrėžia Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.
Jos teigimu, kelių mokesčio lengvatos gali tapti reikšmingu postūmiu vežėjams atnaujinti parkus, jei tai nesužlugdys jų konkurencingumo.
Iki šiol verslas neturėjo didelės motyvacijos rinktis biometaną. Nors degalai pigesni, patys vilkikai – brangesni, todėl bendros sąnaudos susilygindavo su dyzeliniais analogais. Naujoji metodika turėtų pakreipti svarstykles biometano naudai.
Tai ypač svarbu ir vietinei rinkai: nors Lietuvoje sparčiai auga biometano gamybos pajėgumai (prognozuojama, kad 2030 m. gamyba bus 11 kartų didesnė nei 2024 m.), jo suvartojimas stagnuoja. Transporto sektorius yra didžiausias potencialus vartotojas, tačiau tam reikėtų, kad biometanu varomų transporto priemonių skaičius išaugtų bent penkis kartus – iki 3200.
Kalbant apie elektrinį sunkųjį transportą, kelių mokesčio lengvata yra sveikintinas žingsnis, tačiau, pasak ekspertų, vien jos neužteks. Norint, kad elektriniai vilkikai taptų konkurencingi dyzeliniams, bus reikalingi ir papildomi valstybės paramos instrumentai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
