Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune kad iki spalio 5 d. pratęsiama paroda „Art Nouveau ir Art Deco Nyderlanduose: 50 dizaino metų (1885-1936)“.
Paroda parengta iš Drentės muziejaus (Drents Museum) Assene rinkinių.
1870 m. šalyje nuvilnijo tikras „Taikomosios dailės judėjimas“, stipriai veikiamas „Dailės ir amatų judėjimo“ (Arts and Crafts Movement) Didžiojoje Britanijoje. Tačiau netrukus įvyko pasidalijimas tarp dizainerių, įtakotų tarptautinio (ypač Prancūzijos ir Belgijos) Art Nouveau ir kūrėjų, palankesnių daug nuosaikesniam ir griežtesniam stiliui.
Pirmoji grupė bazavosi Delfte ir Hagoje, kur pastarojoje 1883 m. buvo įkurtas Rozenburgo keramikos fabrikas. Šiam fabrikui Th. A. C. Colenbrander‘is suprojektavo pirmąją olandų keramiką su tikrai modernia puošyba, kuri daugiau nebepriminė praeities stilių. Netrukus juo pasekė Adolf le Comte su savo projektais Delfto keramikos fabrikui Porceleyne Fles. Kiti, jaunesni šios grupės dizaineriai, tarp kurių Johan Thorn Prikker, buvo susiję su Arts and Crafts (Meno ir amatų) firma Hagoje, kuriai baldus projektavo ir belgas Henry van de Velde.
Antroji grupė buvo įsikūrusi daugiausia Amsterdame ir aplink jį, su tokiais dailininkais kaip H.P. Berlage (Amsterdamo Biržos pastato, pirmojo svarbaus šiuolaikinio statinio Olandijoje, architektas), Jac. van den Bosch, Jan Eisenloeffel, Chris van der Hoef, Chris Lebeau ir Willem Penaat. Šie dailininkai jautė kad puošyba turėtų būti naudojama taupiai ir tiktai kaip objekto konstrukcijos išryškinimo priemonė. Šių ir panašiai mąstančių dailininkų kūryba buvo pavadinta „konstruktyvistiniu judėjimu“. Jis sulaukė nemažai dėmesio užsienyje, ypač Vokietijoje.
Tačiau kai kurie dizaineriai užėmė tarpinę poziciją ir derino gana griežtas formas su prabangesne puošyba ir medžiagomis. Garsiausi iš jų yra trys draugai, kurie 1898 m. kartu tapo vyriausiais Amsterdamo firmos E.J. van Wisselingh & Co dizaineriais: G.W. Dijsselhof, Theo Nieuwenhuis ir C.A. Lion Cachet.
Daugelį dailininkų kilęs I Pasaulinis karas paskatino sugrįžti prie tradicijos ir tiktai keletas iš kurių labiausiai žinomi Piet Mondriaan, Theo van Doesburg ir Gerrit Rietveld, toliau eksperimentavo su modernizmu. Taikomojoje dailėje buvo atsisakyta konstruktyvistų niūrumo ir griežtumo. Ekspresyvesniam ir turtingiau dekoruotam dizaino ir architektūros stiliui buvo suteiktas “Amsterdamo mokyklos” pavadinimas.
„Amsterdamo mokyklos“ dominavimas sulaikė funkcionalizmo plitimą iki
III –ojo dešimtmečio pabaigos. Gana žinomi šio paskutinio judėjimo pavyzdžiai yra namų apyvokos daiktai ir papuošimai iš Gero fabriko (kuriam dirbo Van der Hoef) ir Willemo Gispeno lempos ir baldai. Tiktai Leerdamo stiklo fabrikas (Glasfactory Leerdam) jau apie 1915 pradėjo gaminti funkcionalistinio stiliaus vazas ir servizus, kuriuos projektavo K.P.C. de Bazel, Cornelis de Lorm ir Andries Copier.
Ekonominė krizė po biržos žlugimo 1929 m. užbaigė gausios puošybos ir prabangių medžiagų naudojimą ir Olandijos taikomojoje dailėje prasidėjo nauja era.
Paroda veiks: 2008 06 12 – 2008 10 05
