Kauno valdžia toliau nerimsta ir rombus, nupieštus gatvėse, kone prieš kiekvieną perėją vėl siūlo įteisinti oficialiai ir juos kaip horizontaliojo ženklinimo simbolį įtraukt į Kelių eismo taisykles. Kauno savivaldybės atstovai tikina, esą būtent rombai padėjo sumažinti eismo nelaimių skaičių pėsčiųjų perėjose ir išsaugoti žmonių gyvybes.
„2016-2017 m tokių eismo įvykių būdavo fiksuojama apie 115-116, pastaraisiais metai tas skaičius sumažėjo iki 60. Na, beveik per pusę sumažėjęs ir galima teigti, kad apie 100 žmonių liko nesužaloti, sveiki ir gyvi“, – sako administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Tačiau kalbinti pėstieji ir vairuotojai dėl rombų gatvėse dalijasi į dvi stovyklas – vieni sako jų net nepastebintys, kiti sutinka, kad šie naudingi:
„Aš nemanau, kad tie rombai reikalingi.“
„Vis tiek truputėlį sustoji ties perėja, aš manau, kad jie netrukdo.“
„Aš manau, kad gal jų ir nereikia.“
„Prieš perėją, kad atkreiptum dėmesį. Nu, nežinau, kai aš nedaug vaikštau, tai negaliu pasakyt ar jų čia reikia ar ne. Bet gal daugiau matyt, atkreipti dėmesį.“
O štai kai kurie ir visai iki šiol nežino, kam tie rombai ant gatvių išguldyti. Tad kelia įvairiausias versijas:
„Man atrodo reikia, todėl kad žmogus žino, kad reikia pasukt, tiesiai, ar į tą pusę.“
„Kad negalima sustot, statyt mašinos čia. Ne?“
Šiuos rombus Kaunas ne tik Lietuvoje, o ir visoje Europoje gatvėse braižo vienintelis. O idėja nusižiūrėta iš Tolimųjų Rytų ir Azijos šalių. Pasak valdininkų, šie ženklai iš tolo atkreipia vairuotojų ir pėsčiųjų dėmesį ir visi elgiasi kelyje atsargiau
„Būtų labai gaila, jei matydami tikrai gerus rezultatus mes nuspręstume, kad Lietuvoje negali būt toks ženklinimas“, – pasakoja P. Keras.
O Susisiekimo ministerija jau nusprendė. Sako savo pozicijos nekeičianti: rombų kelių eismo taisyklėse – nebus. Bus sprendžiama, ar nereikėtų jų išvis ištrinti.
„Kelio ženklinimas turi atitikti tarptautinius teisės aktus, jų nuostatas. Kelių eismo konvencijoje nėra įtvirtinta tokio ženklo“, – teigia susisiekimo ministro patarėjas Vidmantas Pumputis.
Kaunas rombus piešė kaip eksperimentą, o rimtos analizės dėl naudos – iki šiol nėra. Be to, rombas primena pagrindinio kelio ženklą, tad vairuotojus gali ir klaidinti. Ministerijos atstovai įsitikinę, kad Kaunas itin daug investavo į gatvių infrastruktūrą, tad dėl apsaugotų gyvybių girti vien rombus – neverta.
„Kauno savivaldybė, mano asmenine nuomone, daugiausia padarė visokių eismo pakeitimų, pėsčiųjų perėjų rekonstrukcijų lyginant su kitomis savivaldybėmis“, – kalbėjo V. Pumputis.
Kad eismo sąlygų gerinimui mieste skirtos didžiulės lėšos vardija ir Kauno valdžia: per pastaruosius kelerius metus bemaž pusė milijono skirta perėjų apšveitimui, šviesoforams ir sankryžoms tvarkyt dar bent milijonas eurų, o gatvių ženklinimo atnaujinimui – kasmet atseikėjama apie 400 tūkstančių.
