Kaip pirmadienį informavo Lietuvos kariuomenė, rugpjūtį iš viso nustatyti 505 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, liepą buvo identifikuoti 463 tokie atvejai.
Kariuomenės analitikų teigimu, priešiškų šaltinių skleidžiama propaganda rugpjūtį išskirtinį dėmesį skyrė Lietuvos–Rusijos santykių temai, dominavo viena – tariamo Lietuvos antirusiškumo, rusofobijos ir priešiškų veiksmų Rusijos atžvilgiu naratyvo linija.
Pasak analitikų, didžiausios įtakos priešiškai informacijai turėjo Užsienio reikalų ministerijos siūlymas nutraukti Šengeno turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams, Jungtinių Valstijų desantinio laivo USS Kearsarge (LHD-3) prisišvartavimas Klaipėdos uoste bei neformalus ES gynybos ministrų susitikimas Prahoje.
Reaguojant į Lietuvos siūlymus dėl turistinių vizų, propagandiniai šaltiniai teigė, kad Lietuva neva kyla prieš ES pamatines vertybes, varžo žmogaus teises ir segreguoja turistus tautiniu bei pilietiniu pagrindu.
Taip pat Lietuvai gausiai klijuotos „fašizmo“ ir „nacizmo“ etiketės. Oficialūs Rusijos pareigūnai savo viešuose pasisakymuose teigė, kad „žmonės, pozicionuojantys save kaip demokratijos švyturius, šiuo metu yra pavirtę tiesiog urviniais rusofobais ir demonstruoja neonacistinį požiūrį“. Akcentuota, jog šis Lietuvos siūlymas neva yra nesavarankiškos valstybės užsienio politikos požymis.
Kariuomenės teigimu, Kremliaus propaganda rugpjūtį reagavo ir į Lietuvos, Latvijos bei Estijos savivaldybėse vykstantį sovietinių ideologinių monumentų demontavimo procesą. Rugpjūčio 18 dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino atskirą pareiškimą, kuriame teigiama, kad tokius Baltijos valstybių valdžios veiksmus Rusija vertina kaip „neonacių šėlsmą“, žuvusių didvyrių atminimo niekinimą ir bandymą suvesti istorines sąskaitas su Rusija.
Praėjusį mėnesį toliau plėtota ir „Kaliningrado blokados“ tema.
„Propaganda kryptingai siekė formuoti nuomonę neva Lietuva vykdo provokacinius veiksmus prieš Rusiją ir skatina konfliktą. Spekuliuota galimo šios šalies atsako klausimu. Teikti siūlymai, kaip atsakyti į tariamas Lietuvos „provokacijas“ svarstyti Klaipėdos priklausymo Lietuvai teisėtumo klausimą, nutraukti dvišales sutartis dėl sienų tarpusavio pripažinimo“, – teigiama pranešime.
Toliau buvo stebimi Rusijos propagandos informaciniai išpuoliai prieš Lietuvos institucijas, kuriais, analitikų teigimu, siekta formuoti neigiamas nuostatas apie Lietuvą kaip „fašistinę diktatūrą“ ir menkinti valstybės įvaizdį užsienyje. Lietuva kaltina kitaminčių persekiojimu bei rusų tautybės ir rusakalbių diskriminacija.
Priešiškos informacijos sklaidos sulaukė NATO ir kitos gynybos temos – fiksuota intensyvi veikla, nukreipta prieš Aljansą, jį vaizduojant kaip globalų agresorių. Žinutės apie NATO agresyvumą skleistos aukščiausių Rusijos pareigūnų, Aljansas kaltintas „krizės“ Europos Sąjungoje sukėlimu. Buvo teigiama, esą „agresyvi NATO politika“ privertė Rusiją gintis, dėl to būtent ir yra atsakingas Aljansas už krizę Europoje, o ir apskritai kelia grėsmę pasaulio tvarkai ir saugumui.
Naratyve apie NATO „beprecedentį agresyvumą“ epizodiškai išnaudota ir įtakingo nacionalistinių pažiūrų Rusijos filosofo Aleksandro Dugino dukters Darjos Duginos mirtis. Publikacijoje spekuliuota melaginga informacija – esą, D. Duginos nužudymo užsakovai yra NATO, o jos žudikė prieš išpuolį net lankėsi Lietuvoje. Aljansas kaltintas ir dėl konflikto kurstymo Kosove. Naratyvas apie NATO agresyvumą, nuosekliai plėtotas nuo 2021 metų ir ypač tendencingai – nuo karo Ukrainoje pradžios, rugpjūtį pasiekė piką.
Rugpjūtį vystyta ir NATO įsitraukimo į karą Ukrainoje tema. Teigta, jog Aljansas verbuoja užsienio karius samdinius Ukrainai.
„NATO įvardinta terorizmo Ukrainoje rėmėja, nes aprūpina pastarosios kariuomenę ginklais. Spekuliuota, kad JAV susirėmimui tarp Rusijos ir Ukrainos „sąmoningai ruošėsi dešimtmečiais“, o ginkluotę Kyjivui tiekiančios Vakarų šalys yra atsakingos už civilių gyventojų žūtis Donbase“, – tvirtina kariuomenė.
Antroje rugpjūčio pusėje išryškėjo tendencija atvirai kaltinti NATO dėl dalyvavimo kariniuose veiksmuose, skleistas naratyvas, esą Aljansas kariauja tarpininkų (angl. proxy) karą ir yra pilnai įsitraukęs į karą tiek technika, tiek kariais.
Anot kariuomenės analitikų, priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti piliečių nepasitikėjimą Lietuvos politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, skatinti nepasitenkinimą savo valstybę, klaidinti ir įbauginti dėl galimos karo grėsmės Baltijos šalyse, skatinti abejones NATO.
