Ukrainai – gera žinia iš ES
Visos Europos Sąjungos (ES) šalys pritarė dviejų derybų grupių atidarymui su Ukraina. Apie tai pranešė Airijos Europos reikalų ministras Thomas Byrne‘as socialiniame tinkle „X“.
„Po „Juodkalnijos pirmadienio“ Albanijos, Moldovos ir Ukrainos laukia „superantradienis“, – rašė jis.
T. Byrne‘as pažymėjo, kad visos ES valstybės narės susitarė, jog Ukrainai ir Moldovai bus atidaryti 2-asis ir 3-iasis derybų blokai. Taip pat bus užbaigti 17-asis, 18-asis ir 19-asis derybų skyriai Albanijai bei 20-asis skyrius Juodkalnijai.
Šiuo metu Europos Tarybai pirmininkauja Airija.
Iš Zelenskio – naujausia žinia dėl Trumpo paskelbtų energetikos paliaubų
Rusija nenori sutikti su Donaldo Trumpo paskelbtomis energetikos paliaubomis Ukrainoje, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, apkaltinęs Maskvą pirmadienį surengus išpuolius prieš šešis objektus.
V. Zelenskis anksčiau pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų, jei Rusija atsisakys sutikti su paliaubomis, Maskvai leidus suprasti, kad ji nesilaikys JAV prezidento raginimų sustabdyti atakas prieš energetikos infrastruktūrą.
Daugiau skaitykite čia.
Ukrainoje priimtas deryboms dėl narystės ES svarbus įstatymas
Ukrainos parlamentarai pirmadienį priėmė tautinių mažumų teises ginantį įstatymą, kuriuo tikimasi pašalinti vieną didžiausių kliūčių šalies siekiams įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Vengrija blokavo vadinamųjų derybinių „klasterių“ grupių atvėrimą, kuriose šalys kandidatės privalo suderinti savo įstatymus su ES teisynu, Budapeštui kaltinant Kyjivą, kad šis neužtikrina vengrų mažumos teisių.
Kyjivas ilgą laiką tvirtino gerbiantis mažumų teises, tačiau derėjosi su Vengrija ir priėmė teisės aktą, kurį dar turi pasirašyti prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Priimtas Ukrainos įstatymas, kuris užtikrina tautinių mažumų teises nepažeidžiant ukrainiečių kalbos statuso“, – teigė parlamento spaudos tarnyba.
Anot jos, šis teisės aktas švietimo sistemoje „išplės galimybes vartoti Ukrainos tautinių mažumų kalbas, kurios yra oficialios Europos Sąjungos kalbos“.
Vengrijos užsienio reikalų ministrė Anita Orban palankiai įvertino tokį žingsnį ir pareiškė, kad tai buvo „būtina sąlyga“, jog Vengrija sutiktų leisti pradėti naujas derybas dėl narystės ES.
Ji taip pat nurodė, kad Vengrija stebės, kaip šis įstatymas įgyvendinamas.
Vengriškai kalbančios mažumos statusas Vakarų Ukrainoje jau seniai kursto įtampą tarp kaimyninių šalių.
Budapeštas blokavo Ukrainos paraišką dėl narystės ES, oficialiai pateiktą netrukus po 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasveikino mažumų įstatymo priėmimą ir pareiškė, kad Kyjivas tikisi derybinių „klasterių“ atvėrimo jau antradienį.
„Ukrainos ir Vengrijos dialogas stiprėja remiantis abipuse pagarba, geros kaimynystės santykiais ir bendra europietiška ateitimi mūsų tautų labui“, – teigė A. Sybiha.
Lenkijos ministras: „Europa privalo niekada nekartoti praeities klaidų"
Europa „privalo niekada nekartoti praeities klaidų“ grįždama prie rusiškų energijos išteklių importo, sako Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domanskis (Andžejus Damanskis) ir ragina daryti „papildomą ekonominį spaudimą Rusijai“.
Pirmadienį Varšuvos saugumo forumo kuluaruose duoto interviu naujienų portalui „TVP World“ metu A. Domanskio buvo paklausta apie JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) neseniai išreikštą paramą rusiško dyzelino eksportui bei pranešimus apie svarstymus atnaujinti „Nord Stream 2“ dujotiekio veiklą.
„Europa privalo niekada nekartoti praeities klaidų. Žinome, kad tam tikra kai kurių Vakarų Europos šalių priklausomybė nuo rusiškų dujų buvo viena iš priežasčių, lėmusių Rusijos galią“, – sakė A. Domanskis. – Manau, kad tai taip pat buvo veiksnys, paskatinęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną 2022 metais užpulti Ukrainą.“
„Noriu visiškai aiškiai pasakyti: mums reikia papildomo ekonominio spaudimo Rusijai. Mes tiesiog negalime pirkti rusiškos naftos, rusiškų dujų ar rusiško dyzelino, ir tai yra Lenkijos pozicija šiuo klausimu“, – pabrėžė ministras.
Vokietijos žvalgyba įspėja: „Rusijos tikslas – naujas Europos žemėlapis“
Rusija kelia ilgalaikę grėsmę Europai, nepriklausomai nuo karo Ukrainoje baigties, pirmadienį pareiškė Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos vadovas.
Perspėdamas, kad Maskva siekia sugriauti Europoje nusistovėjusią tarptautinę tvarką, Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos (BfV) vadovas Sina Sellenas pareiškė, kad Rusijos organizuojami išpuoliai „nesiliaus“.
Daugiau skaitykite čia.
Pareigūnai: per Rusijos smūgį Rytų Ukrainoje žuvo trys žmonės
Pirmadienį per Rusijos smūgį į namą netoli pafrontės Kramatorsko miesto Rytų Ukrainoje žuvo trys žmonės, tarp kurių – 13 metų mergaitė, pranešė pareigūnai.
Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas pareiškė, kad į namą Čerkaskės rajone pataikė kasetiniai šaudmenys, ir apkaltino Rusiją „sąmoningu bandymu“ nusinešti kuo daugiau civilių gyvybių.
Iš NATO – žinutė Rusijai
Augant nuogąstavimams dėl Maskvos keliamos grėsmės, NATO vyriausiasis karinis vadas pirmadienį įspėjo Rusiją, kad Aljansas „blokuos, atrems ir sužlugdys“ bet kokį savo narių užpuolimą.
Kremlius pateikė ultimatumą Ukrainai: rinkimams – vos viena diena
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Ukrainai surengti prezidento rinkimus pasiūlytų tik vienos dienos paliaubas, ir atmetė Kyjivo raginimą paskelbti dviejų mėnesių ugnies nutraukimą rinkimų kampanijai.
„Jei Kyjive tikrai norima surengti rinkimus, Rusijos prezidentas, vyriausiasis vadas, bus pasirengęs duoti įsakymą nesuduoti smūgių Ukrainai rinkimų dieną, būtent rinkimų dieną“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Mes nenorime paliaubų, mes norime ilgalaikės taikos“, – sakė D. Peskovas.
„Nemanau, kad jis nusipelno atokvėpio“, – pridūrė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savaitgalį netikėtai paragino Ukrainą surengti prezidento rinkimus.
Rusija atsisako patvirtinti energetikos paliaubas su Ukraina
Rusija pirmadienį atsisakė pasakyti, ar buvo pasiektas susitarimas su Ukraina nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai. Dieną anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė sumaištį vienašališkai paskelbęs, kad susitarta dėl energetikos paliaubų.
„Kontaktai tęsiami. Kai tik turėsime ką pasakyti šiuo klausimu, būtinai jus informuosime“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Atskirai paklaustas apie Kyjivo raginimą paskelbti 60 dienų visiškas paliaubas, kad Ukraina galėtų surengti rinkimus, D. Peskovas žurnalistams pareiškė, kad Rusija nenori paliaubų, o nori ilgalaikės taikos.
Macronas: Rusija nesilaiko energetikos paliaubų
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė nematantis jokių ženklų, kad Rusija laikytųsi paliaubų energetikos sektoriuje, apie kurias savaitgalį paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
E. Macronas žurnalistams sakė, kad pažanga įmanoma tik tuo atveju, jei abi šalys iš tiesų laikysis paliaubų. Pasak jo, faktai rodo, kad pastarosiomis valandomis Rusija toliau bombardavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
„Šiuo metu nėra jokio faktinio pagrindo keisti mūsų poziciją. Rusija toliau bombarduoja civilius gyventojus ir infrastruktūrą Ukrainoje“, – pridūrė jis.
„Mes pritariame pastangoms pasiekti paliaubas energetikos sektoriuje ir atnaujinti taikos derybas, tačiau neketiname nusileisti Rusijos grasinimams“, – sakė jis.
D. Trumpo pareiškimas sukėlė nuostabą Kyjive, Maskva į jį nereagavo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija sekmadienį smogė kelioms Ukrainos elektrinėms, įskaitant vieną sostinėje ir kitą Charkive. Dėl šių atakų sutriko elektros tiekimas.
ES oficialiai įvedė sankcijas dar 1,6 tūkst. su Rusijos karine pramone susijusių asmenų
Siekdama toliau spausti Maskvą, Europos Sąjunga (ES) pirmadienį oficialiai įtraukė dar beveik 1,6 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų į sankcijų sąrašą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
„Tai didžiausias vienkartinis mūsų sankcijų sąrašo išplėtimas nuo tada, kai Rusija pradėjo karą. Europa ir vėl demonstruoja vienybę. Daugiau kaip pusė į sąrašą įtrauktų asmenų yra susiję su balistinių raketų gamybos grandine. Mes gerokai apsunkiname Rusijai ginklų, kuriais ji žudo ukrainiečius, gamybą, lėtiname ją ir didiname jos sąnaudas“, – socialiniame tinkle rašė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Ukrainą ir jos rėmėjus Europoje pribloškė praėjusią savaitę JAV prezidento Donaldo Trumpo priimtas sprendimas panaikinti sankcijas rusiškam dyzelinui pagal susitarimą dėl šių degalų tiekimo Jungtinėms Valstijoms.
Įgyvendinus šias priemones, ES sankcijų Rusijai sąraše, kuriame yra ir prezidentas Vladimiras Putinas, iš viso bus apie 3,5 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų.
ES šalyse vis dar jaučiamas nepasitenkinimas dėl praėjusį mėnesį Prancūzijos ir Liuksemburgo iniciatyva panaikintų sankcijų žinomiems Rusijos milijardieriams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui.
Šis sprendimas, A. Usmanovo atveju susijęs su Prancūzijos susitarimu dėl kalinio paleidimo Azerbaidžane, sulaukė griežtos Kyjivo kritikos.
Be fiziniams ir juridiniams asmenims taikomų sankcijų, 27 valstybes vienijanti ES taip pat yra įvedusi ne vieną sankcijų paketą įvairiems Rusijos ekonomikos sektoriams.
Vis dėlto šiuo metu baiminamasi, kad pastangos įvesti naujas plataus masto sankcijas gali išsikvėpti, nes ES šalims darosi vis sunkiau susitarti dėl sankcijų taikinių, kurie pernelyg nepakenktų jų pačių ekonomikoms.
Zelenskis pasiuntė griežtą perspėjimą Putinui: štai kas įvyks, jei jis nesutiks su paliaubomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo šalis imsis atsakomųjų veiksmų, jei Maskva nesutiks su „energetinėmis paliaubomis“, apie kurias savaitgalį vienašališkai paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Rusijos kovinis dronas pataikė į daugiaaukštį Charkive, sužeista 11 žmonių
Pirmadienio rytą Rusijos kovinis dronas pataikė į daugiaaukštį pastatą Charkive, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Smūgis suduotas tiesiogiai į daugiaaukštį pastatą, padaryta didelė žala viršutiniams aukštams“, – sakė jis.
Prieš tai I. Terechovas pranešė, kad kovinis dronas smogė miesto Kyjivo rajone.
„Dėl priešo drono „Shahed“ smūgio į daugiaaukštį vienoje iš pastato laiptinių buvo sunaikinti septintas–devintas aukštai. Įvykio vietoje kilo gaisras. Šiuo metu pranešta apie penkis nukentėjusiuosius. Vyksta paieškos ir gelbėjimo darbai“, – vėliau pranešė meras.
Iš viso iki 9.40 val. į Charkivo miesto Kyjivo rajoną jau buvo suduoti penki smūgiai.
Charkivo srities valstybinės administracijos vadovo Oleho Syniehubovo teigimu, nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki 11.
„Po priešo smūgio į daugiaaukštį Kyjivo rajone nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki 11. Trys žmonės buvo sužeisti, o kiti patiria ūmias streso reakcijas. Visiems vietoje teikiama medicinos pagalba“, – sakė pareigūnas.
Sekmadienio vakarą per Rusijos raketos smūgį Pisočyno gyvenvietėje Charkivo rajone žuvo trys žmonės.
Zelenskis pranešė apie svarbų sprendimą: Ukrainos kariuomenė jau gavo nurodymus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies ginkluotosios pajėgos gavo visus reikiamus nurodymus, susijusius su spalio 11 d. JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtomis energetinėmis paliaubomis, praneša naujienų portalas „Meduza“.
Kol kas neaišku, kokius konkrečius nurodymus gavo kariuomenė. Tačiau V. Zelenskis patvirtino, kad Ukraina remia visus realius ir patikimus būdus pasiekti paliaubas ir užbaigti karą.
„Ukraina pasirengusi nesmogti Rusijos energetikos objektams ir tikimės, kad Rusija taip pat bus tam pasirengusi, o JAV prezidentas pasieks susitarimą šiuo klausimu“, – vakariniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis teigė, kad Ukraina siūlė daugybę priemonių įtampai mažinti, tačiau V. Putinas į visus pasiūlymus atsakė vieninteliu žodžiu – „ne“.
„Labai tikimės, kad pagaliau jis pasakys Amerikai, Ukrainai ir visam pasauliui ką nors kita“, – pridūrė prezidentas.
V. Zelenskio teigimu, Rusija visą dieną tęsė atakas prieš Ukrainos energetikos objektus ir ką tik smogė Charkivo 5-ajai termofikacinei elektrinei.
Rusija D. Trumpo paskelbtų energetinių paliaubų kol kas oficialiai nekomentavo. Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – Energetikos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Igoris Ananskichas Rusijos naujienų kanalui „Ostorožno Novosti“ socialiniame tinkle „Telegram“ sakė, kad D. Trumpas dažnai ką nors pasako, kad naftos kainos nekiltų.
„Tai vadinamosios žodinės investicijos. Nežinau, kiek tame yra tiesos“, – pridūrė jis.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 89 iš 121 Rusijos drono
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 89 dronus iš 121, kuriais Rusija nuo sekmadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido valdomą aviacinę raketą „X-59“ ir 121 droną, įskaitant „Shahed“ (76 jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“, „Banderol“/„Dan-T“ bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 89 dronai.
15 vietų registruoti smūgiai, dar keturiose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
FT: Trumpas pagrasino Ukrainai – gali likti be ginklų ir žvalgybos duomenų
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pagrasino nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, jei Kyjivas ir toliau rengs smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, laikraščiui „Financial Times“ (FT) pranešė šaltiniai iš Europos pareigūnų aplinkos.
Pasak jų, Vašingtono atstovai grasino sustabdyti PURL („Prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo“) mechanizmo veikimą. Pagal šį mechanizmą Europos šalys perka amerikietišką ginkluotę Ukrainos kariuomenei.
JAV taip pat grasino nutraukti dalijimąsi žvalgybos duomenimis.
FT šaltinių teigimu, tokie grasinimai buvo išsakyti praėjusį savaitgalį vykusių pokalbių telefonu metu.
„Jie skambina į Kyjivą... Jie skambina visiems [Europoje]“, – pažymėjo vienas FT pašnekovų.
Leidinio duomenimis, tarp asmenų, su kuriais susisiekė amerikiečiai, buvo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas kariniais klausimais Pavlo Palisa, anksčiau vadovavęs 93-iajai atskirajai mechanizuotajai brigadai.
Tuo metu Baltieji rūmai atsisakė oficialiai patvirtinti informaciją apie šiuos pokalbius telefonu ir komentuoti pranešimus apie išsakytus grasinimus.
ES vyriausioji diplomatė teigia neskubanti sveikinti dėl energetinių paliaubų Ukrainoje
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pareiškė, kad blokas pasveikins Ukrainos ir Rusijos susitarimą nesmūgiuoti į energetikos infrastruktūrą, „kai jo bus laikomasi“.
Taip ji kalbėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui išvakarėse paskelbus apie energetines paliaubas.
„Paliaubas energetikos srityje palankiai vertinsime, kai jų bus laikomasi. Dar nematome, kad ir Rusija jų laikysis“, – ES užsienio reikalų ministrų susitikime teigė K. Kallas.
Sekmadienį JAV prezidentas pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė sustabdyti smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netruko pareikšti, kad jam tai yra naujiena, o Maskva kol kas nepateikė jokios reakcijos.
Ukrainiečiai pratrūko po Trumpo pareiškimų: Vašingtonui pasiųsta aiški žinia
Ukraina nepaisė JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlymo pakeisti Volodymyrą Zelenskį kitu prezidentu. JAV lyderis sukritikavo V. Zelenskį dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, apkaltindamas Ukrainą prisidėjus prie pasaulinių energijos išteklių kainų augimo.
Australija teigia remianti Ukrainos ir Rusijos energetines paliaubas
Australija pirmadienį pareiškė remianti energetines paliaubas tarp Ukrainos ir Rusijos bei paragino Maskvą nutraukti „nepagrįstą ir neišprovokuotą kaimyninės šalies invaziją“.
„Australija remia energetines paliaubas, kurių laikytųsi Rusija ir kurios prisidėtų prie teisingos ir tvarios taikos Ukrainos sąlygomis“, – naujienų agentūrai AFP teigė Australijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė sustabdyti smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netruko pareikšti, kad jam tai yra naujiena, o Maskva kol kas nepateikė jokios reakcijos.
Britų premjeras: Rusija kišosi į „Brexit“ referendumą
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas pirmasis iš šalies vyriausybės vadovų patvirtino Rusijos kišimąsi į prieš dešimt metų vykusį „Brexit“ referendumą.
Jis vyriausybės būstinėje Dauningo gatvėje 10 pasiteiravęs apie Rusijos kišimąsi į 2016 m. referendumą ir gavęs aiškų atsakymą: „Taip, jis buvo“. Tai A. Burnhamas pareiškė tinklalaidėje „The Rest Is Politics“, kurios ištraukos paskelbtos iš anksto.
Kaip tiksliai pasireiškė Rusijos kišimasis, A. Burnhamas nepaaiškino. Spėlionių šia tema būta jau seniai.
Leiboristų partijos politikas taip pat sakė, kad per praėjusią savaitę vykusį vizitą Berlyne šį klausimą aptarė su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Jis pridūrė, kad ir Vokietijoje neabejotinai skleidžiama Rusijos dezinformacija, kuria siekiama daryti įtaką politikai.
„Dabar svarbu šiuos dalykus aiškiai įvardyti. Manau, tai padeda rinkėjams Vokietijoje ir Prancūzijoje suprasti, kad kai kuriuos politinius procesus tikslingai skatina mūsų priešininkai, ypač Rusija“, – kalbėjo A. Burnhamas.
Prieš dešimt metų vykusiame referendume britai nedidele balsų persvara pasisakė už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES). Po to prasidėjo ilgas politinio chaoso laikotarpis. Jungtinė Karalystė galiausiai iš ES išstojo 2020 m. pradžioje.
A. Burnhamas neseniai „Brexitą“ pavadino „katastrofiška klaida“ ir neatmetė galimybės, kad Jungtinė Karalystė galėtų vėl įstoti į ES.
Putinas neskuba vykdyti Trumpo plano: aiškėja, kas stabdo energetines paliaubas
Rusija kol kas nesutiko su JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtomis energetinėmis paliaubomis su Ukraina, remdamasis informuotais šaltiniais praneša „Axios“.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 470 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 12 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 554 tūkst. 310 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 470 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 410 (+2) priešo tankų, 25 527 (+6) šarvuotas kovos mašinas, 51 090 (+51) artilerijos sistemų, 2 209 (+4) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 703 (+2) oro gynybos sistemas, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 927 (+3) antžemines robotizuotas sistemas, 559 873 (+ 1 416) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 126 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 162 056 (+553) automobilius ir degalų cisternas, 4 818 (+3) specialiosios įrangos vienetus.
Trumpui užsipuolus Zelenskį, Europa stojo mūru: pasiuntė aiškią žinią
Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą paragino pašalinti Ukrainos prezidentą iš pareigų, aukščiausi Europos lyderiai išreiškė palaikymą Volodymyrui Zelenskiui.
Ukrainos dronai sukėlė chaosą Maskvoje: paralyžiuoti 4 oro uostai
Sekmadienio vakarą dėl artėjančių Ukrainos dronų keturiuose Maskvos oro uostuose laikinai sustabdyti skrydžiai, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Šeremetjevo, Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose buvo trumpam sustabdyti visi lėktuvų pakilimai ir nusileidimai.
Per tą laiką mažiausiai 25 atvykstantys lėktuvai buvo nukreipti į kitus oro uostus. Pasak TASS, vėlai vakare visuose oro uostuose pavojaus signalas buvo atšauktas.
Maskvos mero Sergejaus Sobianino teigimu, prieš pasiekiant Rusijos sostinės ribas buvo numušti mažiausiai 23 link jos skridę Ukrainos dronai. Tačiau jis nepatikslino, ar dronams pavyko prasiveržti pro oro gynybą ir ar buvo padaryta kokios nors žalos.
Dėl artėjančių dronų sekmadienio vakarą skrydžiai buvo sutrikdyti ir kituose Rusijos miestuose. Į šiaurės rytus nuo Maskvos esančiuose Kostromos ir Jaroslavlio oro uostuose taip pat laikinai sustabdyti visi lėktuvų pakilimai ir nusileidimai.
Ukrainos dronų taikiniai nebuvo žinomi. Siekdama susilpninti Maskvos karo mašiną, Ukraina jau kelis mėnesius atakuoja ginklų gamyklas ir naftos perdirbimo įmones Rusijos teritorijos gilumoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Žiniasklaida: Trumpo administracija grasino Ukrainos pareigūnams
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija grasino aukšto rango Ukrainos pareigūnams, reikalaudama nutraukti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, praneša „The Kyiv Independent“, remdamasis Ukrainos pareigūnų teiginiais.
Vienas iš jų papasakojo, kad amerikiečiai skambino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo pavaduotojui Pavlo Palisai, atsakingam už karinius klausimus, ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui Mykhailo Drapatui.
P. Palisa leidiniui „Financial Times“ patvirtino, kad iš D. Trumpo administracijos sulaukė grasinimų.
Šaltiniai žurnalistams papasakojo, kad JAV administracija leido suprasti Ukrainos valdžios atstovams: jei per neseniai paskelbtas paliaubas bus smogta Rusijos energetikos infrastruktūrai, Vašingtonas už tai kaltins Kyjivą.
„Jie skambino visiems aukščiausiems kariniams pareigūnams ir grasino. Jie visiems sako, kad nutrauks ir žvalgybos duomenų mainus, ir PURL“, – žurnalistams pasakojo vienas iš Ukrainos pareigūnų.
Keletas aukštų Ukrainos pareigūnų pranešė leidiniui „The Kyiv Independent“, kad Kyjivas nebuvo įspėtas apie D. Trumpo spalio 11 d. paskelbtas energetines paliaubas. Pažymima, kad po šio pareiškimo Ukrainos pareigūnams „buvo daromas spaudimas, reikalaujant laikytis paliaubų ir susilaikyti nuo smūgių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas“.
Ukraina naftos perdirbimo gamyklų neatakavo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, Ukraina nepuolė jokių energetikos objektų Rusijos teritorijoje.
„Praėjusią naktį mes nepuolėme jokių energetikos objektų Rusijos teritorijoje, nes prezidentas Trumpas pareiškė, kad tarp Ukrainos ir Rusijos bus paskelbtos energetikos srities paliaubos.
Ir nors mes neatsakėme, Rusija vis dėlto atakavo mūsų degalines, energetikos infrastruktūrą ir kitus objektus“, – sakė V. Zelenskis.