Rubio: JAV iš anksto nežinojo apie Ukrainos „Starlink“ ir „Starshield“ problemas
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas iš anksto nežinojo apie „SpaceX“ palydovinio ryšio, kurį Ukraina naudoja operacijoms mūšio lauke palaikyti, sulėtėjimą.
„Prezidentas neturi nieko bendra su „Starlink“, „Starshield“ ir pono (Elono) Musko (Ilono Masko) priimamais sprendimais“, – lankydamasis Indijos ekonominiame centre Mumbajuje sakė M. Rubio.
„Tai privati bendrovė; prezidentas nevadovauja šiai bendrovei ir negali jai nurodyti ką nors daryti (...). Sakau jums, išankstinio žinojimo nebuvo“, – pabrėžė M. Rubio.
Leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ) antradienį pranešė, kad „SpaceX“ bosas E. Muskas nurodė apriboti „Starshield“ paslaugų teikimą Ukrainai, nors prieš tai pats technologijų milijardierius pareiškė, jog bet kokie jo bendrovės valdomos ryšių sistemos apribojimai galėjo būti nurodyti tik JAV prezidento.
Remdamasis anoniminiais JAV pareigūnais ir su situacija susipažinusiais asmenimis, WSJ skelbė, kad E. Muskas apribojo greitį, kuriuo Ukrainos įranga galėjo prisijungti prie sistemos, todėl kai kurie Kyjivo dronai tapo beverčiai.
Tuo tarpu JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį tvirtino, kad Pentagonas nenurodė daryti jokių „Starshield“ pakeitimų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį taip pat pareiškė neprašęs jokių „Starshield“ apribojimų.
Praėjusią savaitę Kyjivas pranešė apie paslaugos, kurią jis laiko itin svarbia ginantis nuo Maskvos invazijos, apribojimus netrukus po to, kai D. Trumpas sukritikavo Ukrainą ir paragino ją nebeatakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.
Ukraina naudoja karinės paskirties „Starlink“ palydovinę paslaugą „Starshield“ ryšiams mūšio lauke, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotoje teritorijoje ir gaudomiesiems dronams. Ji taip pat naudoja atskirai veikiančią bendrovės „SpaceX“ civilinę „Starlink“ palydovinę sistemą.
Trumpas teigia paprašęs Putino paleisti Rusijoje kalinamą JAV pilietį Hubbardą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė paprašęs Rusijos vadovo Vladimiro Putino paleisti jau kelerius metus kalinamą JAV pilietį Stepheną Hubbardą. Metas susigrąžinti S. Hubbardą, antradienį Vašingtone sakė D. Trumpas.
Į pensiją išėjęs mokytojas 2024 m. spalį Maskvoje buvo nuteistas beveik septynerių metų laisvės atėmimo bausme dėl tariamos „samdinystės“ Ukrainos naudai.
D. Trumpas sakė „išsamiai“ kalbėjęsis su V. Putinu apie šį atvejį. JAV prezidentas davė suprasti, kad artimiausiu metu gali būti tam tikrų pokyčių. Anksčiau JAV ir Rusija ne kartą keitėsi kaliniais.
Po 2022 m. vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą S. Hubbardo įkalinimas iš pradžių buvo laikomas paslaptyje. Po daugiau kaip dvejų metų nelaisvės jis galiausiai stojo prieš teismą.
Rusijos tyrėjai teigė, kad buvęs mokytojas prisijungė prie Ukrainos gynybos bataliono ir už tai gaudavo „mažiausiai tūkstantį dolerių“ per mėnesį. Pats S. Hubbardas kaltinimus neigė.
Kai buvo nuteistas, S. Hubbardui buvo 72 metai. Vienas buvęs kartu su juo kalėjęs ukrainietis 2024 m. rudenį pasakojo, kad JAV pilietis, kaip ir daugelis kitų kalinių, buvo kankinamas neduodant maisto ir naudojant elektros šoką.
JAV pasiuntinys Witkoffas po derybų su Zelenskiu Osle vyksta į Rusiją
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aukšto rango Europos politikais Osle vyksta į Rusiją. Šis vizitas yra pastangų pasiekti taiką Ukrainoje dalis, Kyjivo ir Vašingtono santykiams tampant vis labiau įtemptiems.
„Steve'as Witkoffas rytoj skris į Sankt Peterburgą, kur susitiks su Rusijos vadovybe“, – antradienio vakarą sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre, surengęs derybas kartu su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu.
J. G. Støre pridūrė, kad S. Witkoffas pristatys „Europos ir Amerikos kolegų parengtus pasiūlymus ir galbūt atvers kelią aukščiausiojo lygio vadovų susitikimui“.
„Tikslas – sugrąžinti diplomatines pastangas į konstruktyvesnes vėžes“, – sakė J. G. Støre, pranešė naujienų agentūra NTB.
Norvegijos sostinė tapo nauja vieta iki šiol įstrigusioms pastangoms pasiekti taiką Ukrainoje, kurioje Rusija prieš daugiau kaip ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją.
Naujas ir derybų formatas. Susitikime asmeniškai dalyvavo V. Zelenskis, S. Witkoffas, J. G. Støre ir A. Stubbas.
„Pasak Norvegijos žiniasklaidos, nuotoliniu būdu prie derybų prisijungė kelių Europos šalių, Europos Sąjungos ir NATO atstovai, taip pat JAV derybininkas Jaredas Kushneris, JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas ir įtakingas Baltųjų rūmų veikėjas.“
Po derybų socialiniame tinkle „X“ V. Zelenskis rašė: „Ukraina nedelsdama pritarė amerikiečių pasiūlymui dėl energetinių paliaubų. Tačiau Rusija atsakė tęsdama atakas.“
„Dėkoju visiems, kurie palaiko Ukrainą ir pasisako už taiką“, – pridūrė V. Zelenskis. Pasak jo, Ukrainos vyriausybė turi „keletą aiškių idėjų“, kaip pasiekti taiką, ir nori, kad JAV derybininkai „perduotų šias idėjas rusams“.
Trumpas didina spaudimą Ukrainai
Susitikimas Osle yra naujų D. Trumpo diplomatinių pastangų dalis. Pastaruoju metu JAV prezidentas daugiausia dėmesio skiria siekiui susitarti su Maskva, kartu didindamas spaudimą Ukrainai.
Pirmadienį Vašingtone D. Trumpas vėl sukritikavo V. Zelenskį, pareikšdamas, kad Ukrainos vadovas „nelabai padeda“ pastangoms užbaigti karą.
D. Trumpas taip pat neseniai pavadino Kyjivo vykdomus tolimojo nuotolio smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai „gėda“ ir apkaltino Ukrainą dėl aukštų energijos kainų JAV. Ši problema kenkia jo Respublikonų partijos perspektyvoms prieš kitą mėnesį vyksiančius Kongreso rinkimus.
Tuo tarpu V. Zelenskis išreiškė nepasitenkinimą dėl Elono Musko palydovinio interneto sistemos „Starlink“, kurią Ukrainos kariuomenė naudoja operacijoms fronte, veikimo apribojimų ir vėluojančio JAV raketų tiekimo.
JAV naujienų portalas „Axios“ pirmadienį pranešė, kad gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas nedavė leidimo tiekti amerikietiškas „Patriot“ ir kitas oro gynybos raketas, nors NATO valstybės narės už šiuos ginklus jau sumokėjo. Pentagonas šią informaciją užginčijo.
Anksčiau antradienį V. Zelenskis pranešė surengęs „turiningą pokalbį“ su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Pasak Ukrainos prezidento, jie aptarė balistinėms raketoms perimti skirtų raketų poreikį, išankstinius perspėjimus apie Rusijos raketų atakas, „Starlink“ palydovinio ryšio paslaugų atkūrimą ir diplomatines pastangas užbaigti karą. „Esu dėkingas už jo pasirengimą padėti ir aiškią poziciją“, – rašė V. Zelenskis.
Ukrainoje žuvo mažiausiai devyni žmonės
Antradienį Rusija toliau intensyviai rengė oro atakas prieš Ukrainą, per kurias žuvo mažiausiai devyni civiliai gyventojai.
Kyjivo srities karinės administracijos vadovo Tymuro Tkačenkos teigimu, gelbėtojams užgesinus gaisrą gamybos ir sandėliavimo pastate Obuchivo rajone, į pietus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, buvo rasti trijų žmonių kūnai. Dar šeši žmonės buvo sužeisti, pranešė jis platformoje „Telegram“.
Netrukus po to Rusijos dronas smogė greitkeliui Kyjivo pakraštyje. Žuvo trys žmonės.
Apie dronų smūgius taip pat pranešta Charkivo, Sumų, Odesos ir Dnipro srityse, taip pat toli Ukrainos vakaruose esančiose Chmelnyckio, Ternopilio ir Lvivo srityse.
Dar trys žmonės žuvo Rusijos pajėgoms apšaudžius netoli fronto linijos esantį Kramatorsko miestą Rytų Ukrainoje.
Rusijos gynybos ministerija rytiniame pranešime nurodė, kad jos pajėgos atakavo laivus Ukrainos Renio uoste prie Dunojaus.
Tuo tarpu per Ukrainos atsakomąsias atakas Rusijos Tambovo srities Mičiurinsko mieste kilo gaisras pramonės objekte, pranešė srities gubernatorius Jevgenijus Pervyšovas.
Ukraina savo atsakomąsias atakas pirmiausia nukreipia prieš pramonės ir karinius objektus Rusijos teritorijos gilumoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Žiniasklaida: Muskas nurodė apriboti „Starlink“ veikimą Ukrainoje
Elonas Muskas nurodė apriboti palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ paslaugas Ukrainai, antradienį pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“. Anksčiau technologijų milijardierius buvo pareiškęs, kad galutinį sprendimą dėl bet kokių bendrovės „SpaceX“ valdomos ryšio sistemos apribojimų priima JAV prezidentas.
E. Muskas apribojo greitį, kuriuo Ukrainos įranga gali prisijungti prie sistemos, todėl dalis Kyjivo dronų tapo nenaudingi, pranešė laikraštis, remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais ir su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais.
Tuo tarpu JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį tvirtino, kad Pentagonas nenurodė nieko keisti „Starshield“ sistemoje. „Mes nieko neapribojome“, – sakė jis.
„Mūsų požiūriu, niekas nepasikeitė. Mes nedavėme jokių nurodymų ar ko nors panašaus“, – pridūrė P. Hegsethas.
Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė neprašęs jokių „Starshield“ apribojimų.
„Tai buvau ne aš. Ir nemanau, kad tai buvo Elonas“, – sakė D. Trumpas.
Praėjusią savaitę Kyjivas pranešė apie sistemos veikimo apribojimus. Ukraina šią sistemą laiko itin svarbia ginantis nuo Maskvos invazijos. Pranešimai pasirodė netrukus po to, kai D. Trumpas sukritikavo Ukrainą ir paragino ją nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
E. Muskas anksčiau buvo pareiškęs, kad bet kokius „Starshield“ sistemų „greičio ar naudojimo apribojimus“ „nustato JAV kariuomenė, o galutinį sprendimą priima JAV prezidentas“, turėdamas omenyje D. Trumpą.
Ukraina naudoja „Starshield“ – kariniams poreikiams pritaikytą palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ versiją – ryšiui mūšio lauke palaikyti, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotose teritorijose vykdyti ir perėmimo dronams valdyti. Ji taip pat naudojasi lygiagrečiai veikiančia „SpaceX“ civilinio palydovinio ryšio sistema „Starlink“.
Pastarosiomis dienomis Vašingtono ir Kyjivo santykiai tapo vis labiau įtempti. D. Trumpas paragino pakeisti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį po to, kai šis sukritikavo JAV susitarimą, leidžiantį į pasaulio rinkas patekti didesniam kiekiui rusiško dyzelino.