Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:51 | Zelenskis: daugiau nei 170 kv. km Ukrainos žemės yra užminuota
Daugiau nei 170 kv. km Ukrainos žemės yra užminuota, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, didžioji dalis užminuotos teritorijos yra žemės ūkio paskirties žemė, todėl Ukraina ieško būdų, kaip paspartinti išminavimą.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“.
„Šiandien taip pat aptarėme humanitarinį išminavimą – tai, kas gyvybiškai svarbu tiesiogine prasme. Nuo šiol daugiau kaip 170 000 kvadratinių kilometrų mūsų teritorijos tebėra pavojinga dėl priešo minų ir nesprogusios amunicijos“, – sako jis.
Prezidentas pažymėjo, kad nemažą dalį šios žemės dirba Ukrainos ūkininkai.
„Todėl šiandien aptarėme, kaip suintensyvinti šį darbą: paspartinti humanitarinį išminavimą, sustiprinti atitinkamą bendradarbiavimą su partneriais. Taip pat aptarėme, kaip paremti mūsų ūkininkus. Antrasis sėjos sezonas jau prasidėjo vykstant visiškam karui“, – priduria V. Zelenskis.
23:16 | Ispanijoje mokymus naudotis „Leopard“ baigia pirmieji ukrainiečiai
Šią savaitę mokymus naudotis tankais „Leopard“ baigs pirmoji Ukrainos karių grupė, praneša CNN, remdamasi Ispanijos gynybos ministerija.
Pranešama, kad pirmąją Ukrainos karių grupę sudaro 55 kariai.
„Šie kursai pradėti po to, kai buvo oficialiai įformintas Ispanijos įsipareigojimas prisidėti prie Ukrainos gynybos pastangų aprūpinant ją tankais. Tuo metu Ukraina paprašė apmokyti įgulų ir aptarnaujančio personalo, skirto pateiktų pagrindinių kovinių tankų „Leopard 2A“ operatyviniam dislokavimui“, – cituojama ministerija.
22:55 | JAV ragina Xi Jinpingą pasikalbėti su Zelenskiu
JAV ragina Kinijos lyderį Xi Jinpingą susisiekti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad Pekinas išklausytų Kyjivo vertinimą apie padėtį Ukrainoje, rašo UNIAN.
Primename, kad anksčiau pirmadienį „The Wall Street Journal“ paskelbė, jog Xi Jinpingas planuoja pirmą kartą nuo karo pradžios kalbėtis su Ukrainos prezidentu.
Anot leidinio šaltinių, pokalbis vaizdo skambučiu turėtų vykti po Kinijos lyderio vizito Maskvoje. Rusijoje Xi Jinpingas turėtų susitikti su Vladimiru Putinu.
22:07 | Žiniasklaida: po pasisakymų apie Rusiją Vokietija keičia savo kariuomenės vadą
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius atleidžia Vokietijos kariuomenės vadą Eberhardą Zorną, skelbia BILD. Leidinys teigia tai sužinojęs iš šaltinių Vyriausybėje.
Anot leidinio, naujuoju kariuomenės vadu turėtų tapti 59-erių generolas leitenantas Carstenas Breueris.
Vokietijos kariuomenės vadovas yra visų jam pavaldžių ginkluotųjų pajėgų karių viršininkas ir, kaip vyriausybės karinis patarėjas bei aukščiausias kariuomenės atstovas, priklauso Gynybos ministerijos vadovybei.
Primename, kad E. Zorno pasisakymai neseniai sukėlė pasipiktinimą Vokietijoje. Duodamas interviu „Focus“ jis išreiškė susirūpinimą, kad rusai gali atidaryti antrą frontą ir pulti daugiau šalių.
„Kaliningradas, Baltijos jūra, Suomijos pasienis, Gruzija, Moldova... Yra daug galimybių“, – sakė jis.
„Putinas turėtų galimybių. Nors apie 60 proc. jo sausumos pajėgų yra surištos kare Ukrainoje, sausumos pajėgos, o ypač Rusijos karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos, vis dar turi nepanaudotų pajėgumų. Jei Putinas įsakytų vykdyti visuotinę mobilizaciją, jam nekiltų problemų ir dėl gyvosios jėgos“, – tuo metu aiškino E. Zornas.
JAV generolas leitenantas Benas Hodgesas netrukus sureagavo į tokį vokiečių kariuomenės vado pasisakymą.
„Prasta Rusijos pajėgumų analizė, kuri, deja, atspindi didžiąją dalį Vokietijos elito mąstymo“, – tuomet rašė jis.
21:41 | Zelenskis: Ukrainos rytuose sprendžiasi mūsų ateitis
Padėtis Ukrainos rytuose išlieka labai sudėtinga, pirmadienio vakarą kreipdamsis į ukrainiečius sako jų prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Anot jo, šiuo metu šalies rytuose sprendžiasi Ukrainos ateitis.
„Kaip visada, šiandien bendravau su mūsų vadais ir žvalgyba. Padėtis rytuose labai sunki – tai skausminga. Turime sunaikinti priešo karinę galią, ir tai padarysime.
Bilohorivka ir Marijinka, Avdijivka ir Bachmutas, Vuhledaras ir Kamianka – ir visos kitos vietos, kur sprendžiasi mūsų ateitis. Ten, kur kovojama dėl visų ukrainiečių ateities“, – sako jis.
V. Zelenskis taip pat padėkojo kovotojams, ginantiems Ukrainą.
„Dėkoju kiekvienam, kuris gina savo pozicijas ir kovoja už Ukrainą bei savo brolius! Dėkoju visiems, kurie niekada nenuvilia šalia esančiųjų ant linijos!
Šiandien ypač norėčiau padėkoti 92-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariams už sėkmingus veiksmus Bachmuto rajone. Ačiū jums, vaikinai!
Šlovė visiems Ukrainos kariams! Šlovė mūsų nepalaužiamai ir gražiai tautai! Šlovė Ukrainai!“ – kalba prezidentas.
21:32 | Į ligoninę Luhansko srityje per dieną pateko 150 „Wagner“ samdinių
Į ligoninę laikinai okupuotoje Luhansko srityje per dieną atvežta 150 sužeistų Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Priešas ir toliau patiria nuostolių. Taigi, 150 vadinamųjų „Wagner“ samdinių buvo atvežti į laikinai okupuotos Luhansko srities teritorijos Belovodsko rajono ligoninę gydymui“, – nurodoma naujausioje štabo ataskaitoje.
Primename, kad Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, jog Rusijai prireiks kelių dešimtmečių atkurti savo karinį potencialą po karo su Ukraina.
„Rusijai prireiks kelių dešimtmečių, kad atkurtų savo karinį potencialą. Ukrainos pasipriešinimas suteikia Vakarams laiko globaliai permąstyti ir pertvarkyti visą atgrasymo ir pasipriešinimo autokratiniams režimams sistemą“, – anksčiau pirmadienį UNIAN buvo cituojamas jis.
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 159 800 karių, 3 474 tankų, 6 774 šarvuočių, 304 lėktuvų, 289 sraigtasparnių, 2 109 bepiločių, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.
21:01 | Netoli JK pastebėta rusų fregata ir tanklaivis
Netoli Jungtinės Karalystės (JK) esančiuose vandenyse sekmadienį buvo užfiksuota rusų fregata ir tanklaivis, rašo „Sky news“. Karališkasis karinis jūrų laivynas lydėjo abu laivus.
Britų fregata „HMS Portland“ buvo dislokuota iš Plimuto, kad stebėtų Rusijos fregatą „Admiral Kasatonov“ ir tanklaivį „Akademik Pashin“.
Britų fregata sekmadienio rytą lydėjo rusus per Lamanšo sąsiaurį. Rusai, plaukdami į šiaurę per Biskajos įlanką, plaukė Šiaurės jūros link.
„Karališkasis karinis jūrų laivynas nuolat lydi karo laivus mūsų teritoriniuose vandenyse ir gretimuose jūros rajonuose, kad užtikrintų jūrų teisės laikymąsi ir atgrasytų nuo piktavališkos veiklos“, – sako laivo vadas Edas Mossas-Wardas.
„Rusijos specialiosios paskirties grupės lydėjimas kartu su sąjungininkais partneriais rodo Karališkojo karinio jūrų laivyno ir NATO aljanso įsipareigojimą palaikyti jūrų saugumą, kuris yra labai svarbus mūsų nacionaliniams interesams“, – cituojamas jis.
Rusų fregata „Admiral Kasatonov“ Viduržemio jūros rytinėje dalyje veikia nuo 2022 m. pradžios, o „Akademik Pashin“ šiame regione buvo stebimas praėjusių metų pabaigoje.
20:28 | Kyjivas kritikuoja Rusijos poziciją dėl grūdų iniciatyvos pratęsimo
Ukrainos infrastruktūros ministras pirmadienį pareiškė, kad Rusijos sprendimas pratęsti susitarimą dėl grūdų tik 60 dienų prieštarauja tam, kas buvo sutarta, tačiau neatmetė Maskvos pasiūlymo.
„Susitarime (dėl grūdų) numatytas mažiausiai 120 dienų pratęsimas, todėl Rusijos pozicija pratęsti susitarimą tik 60 dienų prieštarauja Turkijos ir Jungtinių Tautų pasirašytam dokumentui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Oleksandras Kubrakovas.
„Laukiame oficialios JT ir Turkijos, kaip iniciatyvos garantų, pozicijos“, – pridūrė jis.
19:26 | Rusija sutinka 60 dienų pratęsti susitarimą dėl grūdų
Rusija sutiko atnaujinti Ukrainos grūdų eksporto susitarimą, bet tik dar 60 dienų, pirmadienį po derybų su Jungtinėmis Tautomis pranešė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Veršininas.
„Rusijos pusė... neprieštarauja, kad „Juodosios jūros iniciatyvos“ galiojimas būtų pratęstas dar kartą po to, kai kovo 18-ąją baigsis antrasis jos galiojimo terminas, tačiau tik 60 dienų“, – sakoma Rusijos misijos Ženevoje pareiškime, paskelbtame po derybų JT „Palais des Nations“ rūmuose.
18:58 | Britų premjeras įspėja: artimiausias dešimtmetis bus sudėtingas ir pavojingas
Artimiausias dešimtmetis bus sudėtingas ir pavojingas, naujausioje gynybos, saugumo ir užsienio politikos apžvalgoje prognozuoja Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Rishi Sunakas, rašo „Sky news“.
Anot jo, grėsmę kelia Rusijos invazija į Ukrainą ir Kinijos agresija prieš Taivaną.
R. Sunako vertinimu, Rusijos karas Ukrainoje ir Kinijos agresija dėl Taivano grasina sukurti pasaulį, kuriame „vyraus pavojus, netvarka ir susiskaldymas“.
63 puslapių dokumente taip pat pažymima, kad pasaulis šiuo metu susiduria su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius grėsmių saugumui eskalavimo rizika.
Dokumente pabrėžiama, kad neatidėliotinas prioritetas saugumo srityje šiuo metu yra įveikti Rusijos karo Europoje keliamą grėsmę.
18:27 | „Wagner“ verbuoja Melitopolio gyventojus kautis Bachmute
Laikinai okupuotame Melitopolyje „Wagner“ bando verbuoti civilius gyventojus, rašo CNN. Anot mero Ivano Fiodorovo, tokie bandymai matyti socialinėse medijose.
„Žinoma, niekas nesutinka. Teigiama, kad jų pasiūlymai yra 200 000 rublių (maždaug 2 600 dolerių) per mėnesį tiems, kurie pasirengę vykti į Bachmutą kaip „Wagner“ dalis. Tačiau jie nėra užverbavę nė vieno vietinio gyventojo stoti į kokį nors savanorių batalioną. Į šį jie taip pat nerekrutuos“, – cituojamas jis.
17:54 | Danilovas: Rusijai reikės kelių dešimtmečių atgauti savo karinį potencialą
Rusijai prireiks kelių dešimtmečių atkurti savo karinį potencialą po karo su Ukraina, sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo UNIAN.
„Rusijai prireiks kelių dešimtmečių, kad atkurtų savo karinį potencialą. Ukrainos pasipriešinimas suteikia Vakarams laiko globaliai permąstyti ir pertvarkyti visą atgrasymo ir pasipriešinimo autokratiniams režimams sistemą“, – cituojamas jis.
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 159 800 karių, 3 474 tankų, 6 774 šarvuočių, 304 lėktuvų, 289 sraigtasparnių, 2 109 bepiločių, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.
17:28 | Žiniasklaida: TBT pradės dvi bylas, susijusias su Rusijos karo nusikaltimais Ukrainoje
arptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) planuoja pradėti dvi pirmąsias bylas, susijusias su Rusijos karo nusikaltimais per karą Ukrainoje, pirmadienį skelbia „The New York Times“ (NYT), remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su šiuo reikalu.
Anot leidinio, kalbama apie kaltinimus Rusijai ukrainiečių vaikų grobimu ir sąmoningu taikymusi į civilinę infrastruktūrą.
„Kai kurie diplomatai ir ekspertai teigė, kad V. Putinui taip pat gali būti pateikti kaltinimai, nes teismas nepripažįsta valstybės vadovo imuniteto bylose, susijusiose su karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ar genocidu“, – rašo NYT.
TBT prokuroro Karimo Khano atstovė spaudai sakė, kad TBT biuras „neturi jokių komentarų dėl šios istorijos“.
Teismas taip pat prašys išduoti arešto orderius keliems asmenims, teigė NYT, kuris citavo anoniminius esamus ir buvusius teismo pareigūnus, bet nepateikė jokios informacijos apie tai, kam ir kada bus pateikti kaltinimai.
Hagoje įsikūręs TBT pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos invazijos 2022 metų vasario 24-ąją.
Anksčiau šį mėnesį po vizito Ukrainoje prokuroras K. Khanas sakė, kad įtariamus vaikų grobimus jo „biuras tiria prioritetine tvarka“.
„Su vaikais negalima elgtis kaip su karo grobiu“, – sakė jis kovo 7-osios pareiškime.
Paskelbęs savo nuotrauką šalia tuščių lovyčių, K. Khanas sakė, kad lankėsi vaikų globos namuose Pietų Ukrainoje, kurie buvo „tušti dėl įtariamo vaikų deportavimo iš Ukrainos į Rusijos Federaciją“ arba kitas okupuotas teritorijas.
K. Khanas taip pat patvirtino, kad TBT tiria išpuolius prieš „ypatingos svarbos civilinę infrastruktūrą“ Ukrainoje ir kad jis lankėsi kelių tokių smūgių vietose.
Kartu su Ukrainos generaliniu prokuroru „pabrėžėme savo bendrą įsipareigojimą užtikrinti, kad tokie veiksmai būtų visapusiškai ištirti, o už įtariamus tarptautinius nusikaltimus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, pridūrė jis.
Pareiškime TBT prokuroras nurodė, jaučiantis, „jog procesas teisingumo link spartėja“.
K. Khanas anksčiau yra pavadinęs Ukrainą „nusikaltimo vieta“, taip pat lankėsi Bučos mieste, kur naujienų agentūros AFP žurnalistai matė mažiausiai 20 gatvėje gulinčių kūnų.
Nei Rusija, nei Ukraina nėra TBT narės, tačiau Kyjivas pripažino teismo jurisdikciją ir bendradarbiauja su K. Khano biuru.
Rusija neigia įtarimus dėl jos karių įvykdytų karo nusikaltimų. Ekspertai teigė, kad mažai tikėtina, jog ji kada nors perduos kokius nors įtariamuosius.
17:04 | Žiniasklaida: Maskvoje masiškai kertami medžiai oro gynybos sistemos įrengti
Šiems metams prasidėjus Maskvos parkuose ir miškuose pradėta kirsti medžius, skelbia „The Insider“. Anot leidinio, medžiai kertami, kad miškuose ir parkuose būtų galima įrengti priešlėktuvinės gynybos sistemas.
Skelbiama, kad medžių kirtimas buvo užfiksuotas keliuose rajonuose.
Priešlėktuvinės raketų sistemos S-400 jau buvo dislokuotos Timiriazevo žemės ūkio akademijos laukuose. Iš viso pranešama apie keturis paleidimo įrenginius. Šioje vietoje taip pat buvo dislokuotas radaras 92H6E, skirtas oro taikiniams aptikti.
Priešlėktuvinės gynybos sistemos taip pat pastebėtos Losiny Ostrov parko teritorijoje Bogorodsko rajone į šiaurės rytus nuo Maskvos. Pranešama, kad atstumas nuo ten pastebėtų S-400 iki gyvenamųjų daugiaaukščių pastatų yra apie 200 metrų.
„Kariniai ekspertai įspėja, kad karinių objektų išdėstymas šalia daugiaaukščių pastatų kelia grėsmę gyventojams“, – teigiama leidinyje.
Pažymima, kad didžiausią žalą aplinkai padarė statybos Maskvos pietryčiuose, muziejaus-rezervato „Kolomenskoje“ zonoje. Ten buvo sunaikintas didžiulis miško plotas – apie 100 hektarų miško.
„Miškas pradėtas aktyviai naikinti sausio 25 dieną. Darbai vyko dieną ir naktį neįtikėtinu greičiu: medžius iškirsti užtruko savaitę, o dar po savaitės nukirsti medžiai smulkinimo mašinomis buvo perdirbti į pjuvenas. Darbininkai, kaip ir policija, patvirtino, kad kirtimai buvo vykdomi gynybiniais tikslais“, – rašoma straipsnyje.
Anot leidinio šaltinio, „yra tikimybė, kad toje vietovėje bus gynybinis objektas“. Kol kas nežinoma, ar kalbama apie oro gynybos sistemas.
16:34 | Žiniasklaida: Kinijos prezidentas turėtų kalbėtis su Zelenskiu
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas planuoja pirmą kartą nuo karo pradžios kalbėtis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša „The Wall Street Journal“.
Anot leidinio šaltinių, pokalbis vaizdo skambučiu turėtų vykti po Kinijos lyderio vizito Maskvoje. Rusijoje Xi Jinpingas turėtų susitikti su Vladimiru Putinu.
Kaip praneša minėtas leidinys, po vizito Maskvoje Xi Jinpingas taip pat ketina apsilankyti Europos šalyse.
Kinija viešai skelbia besilaikanti neutralios pozicijos karo atžvilgiu, tačiau nepritaria Vakarų sankcijoms Rusijai.
Praėjusį mėnesį JAV pareiškė, kad Kinija galimai svarsto galimybę apginkluoti Rusiją.
16:03 | Rusų raketos smogė mokyklai Ukrainos rytuose, yra žuvusiųjų
Dvi rusų raketos smogė mokyklai Ukrainos rytuose esančioje Avdijivkoje, rašo „Sky news“. Anot Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako, žuvo vienas žmogus.
„Rusai paleido dvi raketas į mokyklą Avdijivkoje. Žuvo vietos gyventojas“, – „Twitter“ rašo jis.
Daugiau informacijos apie išpuolį kol kas nepateikiama.
The Russians fired two rockets at a school in Avdiivka.
A local resident died. pic.twitter.com/3vzR5jnilXREKLAMA— Andriy Yermak (@AndriyYermak) March 13, 2023
15:37 | Gynybos ministras: tiesioginio karinio pavojaus Moldovai šiuo metu nėra
Moldovai šiuo metu negresia „neišvengiamas karinis pavojus“, tačiau jai gresia „hibridinis karas, kurį kuria Rusija“, siekdama nuversti valstybės valdžią, pirmadienį interviu naujienų agentūrai AFP sakė gynybos ministras Anatolie Nosatii.
„Tiesioginio karinio pavojaus Moldovai šiuo metu nėra, tačiau yra kitokio pobūdžio pavojų, kurie daro įtaką šalies saugumui – hibridinis karas“, – sakė A. Nosatii.
14:54 | OV „Pietūs“ įspėja dėl apšaudymo grėsmės
„Apšaudymo raketomis rizika yra labai didelė“, – įraše „Facebook“ įspėja Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“.
Ji praneša, kad Rusijos karinės pajėgos į Juodąją jūrą atgabeno dar du antžeminius raketų nešėjus bei papildomą povandeninį laivą. OV „Pietūs“ skaičiavimais, šiuo metu rusai Juodojoje jūroje laiko paruošę 20 raketų „Kalibr“.
Ukrainos kariuomenė perspėjo, kad Rytų kryptimi ir virš Azovo jūros suaktyvėjo rusų taktinė aviacija, taip pat neatmetama galimybė, kad rusai paleido savo žvalgybinius bepiločius orlaivius.
14:22 | Klyčko: sausį galėjo įvykti sostinės evakuacija
Ukrainos sostinės Kyjivo valdžia buvo pasiruošusi paskelbti apie sostinės gyventojų evakuaciją dėl šių metų sausį surengtų didžiulių Rusijos smūgių miesto infrastruktūrai. Tai interviu redakcijų grupei RND pareiškė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
„Sausio mėnesį buvome arti to, kad paskelbtume gyventojų evakuaciją. Ilgiausias laikotarpis be elektros truko 14 valandų. Nebuvo nei elektros, nei vandens, nei šildymo. Laimei, oras buvo švelnus“, – sakė V. Klyčko.
Kartu meras labai įvertino Vokietijos karinę pagalbą Ukrainai, atkreipdamas dėmesį į Vokietijoje pagamintos oro gynybos sistemos IRIS-T vaidmenį atremiant Rusijos raketų smūgius. Čia pat V. Klyčko paragino paspartinti tolesnį ginklų pristatymą Ukrainai.
13:55 | Baltarusija ir Iranas pasižadėjo stiprinti ryšius Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje
Irano lyderis Ebrahimas Raisi ir Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį Teherane vykusiose derybose pasidžiaugė glaudžiais ryšiais tuo metu, kai abi šalys smarkiai nesutaria su Vakarų valstybėmis, be kita ko, dėl Rusijos karo Ukrainoje.
Buvusi sovietinė valstybė Baltarusija yra Rusijos karių užnugario bazė, o Iranas kaltinamas tiekęs Maskvai ginkluotus dronus, kurie naudojami invazijos metu, tačiau Teheranas šį kaltinimą neigia ir skelbia, kad konflikto klausimu yra neutralus.
Irano prezidentas po derybų su A. Lukašenka, kuris vėlai sekmadienį atvyko dviejų dienų vizito, pasidžiaugė tris dešimtmečius trunkančiais glaudžiais ryšiais su Baltarusija.
„Praėjus trisdešimčiai metų nuo santykių pradžios... abi šalys yra pasiryžusios stiprinti bendradarbiavimą“, – sakė E. Raisi ir gyrė jų „bendrą strateginę viziją“.
A. Lukašenka teigė, kad „su didele pagarba stebėjo, kaip atkakliai [Irano] žmonės priešinasi išorės spaudimui, bandymams primesti jiems kitų valią“.
„Ir matau, kad, nepaisant visko, jūs plėtojate modernias technologijas ir branduolinę energiją“, – pridūrė jis apie ginčytiną Irano branduolinę programą, dėl kurios šaliai taikomos griežtos tarptautinės sankcijos.
„Galėtume būti labai naudingi vieni kitiems, jei tikrai sutelktume pastangas“, – pridūrė A. Lukašenka.
13:25 | Linkevičius: „Rusija nėra supervalstybė, tai – super problema“
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius viešai apkaltino Rusijos Federaciją nuolat bandant pavogti istorinę Ukrainos tapatybę.
„Kyjivas buvo anksčiau už Maskvą, bet Rusija nuolat vagia Ukrainą. Siekdama pavogti istorinę tapatybę, ji pavogė nuopelnus laimėjus Antrąjį pasaulinį karą, pavogė vietą [Jungtinių Tautų] Saugumo Taryboje, o dabar vagia teritoriją. Tai nėra supervalstybė, tai super problema“, – „Twitter“ rašė Linkevičius.
Kyiv predates Moscow, but #Russia steals #Ukraine all the time. Seeking to steal historical identity, stole credit for victory in #WWII, stole seat in #UNSC and now steals territory. It’s not superpower, it’s superproblem.
— Linas Linkevicius (@LinkeviciusL) March 12, 2023
12:50 | HRW perspėja dėl vaikų iš Ukrainos našlaičių prieglaudų
Rusijos invazija į Ukrainą turėjo pražūtingų pasekmių vaikų globos įstaigose laikomiems vaikams – tūkstančiai jų buvo perkelti į okupuotas teritorijas arba į Rusiją, pirmadienį pranešė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW).
Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teisių gynimo institucija taip pat teigė, kad karas parodė, jog Ukrainoje, kurioje prieš invaziją buvo daugiau kaip 105 000 vaikų globos įstaigose – daugiausiai Europoje po Rusijos, – skubiai reikia reformų.
„Šis žiaurus karas akivaizdžiai parodė, kad reikia nutraukti pavojus, su kuriais susiduria vaikai, patekę į globos įstaigas“, – sakė Niujorke įsikūrusios organizacijos direktoriaus pavaduotojas vaikų teisių klausimais Billas Van Esveldas.
„Rusijos pajėgų neteisėtai paimtų vaikų grąžinimas turėtų būti tarptautinis prioritetas“, – pridūrė jis.
Ataskaitoje teigiama, kad mažiausiai keli tūkstančiai vaikų buvo perkelti į Rusiją arba okupuotas teritorijas.
12:24 | Morawieckis: „Turime turėti tokią stiprią kariuomenę, kad jos niekada nereiktų panaudoti“
11:45 | JAV ieško naujų būdų, kaip už karą nubausti Rusijos oligarchus
Jungtinės Valstijos ėmėsi naujų ryžtingų veiksmų, kuriais siekiama sukelti skaudžių padarinių Rusijos ekonomikai ir ypač jos oligarchams, tikėdamosi sužlugdyti Kremliaus invaziją į Ukrainą.
Nuo Iždo departamento iki Teisingumo departamento JAV pareigūnai daugiausia dėmesio skirs pastangoms teisėtai likviduoti Rusijos oligarchų turtą, išplėsti finansines sankcijas tiems, kurie padeda jų vengti, ir panaikinti įstatymų spragas, leidžiančias oligarchams naudotis fiktyviomis bendrovėmis, kad galėtų judėti per JAV finansų sistemą.
Andrew Adamsas, vadovaujantis darbo grupei „KleptoCapture“, kurios tikslas – užtikrinti ekonominių apribojimų, JAV taikomų Rusijai ir jos milijardieriams, vykdymą, naujienų agentūrai AP sakė, kad grupė teikia pirmenybę pastangoms nustatyti asmenis, kurie padeda rusams išvengti sankcijų ir pažeidžia eksporto kontrolę.
„Šie neteisėtų viešųjų pirkimų tinklai ir toliau užims vis daugiau mūsų srauto“, – teigė A. Adamsas.
10:55 | Ryte apšaudytas Mykolajivas
Rusijos karinės pajėgos pirmadienio rytą raketomis apšaudė Pietų Ukrainos miestą Mykolajivą. Mykolajivo gubernatorius Vitalijus Kimas pranešė, kad per išpuolį žuvo vyras ir moteris, gimę 1978 ir 1980 metais. Keli žmonės buvo sužeisti, tarp jų – ir 7-metis.
„Dėl rytinio priešo apšaudymo Kucurubų bendruomenės gyvenvietėje žuvo vyras ir moteris, gimę 1978 ir 1980 m., 7 metų vaiką išvežė greitoji pagalba“, – „Telegram“ rašė V. Kimas.
Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba praneša apie mažiausiai tris sužeistus asmenis. Neatmetama, kad daugiau nukentėjusiųjų gali būti įstrigę po sugriautų pastatų griuvėsiais.
10:21 | Ukraina ir „Wagner“ samdinių grupė: vyksta įnirtingos kovos dėl Bachmuto centro
Vyksta įnirtingos kovos dėl Bachmuto centro Rytų Ukrainoje kontrolės, pirmadienį pranešė Ukrainos kariuomenė ir Rusijos samdinių grupė „Wagner“.
„Wagner“ teigė vadovaujanti Maskvos puolimui dėl pramoninio miesto, kuris jau kelis mėnesius yra kovų epicentras.
Tai ilgiausiai trunkantis ir kruviniausias mūšis nuo Rusijos invazijos pradžios.
„Wagner“ puolamieji daliniai veržiasi iš kelių krypčių, bandydami pralaužti mūsų karių gynybines pozicijas ir pereiti į miesto centrą. Įnirtinguose mūšiuose mūsų gynėjai priešui pridaro didelių nuostolių“, – ryte per spaudos konferenciją sakė Ukrainos kariuomenė.
Analitikai nesutaria dėl Bachmuto, kaip karinio prizo, strateginės reikšmės, tačiau miestas įgijo svarbią politinę reikšmę, o abi pusės kovai skyrė daug išteklių.
„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas taip pat pripažino, kad jo pajėgos, siekdamos užimti miesto centrą, susiduria su ryžtingu pasipriešinimu.
„Padėtis Bachmute sudėtinga, labai sudėtinga. Priešas kovoja dėl kiekvieno metro“, – teigė jis socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime.
„Kuo labiau artėjame prie miesto centro, tuo mūšiai darosi sudėtingesni ir tuo daugiau artilerijos... Ukrainiečiai meta begalines atsargas (į kovą)", – sakė J. Prigožinas.
09:37 | Rusų už šūkį „Šlovė Ukrainai“ nušautam kariui Zelenskis suteikė Ukrainos didvyrio vardą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė Ukrainos didvyrio vardą Oleksandrui Macijevskiui – kariui, kurį Rusijos kariuomenė nušovė už žodžius „Šlovė Ukrainai“.
Kaip savo naktinėje kalboje sakė Ukrainos lyderis, herojus O. Macijevskis bus prisimintas amžinai.
„Šiandien Oleksandrui Macijevskiui suteikiau Ukrainos didvyrio titulą. Karys, žmogus, kurį žinos visi ukrainiečiai. Žmogus, kurį prisimins amžinai. Už drąsą, už pasitikėjimą Ukraina ir už jo „Šlovė Ukrainai!“ Šlovė didvyriui! Šlovė didvyriams! Šlovė Ukrainai!“ – sakė prezidentas.
Portalas tv3.lt kiek anksčiau išsamiai aprašė O. Macijevskio istoriją ir tragišką žūtį.
09:04 | „Politico“ praneša apie JAV ir Ukrainos nesutarimus
„Politico“, remdamasis pokalbiais su 10 pareigūnų, įstatymų leidėjų ir ekspertų, praneša, kad tarp JAV ir Ukrainos auga nesutarimai dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą eigos ir jo užbaigimo galimybių.
Teigiama, kad įtampa kilo dėl „Nord Stream“ dujotiekio sunaikinimo, sekinančios Ukrainos gynybos Bachmute ir Ukrainos ketinimo išlaisvinti rusų okupuotą Krymą.
Kaip rašoma leidinyje, daugybė JAV administracijos pareigūnų pradėjo reikšti susirūpinimą, kad Ukraina Bachmute išeikvoja tiek daug karių ir amunicijos, kad tai gali pakenkti jos galimybėms pavasarį pradėti didelio masto kontrpuolimą.
Publikacijoje taip pat primenamas neseniai paskelbtas „The New York Times“ tekstas su žvalgybos duomenimis, kad „proukrainietiška grupuotė“ buvo atsakinga už „Nord Stream“ dujotiekio sunaikinimą praėjusį rudenį.
„Žvalgybos analitikai netiki, kad Zelenskis ar jo padėjėjai būtų susiję su sabotažu, tačiau Bideno administracija Kyjivui aiškiai pasakė – kaip ir tuomet, kai pernai Maskvoje sprogus automobiliui žuvo garsaus rusų nacionalisto [Aleksandro Dugino] dukra, – kad už Ukrainos ribų tam tikri smurto protrūkiai nebus toleruojami“, – rašo „Politico“.
Šaltinių teigimu, JAV taip pat jaučiasi nusivylusios dėl ginklų tiekimo Ukrainai.
Du Baltųjų rūmų pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad JAV išsiuntė daugiausiai ginklų ir įrangos į frontą, tačiau Kyjivas vis tikėjosi naujų siuntų. Nors dauguma administracijos narių palankiai vertino žūtbūtinį Kyjivo siekį apsiginti, pareigūnai teigė, kad buvo skundų dėl nuolatinių prašymų ir kartais prezidentas Volodymyras Zelenskis neparodė deramo dėkingumo.
Požiūrių skirtumai tarp Ukrainos ir JAV egzistuoja ir karo užbaigimo klausimu. V. Zelenskis reikalauja, kad Ukraina, prieš pradėdama taikos derybas, atgautų visas savo po 2014 metų prarastas teritorijas. JAV pareigūnų manymu, toks siekis tik vers karą tęstis.
08:20 | Išaugo aukų skaičius Mykolajive
Per raketų išpuolį pirmadienio rytą Mykolajive žuvo ne vienas, kaip skelbta anksčiau, o du žmonės.
„Dėl rytinio priešų surengto apšaudymo Kucurubo bendruomenės gyvenvietėje žuvo vyras ir moteris, gimę 1978 ir 1980 metais, 7 metų vaikas buvo išvežtas greitąja“, – „Telegram“ pranešė Mykolajivo gubernatorius Vitalijus Kimas.
07:53 | Pirmadienio rytą – raketų išpuolis Ukrainoje
Pirmadienio rytą, apie 8 val., Rusijos kariuomenė apšaudė vieną iš Mykolajivo rajonų. Per išpuolį žuvo žmogus, po griuvėsiais gali būti įstrigę ir daugiau žmonių. Apie išpuolį „Telegram“ pranešė Mykolajivo gubernatorius Vitalijus Kimas:
„Ką tik rusai apšaudė Mykolajivo rajono Kucurubo bendruomenės gyvenvietę. Pirminiais duomenimis, vienas žmogus žuvo, po griuvėsiais gali būti ir daugiau žmonių“.
07:03 | Sprogimai Rusijoje – skelbia apie keturias numuštas raketas ir vieną auką
Rusijos Belgorodo srityje, besiribojančioje su Ukraina, nuaidėjo sprogimai. Vietos valdžia praneša apie oro gynybos darbą ir keturias numuštas raketas.
Virš Belgorodo srities ir Belgorodo miesto buvo numuštos keturios raketos, žinoma apie vieną auką, pirmadienio rytą „Telegram“ rašė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
„Mūsų oro gynybos sistema suveikė virš Belgorodo ir Belgorodo srities. Buvo numuštos keturios raketos. Padaryta žala tikslinama...
Į įvykio vietą išvyko greitosios medicinos pagalbos komanda. Taip pat dviejuose privačiuose namų ūkiuose žalos padarė raketų skeveldros“, – pranešė Rusijos pareigūnas.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Popiežius Pranciškus patvirtino esąs pasirengęs apsilankyti Kyjive, tačiau tik tuo atveju, jeigu taip pat galės nuvykti vizito į Maskvą, šeštadienį pranešė „Deutsche Welle“.
► Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše pareiškė, kad jo pajėgos yra priartėjusios prie Bachmuto – karščiausiu fronto epicentru tapusio Rytų Ukrainos miesto – centrinės dalies.
► Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad Rusija nuo 2022 metų spalio Ukrainos kryptimi paleido daugiau kaip 820 sparnuotųjų raketų.
► Per Rusijos smūgį pietiniame Ukrainos Chersono mieste šeštadienį žuvo trys žmonės ir dar du buvo sužeisti, pranešė valdžios pareigūnai.
