Trumpo ir Putino susitikimas: JAV svarsto į Aliaską pakviesti ir Zelenskį
Baltieji rūmai svarsto galimybę pakviesti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į Aliaską, kur kitą savaitę planuojamas prezidento Donaldo Trumpo susitikimas su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai „NBC News“ nurodė vienas aukšto rango JAV pareigūnas ir trys su vidaus diskusijomis supažindinti asmenys.
Kodėl Trumpas ir Putinas susitiks Aliaskoje? Skelbia pagrindines priežastis
The Times“ įvardijo galimas priežastis, kodėl JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino susitikimas vyks penktadienį, rašo UNIAN. Susitikimas numatytas kitą penktadienį.
Po žinių apie susitikimo vietą šios valstijos gubernatorius respublikonas Mike‘as Dunleavy buvo labiausiai susijaudinęs.
„Aliaska yra strategiškai svarbiausia vieta pasaulyje: ji yra Šiaurės Amerikos ir Azijos kryžkelėje, šiaurėje – Arkties vandenynas, o pietuose – Ramusis vandenynas. tik dvi mylios skiria Rusiją nuo Aliaskos – jokia kita vieta neatlieka tokio svarbaus vaidmens mūsų nacionalinei gynybai, energetiniam saugumui ir lyderystei Arkties regione“, – tuomet sakė M. Dunleavy.
Straipsnyje teigiama, kad, skirtingai nuo kitų svarstytų susitikimo vietos variantų, aukščiausiojo lygio susitikimas JAV teritorijoje suteikia V. Putinui dar vieną svarbų pranašumą: jis nerizikuoja būti suimtas pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotą arešto orderį, nes JAV nepripažįsta šios Hagoje įsikūrusios institucijos jurisdikcijos.
Be to, Aliaska kadaise buvo Rusijos žemė. Anot leidinio, kadangi būsimame susitikime greičiausiai bus svarstomas Maskvos ir Kyjivo „apsikeitimas teritorijomis“, V. Putinas turės progą prisiminti savo tolimo pirmtako imperatoriaus Aleksandro II sprendimą 1867 m. parduoti Aliaską Amerikai už 7,2 mln. dolerių.
„Nuo seniausių laikų konkuruojančių imperatorių, karalių ir generolų susitikimo vietos pasirinkimas turėjo didelę simbolinę reikšmę. Tai ypač būdinga JAV prezidentų ir Sovietų Sąjungos, o vėliau Rusijos vadovų susitikimams“, – pabrėžia žurnalistas Peteris Conrady.
D. Trumpui svarbu, kad V. Putinas keliauja į JAV, o ne atvirkščiai, nepaisant septynių valandų skrydžio. Jam, kaip šeimininkui, taip pat teko privilegija pirmajam paskelbti apie susitikimą.
Kremlius netrukus patvirtino aukščiausiojo lygio susitikimą, pavadindamas Aliaskos pasirinkimą „gana logišku“ ir pakviesdamas D. Trumpą į atsakomąjį susitikimą Rusijoje – Maskvoje arba galbūt Vladivostoke. Ten, pasak Rusijos pusės, lyderiai galėtų aptarti ekonominį bendradarbiavimą pasienio regionuose.
Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko dar 950 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. rugpjūčio 10 d. Rusijos kariuomenės koviniai nuostoliai Ukrainoje siekia beveik 1 063 240 karių, iš jų dar 950 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 11 089 priešo tankus (+1 per pastarąją parą), 23 107 (+4) šarvuotas kovos mašinas, 31 343 (+70) artilerijos sistemas, 1 460 (+4) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 1,204 oro gynybos sistemas, 421 orlaivį, 340 sraigtasparnių, 50 455 (+140) bepiločius orlaivius, 3 556 kruizines raketas (+1), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 57 982 (+126) motorines transporto priemones ir 3 936 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešo nuostolius nuolat atnaujinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos pasieniečiai sunaikino dvi rusų slėptuves ir likvidavo tris užpuolikus, naudodami FPV dronus Šiaurės Slobožanščinos sektoriuje.
Per pastarąją parą Rusijos pajėgos surengė 491 ataką prieš 15 gyvenviečių Zaporižios srityje. Per smūgius Zaporižios, Vasylivkos ir Polohų rajonuose žuvo trys žmonės ir vienas buvo sužeistas. Apie tai „Telegrame“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
Žiniasklaida: Ukraina ir europiečiai pristatė alternatyvų derybų su Putinu planą
Europos šalys kartu su Ukraina, atsakydamos į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą dėl ugnies nutraukimo, parengė ir pateikė alternatyvų taikaus susitarimo planą.
Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis savo informuotais šaltiniais.
Pasak dviejų su derybų eiga susipažinusių Europos pareigūnų, šiuo dokumentu ketinama remtis per būsimą JAV prezidento Donaldo Trumpo ir V. Putino susitikimą.
Iniciatyvoje, dėl kurios susitarta per susitikimą su aukštais JAV pareigūnais Jungtinėje Karalystėje, tiesiogiai atmetamas Rusijos pasiūlymas perduoti Ukrainos kontroliuojamas teritorijas mainais į karo veiksmų nutraukimą.
Pažymima, kad pagal Europos planą, prieš imantis bet kokių tolesnių veiksmų siekiant susitarimo, pirmiausia turi būti nutraukta ugnis.
Teritorinės nuolaidos priimtinos tik abipusiu pagrindu – jei Ukraina išveda savo karius iš vienos teritorijos, Rusija privalo pasitraukti iš kitos.
Pagrindinė dokumento sąlyga – bet kokias Kyjivo nuolaidas turi lydėti tvirtos saugumo garantijos, įskaitant galimą Ukrainos narystę NATO.
Pranešama, kad planas buvo pristatytas JAV viceprezidentui JD Vance‘ui, valstybės sekretoriui Marco Rubio ir JAV prezidento specialiesiems pasiuntiniams Keithui Kelloggui ir Steve‘ui Witkoffui.
JD Vance‘as dalyvavo asmeniškai, o kiti – vaizdo ryšiu. Europos vadovų patarėjai perdavė dokumentą JAV pusei, siekdami nustatyti aiškias „raudonąsias linijas“ būsimoms deryboms su Rusija, pabrėžė vienas iš WSJ šaltinių.
Šeštadienį Jungtinėje Karalystėje įvyko Europos, Ukrainos ir JAV atstovų susitikimas, kurį organizavo JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy ir JD Vance‘as, siekiant aptarti pažangą užtikrinant teisingą ir ilgalaikę taiką.
Penktadienį vakare buvo paskelbta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiks rugpjūčio 15 d. Aliaskoje.
Baltųjų rūmų vadovas paskelbė, kad siekiant užbaigti kovas Ukrainoje svarstomas „apsikeitimas teritorijomis“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi realiems sprendimams, galintiems atnešti taiką, tačiau ukrainiečiai savo žemių užpuolikams neatiduos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Smūgis Rusijai: dronai atakavo naftos gamyklą, reikėjo uždaryti oro uostą
Naktį į sekmadienį, rugpjūčio 10-ąją, grupė bepiločių orlaivių atakavo naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Saratovo mieste. Apie tai pranešė „BBC News Russian“.
Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas pareiškė, kad Ukrainos bepiločiai orlaiviai praėjusią naktį atakavo Saratovą, dėl to buvo apgadintas vienas iš pramonės objektų. Daugiau detalių jis nepateikė.
Tuo tarpu vietos gyventojai pradėjo dalytis naktinio smūgio vaizdo įrašais, kuriuose matyti dūmai ir atviros liepsnos – greičiausiai tai įvyko vietos naftos perdirbimo gamykloje.
Anksčiau Rusijos federalinė oro transporto agentūra laikinai uždarė vietos oro uostą pakilimams ir nusileidimams. Tai įvyko netrukus po to, kai R. Busarginas, remdamasis kariniais šaltiniais, įspėjo apie galimą dronų grėsmę.
Vėliau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad oro gynybos pajėgos per naktį „sunaikino ir perėmė 121 Ukrainos droną“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, dėl dronų atakos neseniai kilo gaisrai Afipskio naftos perdirbimo gamykloje ir kariniame objekte Krasnodaro krašte.