JAV patvirtino, kad 500 raketų „Patriot“ pristatymas Ukrainai turėtų prasidėti 2030 m. gale
JAV Valstybės departamentas patvirtino, kad Ukrainai gali tekti laukti iki 2030 m. pabaigos, kol ji gaus pirmąsias iš 500 amerikietiškų perimamųjų raketų, kurių labai reikia oro gynybos sistemoms „Patriot“, praneša naujienų portalas „TVP World“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palankiai įvertino spalio 30 d. paskelbtą JAV Valstybės departamento leidimą parduoti šias raketas Ukrainai, pavadindamas jį „tvirtu sprendimu“.
Tačiau jis pridūrė, kad perimamųjų raketų tiekimas prasidės „tik po kelerių metų“, konkrečios datos nenurodydamas.
Dabar Valstybės departamentas patvirtino, kad Kyjivui raketų tikriausiai teks laukti iki kito dešimtmečio, o jų tiekimas bus išskaidytas per kelerius metus.
„Numatoma spalio 30 d. paskelbto siūlomo karinio pardavimo Ukrainai, pagal kurį būtų tiekiamos raketos „Patriot Advanced Capability-3“ (PAC-3), pristatymo pradžia – 2030 m. ketvirtasis ketvirtis, o pabaiga – 2033 m. ketvirtasis ketvirtis“, – naujienų portalui „TVP World“ sakė Valstybės departamento atstovas.
Nesiliaujančios oro atakos
Patvirtintas pristatymo terminas gali būti smūgiu Ukrainai, nes dėl oro gynybos raketų trūkumo jai sunku atremti Rusijos atakas.
Nuo vasaros Rusija nesiliauja raketomis ir dronais atakuoti Ukrainos civilinės infrastruktūros, ypač šalies energetikos tinklo.
Tikimasi, kad prasidėjus žiemai Rusijos atakos taps dar intensyvesnės, nes Maskva siekia palaužti civilių gyventojų moralę ir paralyžiuoti Ukrainos ekonomiką, didelę šalies dalį palikdama be elektros ir šildymo.
„Patriot“ yra veiksmingiausia sistema Rusijos balistinėms raketoms numušti, todėl ji atlieka svarbų vaidmenį saugant gyvybiškai svarbią infrastruktūrą ir vadavietes.
Spalio 30 d. socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše V. Zelenskis nurodė paprašęs „amerikiečių partnerių suteikti Ukrainai žiemos paramos paketą – kas mėnesį tiekti po 100 sistemoms „Patriot“ skirtų raketų“.
Per Rusijos dronų ataką Vilnianske Zaporižios srityje žuvo du žmonės
Rusijos pajėgos atakavo Vilniansko miestą Ukrainos Zaporižios srityje. Žuvo du žmonės, dar vienas buvo sužeistas, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovo pareigas laikinai einantis Mychailo Semikinas.
„Priešas sudavė du smūgius miestui. Buvo apgadintas penkiaaukštis daugiabutis ir privatūs namai. Daugiabutyje kilo gaisras, kurį gelbėtojai jau užgesino“, – rašė M. Semikinas.
Žuvo 52 metų moteris ir 63 metų vyras. Dar vienas, 59 metų, vyras buvo sužeistas.
Kalbėdamas per televiziją M. Semikinas pridūrė, kad Rusijos pajėgos Vilnianską atakavo „Shahed“ tipo dronais.
Rusijos grūdų tranzitas per Latviją išaugo 3 kartus
Latvijos valstybės pajamų tarnybos (VID) duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Rusijos grūdų tranzitas per Latviją išaugo 3,1 karto.
Šiuo laikotarpiu tranzitu iš Rusijos per Latviją buvo pervežta 1,115 mln. tonų grūdų, palyginti su 357 645 tonomis prieš metus. Didžiausia grūdų tranzito iš Rusijos apimtis užfiksuota spalį – 425 163 tonos, o rugsėjį šis kiekis siekė 346 952 tonas.
Iš Baltarusijos tranzitu pervežtų grūdų kiekis per šį laikotarpį padidėjo keleriopai. Per dešimt šių metų mėnesių per Latviją buvo pervežta 185 756 tonos grūdų iš Baltarusijos, o per tą patį praėjusių metų laikotarpį – 60,8 tonos.
VID pažymi, kad nei Europos Sąjungos (ES), nei Latvijos teisės aktai šiuo metu nenumato grūdų tranzito draudimo. Visgi ES teisės aktai numato draudimą įvežti bet kokias prekes, kilusias iš Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamų Ukrainos teritorijų. Rusijos neteisėtai aneksuotomis teritorijomis laikomas Krymo pusiasalis, Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sritys. Šis reglamentas taikomas visoms įvežimo procedūroms, taip pat ir tranzitui.
Dėl to, siekdama įsitikinti, kad prekės nebuvo gautos aneksuotose Ukrainos teritorijose, Latvijos muitinė atlieka kruopščią dokumentų patikrą ir, remdamasi rizikos analizės rezultatais, reikalauja, kad įmonės pateiktų papildomos informacijos, pavyzdžiui, apie grūdų rūšį, tikslią jų kilmės vietą, pristatymo maršrutą nuo kilmės vietos iki ES sienos bei kitus dokumentus.
Melaniai Trump – Zelenskio įvertinimas: skyrė apdovanojimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apdovanojo JAV pirmąją ponią Melanią Trumpą pirmo laipsnio kunigaikštienės Olgos ordinu.
Apdovanojimas suteiktas už reikšmingą asmeninį indėlį teikiant humanitarinę pagalbą Ukrainai, aktyvią žmogaus teisių gynimo ir labdaros veiklą, skirtą gelbėti Ukrainos vaikus, piliečius, nukentėjusius nuo Rusijos agresijos, neteisėtai deportuotus ir prievarta perkeltiems iš Rusijos laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų.
Primename, kad JAV pirmoji ponia Melania Trump prisidėjo prie humanitarinės misijos Olesškuose, Chersono srityje, ir pasiekė, kad šiame regione būtų paskelbtos paliaubos, kad būtų galima evakuoti miesto gyventojus.
Iš Oleškų buvo išvežta beveik 800 žmonių.
Be to, lapkričio 5 d. Melania Trump Baltuosiuose rūmuose susitiks su Rusijos ir Ukrainos atstovais. Ji taip pat pasakys kalbą apie paliaubas Oleškuose.
Baltieji rūmai tai pavadino beprecedentine JAV pirmosios ponios diplomatine iniciatyva.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 272 Rusijos dronus iš 310
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 272 dronus iš 310, kuriais Rusija nuo antradienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 310 dronų, įskaitant „Shahed“ (81 jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“, bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 272 dronai.
19 vietų registruoti smūgiai, 15 – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Komyšuvachoje tęsiama gelbėjimo operacija: po griuvėsiais gali būti dar 38 žmonės, 59 dingę
Zaporižios srities Komyšuvachos mieste iš po griuvėsių ištraukti 31 žmogaus, žuvusio per Rusijos aviacijos smūgį, palaikai, nustatytos 12 aukų tapatybės.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios srities gynybos tarybos vienas iš pirmininkų Ivanas Fiodorovas.
Pasak jo, Komyšuvachoje tebevyksta paieškos ir gelbėjimo operacija.
„59 žmonės vis dar laikomi dingusiais be žinios. Tikėtina, kad kai kurie iš jų bus atpažinti tarp jau rastų žuvusiųjų. Pirminiais vertinimais, po griuvėsiais gali būti likę dar 38 žmonės“, – sakė I. Fiodorovas.
Lapkričio 2 d. Rusijos pajėgos numetė aviacines bombas ant Komyšuvachoje esančioje požeminėje mokykloje veikusio atsparumo centro. Tuo metu joje buvo dalijama humanitarinė pagalba. Pranešta, kad per antskrydį žuvo 33 žmonės.
„Rusai visada žaidžia tokius žaidimus“: Ekspertas įspėja dėl artėjančių taikos derybų
Derybos Abu Dabyje neduos jokių apčiuopiamų rezultatų, o karas tęsis tol, kol Rusiją valdys prezidentas Vladimiras Putinas.
Taip naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Nacionalinės antikrizinės grupės vadovaujantysis partneris Tarasas Zahorodnis.
Pasak jo, V. Putino padėjėjo Vladimiro Medinskio paskyrimas Rusijos atstovu derybose rodo, kad Maskva gali grįžti prie reikalavimų, kuriuos kėlė per derybas Stambule.
„Tarp jų – Ukrainos kariuomenės dydžio mažinimas, sunkiosios ginkluotės apribojimai, rusų kalbos ir Bažnyčios statusas, taip pat Krymo ir Donbaso pripažinimas“, – priminė ekspertas, apibūdindamas Rusijos reikalavimus.
T. Zahorodnio teigimu, Rusija mėgina įvertinti, kaip po kadencijos vidurio Kongreso rinkimų pasikeis JAV prezidento Donaldo Trumpo politinė padėtis.
„Jie norės suprasti, kokioje padėtyje atsidurs Trumpas: ar jo pozicijos susvyruos, susilpnės ar sustiprės... Rusai visada žaidžia tokius žaidimus. Iš esmės jie jau apgavo Trumpą, nes šis norėjo užbaigti karą dar prieš rinkimus“, – sakė T. Zahorodnis.
Maskva vilkina procesą
Jo manymu, Maskva naudojasi derybomis Abu Dabyje siekdama vilkinti procesą ir mėgina atskirti Ukrainos klausimą nuo ekonominio bendradarbiavimo su JAV.
„Jie nori padalyti derybų procesą į dvi dalis, kad galėtų kalbėti apie tariamą ekonominę naudą, kurios iš tikrųjų Rusijos ir JAV santykiuose nėra. Jie nori atskirti Ukrainos bei JAV klausimus ir derėtis toliau vykstant karui bei tęsiantis smūgiams Ukrainai“, – sakė T. Zahorodnis.
Jo nuomone, mažai tikėtinas ir V. Putino susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, nes Rusijos lyderis nenori pripažinti Ukrainos lygiaverte derybų šalimi.
„Jis negali susitikti su Zelenskiu, nes tai reikštų Ukrainos subjektiškumo pripažinimą, o tai prieštarauja vadinamiesiems Stambulo susitarimams. Ukrainos juose nėra – yra tik darinys, kurį turi pasidalyti vadinamosios didžiosios valstybės“, – sakė T. Zahorodnis.
Eksperto nuomone, Ukraina turėtų toliau dalyvauti derybų procese, net ir pripažindama, kad greitai susitarti galimybių mažai.
„Tai ritualiniai šokiai, kuriuos turime šokti, kad mums ir toliau teiktų finansavimą ir ginklus“, – sakė ekspertas.
Kartu T. Zahorodnis mano, kad sistemingas Ukrainos pajėgų vykdomas Rusijos naftos perdirbimo gamyklų naikinimas ilgainiui galėtų sukelti Rusijos ekonomikos žlugimą, o tai savo ruožtu galėtų lemti V. Putino pašalinimą iš valdžios.
„Rusai supranta tik jėgos kalbą“, – apibendrino T. Zahorodnis.
Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko dar 2 180 karių
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 4 d. Rusijos kariuomenė neteko maždaug 1 597 010 karių, iš jų 2 180 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, skelbia „Ukrinform“.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 12 453 tankų (+1 per pastarąją parą), 25 640 šarvuotųjų kovos mašinų (+7), 51 879 artilerijos sistemų (+39), 2 252 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 733 oro gynybos sistemų (+2), 452 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 3 072 antžeminių robotinių sistemų (+5), 595 058 operatyvinio ir taktinio lygmens bepiločių orlaivių (+1 104), 5 192 sparnuotųjų raketų (+52), 35 laivų ir katerių, 2 povandeninių laivų, 169 881 transporto priemonės ir degalų cisternos (+408) bei 4 871 specialiosios technikos vieneto (+4).
Duomenys nuolat atnaujinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, lapkričio 3 d. 22 val. duomenimis, fronto linijoje buvo užfiksuotas 201 kovinis susirėmimas.
Odesoje rusų raketa pataikė į prekybos centrą
Odesoje Rusijos raketa pataikė į prekybos centrą, kilo gaisras. Preliminariais duomenimis, žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra.
Gelbėtojai operatyviai užgesino gaisrą ir neleido ugniai išplisti į didesnį plotą.
Įvykio vietoje Valstybinės gelbėjimo tarnybos psichologai teikė žmonėms reikiamą pagalbą.
Trumpas prakalbo apie karo Ukrainoje pabaigą: „Jie pasirengę“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė optimizmą dėl derybų tarp Ukrainos ir Rusijos ir pareiškė, kad abi pusės esą „pasirengusios“ susitarti dėl karo nutraukimo. Tai D. Trumpas sakė interviu laikraščiui „Financial Times“.
Pasak JAV prezidento, jis optimistiškai vertina taikos derybų tarp Kyjivo ir Maskvos pažangą.
„Manau, kad abi pusės jau pasirengusios pasakyti: „Susitarkime““, – pareiškė D. Trumpas, kurį cituoja „Unian“.
Interviu metu jis taip pat palygino Rusijos karą prieš Ukrainą su kitais konfliktais ir pažymėjo, kad nemano, jog JAV yra karo su Iranu būsenoje, kaip tai vyksta Ukrainos atveju arba kaip tai vyko per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus.
Tuo tarpu, kaip pažymi „Financial Times“, Ukrainos derybininkai nesidalija Trumpo optimizmu dėl derybų proceso perspektyvų.
Derybos Abu Dabyje
Primename, kad lapkričio 10–11 d. Abu Dabyje, JAV tarpininkaujant, turėtų vykti trišalės derybos techniniu lygiu tarp Ukrainos ir Rusijos. Jau žinoma, kad Rusijos delegacijai vadovaus Vladimiras Medinskis, kuris anksčiau derybose išsiskyrė ne kalbomis apie konkrečius kelius į taiką, o pseudohistorinėmis ekskursijomis.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, nepaisant to, jog susitikimų pobūdis numato trišalį formatą „Ukraina–JAV–Rusija“, Europa dalyvauja vienu ar kitu formatu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Sėkmingas Ukrainos smūgis: po dronų atakos liepsnoja „Ozon“ sandėlis
Ukrainai tęsiant logistikos objektų puolimą, Rusijos e. prekybos milžinė „Ozon“ trečiadienį pranešė, kad vieną iš jos sandėlių atakavo dronas.
Kyjivas atakuoja įvairius logistikos centrus visoje Rusijoje, įskaitant „Ozon“ ir jos konkurentę „Wildberries“ – didžiausią šalies internetinę mažmenininkę, kuri, Ukrainos teigimu, tiekė komponentus kariuomenei.
„Ozon“ yra antra pagal dydį Rusijos internetinė prekyvietė, kurios atsiėmimo punktai ir paštomatai yra plačiai pasklidę visoje šalyje.
Bendrovė pranešė, kad jos sandėlyje Adygeiske, Rusijos pietuose, kilo gaisras, todėl teko evakuoti darbuotojus.
Per ataką niekas nenukentėjo, teigiama platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime.
Ankstesni smūgiai apgadino „Ozon“ centrą Samaroje, Pietų Rusijoje, taip pat logistikos centrus Machačkaloje bei šalia „Ozon“ padalinio Sankt Peterburgo pakraštyje.
Smūgiai Rusijos sandėliams, kuriuos paprastai pasiekti lengviau nei stipriai saugomus karinius objektus, jau padarė milijardų dolerių ekonominių nuostolių.
Suintensyvėjus Ukrainos ir Rusijos kovoms, sumenko viltys pasiekti proveržį kitą savaitę numatytose JAV vadovaujamose derybose, karui tęsiantis jau penktus metus.