Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 440 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 29 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 532 tūkst. 500 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 440 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 388 (+3) priešo tankus, 25 463 (+13) šarvuotas kovos mašinas, 50 498 (+21) artilerijos sistemas, 2 169 (+4) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 681 (+2) oro gynybos sistemą, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 780 (+6) antžeminių robotizuotų sistemų, 538 702 (+ 1 474) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 118 (+0) sparnuotųjų raketų, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 155 031 (+296) automobilį ir degalų cisterną, 4 765 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
NATO generolas įvertino Putino kėslus prieš Europą
NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas sako, kad „Rusijos diversijos kampanija“ Europoje Kremliui nėra sėkminga.
„Valstybės kontroliuojama diversija darosi vis įžūlesnė“, tačiau tai neatgraso Europos šalių nuo tolesnės paramos Ukrainai, pirmadienį Europos Parlamente sakė A. Grynkewichas.
Generolas konkrečiai paminėjo Leipcigo oro uoste rastą sprogmenimis užtaisytą droną ir Rusijos karo laivo paleistas signalines raketas į Danijos sraigtasparnį. Tai esą yra aiškūs bandymai „pakirsti mūsų vieningą paramą Ukrainai“.
Tačiau netrukus po to Danija inicijavo naują pagalbą Ukrainai. A. Grynkewichas teigė rekomenduojąs taip reaguoti ir kitoms vyriausybėms.
Tolesnė parama Ukrainai, anot jo, Rusijos vadovybei rodo, „kad jos strategija nepasiteisina“. Tai esą galbūt gali paskatinti Kremlių atsisakyti savo strategijos. Generolas ragino Europos institucijas viešai skelbti diversijos išpuolių vykdytojus.
Pirmadienį Briuselyje vykusiame ES gynybos ministrų susitikime taip pat buvo aptartos hibridinės atakos. Pasak ES užsienio politikos vadovės Kajos Kallas, žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija planuoja „daugiau diversijos veiksmų“ ir „išpuolius prieš mūsų demokratiją, siekdama suskaldyti visuomenę ir ją įbauginti“.
Iš popiežiaus lūpų – raginimas dėl karo Ukrainoje
Popiežius Leonas XIV pirmadienį dar kartą paragino nutraukti karą Ukrainoje.
Baigdamas vizitą Prancūzijoje ir skrisdamas į Romą, Leonas XIV žurnalistams apgailestavo dėl visame pasaulyje didėjančių karinių išlaidų.
Pasak jo, Katalikų Bažnyčia privalo raginti gerbti žmogaus orumą, pabrėžti gyvybės svarbą ir „galimybę galbūt daugiau lėšų skirti sveikatai ir švietimui, o mažiau – ginklams“.
„Manau, kad Bažnyčiai tenka atsakomybė puoselėti šias vertybes, nuolat kviečiant tokių šalių kaip Rusija, Ukraina ir kitų valstybių vadovus susitikti, sėsti prie derybų stalo, kalbėtis ir ieškoti būdų spręsti problemas, užuot tęsus šiuos karus, kurie nebeturi jokios prasmės.“
Pasak popiežiaus, nedidelė grupė žmonių „nepaprastai praturtėja iš karą skatinančios pramonės“.
„Tačiau šiuos milijardus eurų ar dolerių būtų galima panaudoti spręsti tokioms problemoms kaip badas pasaulyje, būsto trūkumas, nedarbas ir kita.“
Anksčiau tą pačią dieną Leonas XIV kritikavo tebesitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje ir pavadino jį „beprasmišku kraujo liejimu“.
Kreipdamasis į susirinkusiuosius Mece, rytų Prancūzijoje, popiežius sakė, kad užuot sutelkusios dėmesį į persiginklavimą, Europos valstybės turėtų ieškoti „kūrybiškesnių būdų“ taikai pasaulyje skatinti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusija toliau terorizuoja Ukrainą: naktį Kyjivą drebino sprogimai
Naktį iš pirmadienio į antradienį rusai vėl smogė Ukrainai. Sprogimai vėl griaudėjo Kyjive ir kituose regionuose, buvo paskelbtas oro pavojus, kilo gaisrai, rašo „Ukrainska Pravda“.
1:21 Oro pajėgos užfiksavo „balistines raketas, skrendančias į Kyjivą“. Kyjive griaudėjo sprogimai. Taip pat perspėta ir dėl reaktyvinių dronų grėsmės.
Naktį nuolaužos krito atviroje teritorijoje, ant pastatų, namų kiemuose. Atakos metu kilo gaisrai.
Sprogimai Kyjive griaudėjo visą naktį.
UNIAN skelbia, kad Kyjivo srityje dronas smogė į gyvenamąjį namą.
Taip pat skelbiama, kad Odesos srityje apšaudyta mokykla, šunų prieglauda. Žmonės praneša apie sugadintas patalpas, kuriose buvo laikomas pašaras ir galimai gyvūnai.
„Telegram“ kanaluose pranešama, kad sprogimai tęsiasi ir rytą.
Pirmadienį dieną rusai atakavo Kyjivą
Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinėje Kyjive pirmadienį nukentėjo Nacionalinė mokslų akademija, esanti istoriniame miesto centre, buvo užfiksuota nauja mirtina ataka.
Kyjivas vis dažniau susiduria su Rusijos dronais ir raketomis, Europos didžiausiam kariniam konfliktui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų tęsiantis jau penktuosius metus.
Socialiniuose tinkluose pasidalintame vaizdo įraše matyti, kaip dideliu greičiu skriejantis dronas stačiu kampu rėžiasi į Nacionalinę mokslų akademiją, sukeldamas sprogimą ir į mėlyną dangų paleisdamas tirštus dūmus.
Buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Volodymyras Horbulinas valstybiniam transliuotojui „Suspilne“ teigė, kad atakos metu dirbo akademijoje ir buvo nesunkiai sužeistas.
Visgi jis nurodė, kad šalia pastato buvęs jo padėjėjas žuvo.
Tą naktį Kyjive dirbantys AFP žurnalistai girdėjo kelis sprogimus, o Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie miesto link skriejančias balistines raketas.
Nacionalinė mokslų akademija įsikūrusi netoli Vokietijos ambasados, katedros, nacionalinės operos ir vyriausybinių pastatų.
Ukrainos pareigūnų teigimu, Kyjivo kultūros objektai, vyriausybiniai pastatai ir mokyklos jau anksčiau buvo tapę taikiniais.
Akademija šią ataką pavadino „rusišku teroru“ ir „barbariškumu“, nukreiptu prieš „taikius žmones, kurie tiesiog dirbo savo darbus, (...) prieš Ukrainos mokslą, švietimą ir kultūrą“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per atskirą smūgį sostinėje buvo pataikyta į medicinos įstaigą.
Kitur, centrinio Dnipro miesto verslo centre, per Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės, o mažiausiai 19 buvo sužeisti. Tuo tarpu pareigūnai pranešė apie nepatikslintą aukų skaičių per smūgį gyvenamajame rajone rytiniame Charkive.
Ministras pirmininkas Serhijus Koreckis teigė, kad Rusijos pajėgos apgadino ledų gamyklą Žytomyro srityje į vakarus nuo Kyjivo, bei gyvenamuosius namus Sumuose šiaurėje, Rivnėje šiaurės vakaruose ir pietiniame Odesos mieste.
Kaip nurodė regioninė karinė administracija, pietryčių Ukrainoje esančiame Zaporižios mieste per smūgius buvo sužeista 30 civilių, trys iš jų – sunkiai.
Anksčiau pirmadienį rusų reaktyvinis dronas smogė Ukrainos kaimui netoli Lenkijos sienos, apgadindamas pasienio kontrolės punktą, informavo regiono pareigūnas.
Baimė dėl žiemos
Rusija pradėjo naudoti naujesnius reaktyvinius dronus, kurie yra greitesni ir sunkiau numušami nei Irano „Shahed“ modeliais pagrįsti dronai.
Praėjusią savaitę V. Zelenskis pakartojo raginimą Vakarų sąjungininkėms didinti karinę paramą, įskaitant amerikiečių gamybos „Patriot“ perėmimo sistemas, gebančias numušti galingas balistines raketas.
S. Koreckis pirmadienį pareiškė, kad Ukraina atidės kai kuriuos išlaidų įsipareigojimus, įskaitant atstatymo darbus, dėl vėluojančios užsienio partnerių paramos.
Šis pagalbos prašymas pasigirdo ukrainiečiams svarstant veiksmus artėjant žiemai, po to, kai praėjusiais metais rusų atakos prieš energetikos infrastruktūrą nutraukė elektrą ir šildymą, temperatūrai nukritus iki minus 20 laipsnių Celsijaus.
Sekmadienį per Ukrainos televiziją transliuotame interviu S. Koreckis neskubėjo teigti, kad visi gyventojai miestuose turėtų išvykti prieš prasidedant žiemai, pavadindamas tai „ekstremaliu žingsniu“.
Visgi jis pasiūlė pažeidžiamiems žmonėms persikelti, kad nebūtų perkrautos sunkiai dirbančios gelbėjimo tarnybos, šalinančios nepaliaujamų Rusijos smūgių padarinius.
„Jei žmogus gyvena, pavyzdžiui, 16-ame aukšte ir, tarkime, dingsta elektra, kodėl tuo metu, kai valstybinės specialiosios tarnybos turi susikoncentruoti į pasekmių šalinimą, mes turėtume (...) rūpintis žmonėmis, kuriems reikia papildomo dėmesio?“ – sakė jis televizijai TSN.
„Tokiems žmonėms vertėtų rasti alternatyvią vietą apsistoti žiemos laikotarpiu“, – teigė jis.