Ukrainos oro gynyba neutralizavo 106 rusų dronus ir tris raketas
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 106 dronus, kuriais Rusija nuo pirmadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 152 dronus, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ bei įvairių tipo imitacinius bepiločius. Taip pat paleista priešlaivinė raketa „Cirkon“ ir dvi balistinės raketos „Iskander-M/S-400“.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 106 dronai ir trys raketos.
24 vietų registruoti smūgiai, 16 – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Estija skelbia: už gynybos bendrovės pastato padegimą atsakinga Rusija
Remiantis Estijos vidaus saugumo tarnybos surinkta žvalgybine informacija, galima visiškai užtikrintai teigti, kad rugpjūčio 15 d. Taline įvykdytas „Milrem“ pastato padegimas buvo Rusijos specialiųjų tarnybų užsakyta diversija, sakoma Estijos vyriausybės pranešime spaudai, kurį cituoja visuomeninis transliuotojas ERR.
„Šiandien galime visiškai užtikrintai teigti, kad rugpjūčio 15-osios naktį Estijoje įvykdytas „Milrem“ padegimas buvo Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų užsakyta diversija. Vidaus saugumo tarnyba tokią išvadą padarė išsamiai įvertinusi surinktą informaciją“, – sakė ministras pirmininkas Kristenas Michalas.
Pasak premjero, ši diversija yra platesnės Rusijos kampanijos Europoje dalis, kuria siekiama įbauginti Estiją ir priversti ją mažinti paramą Ukrainai bei spaudimą Rusijai.
„Tokia veikla yra visiškai nepriimtina ir neatsakinga“, – pabrėžė K. Michalas.
Jo teigimu, tai taip pat rodo didėjantį Maskvos beviltiškumą Rusijai nesugebant pasiekti savo agresijos prieš Ukrainą tikslų.
Kartu premjeras patikino, kad Estija stiprina savo pasirengimą ir vidaus saugumą, siekdama atremti tokią Rusijos veiklą.
„Estijos valstybė pajėgi užtikrinti savo saugumą. Dėl stiprių saugumo ir teisėsaugos institucijų Estijoje priešui itin sunku vykdyti tokias operacijas, o panašiai veiklai ir anksčiau buvo užkirstas kelias. Tokiais veiksmais Rusija negali mūsų įbauginti ar pakeisti mūsų politikos“, – sakė premjeras.
Žada didinti spaudimą Rusijai
Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna patikino, kad Estijos atsakas bus visiškai priešingas tam, ko siekia Rusija.
„Kartu su savo sąjungininkais ir partneriais Europoje bei už jos ribų didinsime spaudimą Rusijai, griežtinsime sankcijas ir ieškosime papildomų būdų apriboti Rusijos piliečių keliones į Europą. Taip pat toliau teiksime ir didinsime visapusišką paramą Ukrainai. Rusijos mėginimai mus įbauginti nesumažins mūsų ryžto – jie jį tik sustiprins“, – sakė M. Tsahkna.
Vidaus saugumo tarnybos (KAPO) generalinio direktoriaus Margo Pallosono teigimu, Rusijos rengiamų provokacijų ir diversijų grėsmė išlieka.
„Rusijos specialiosios tarnybos Europoje ir toliau mėgina verbuoti žmones ir vykdyti įtakos operacijas, be kita ko, siekdamos rengti diversijas. Organizacijoms ir gynybos pramonės bendrovėms, prisidedančioms prie paramos Ukrainai, kyla didesnė grėsmė. Vidaus saugumo tarnyba rekomenduoja joms stiprinti fizinės ir kibernetinės apsaugos priemones“, – sakė M. Pallosonas.
„Estijos saugumo institucijos atidžiai stebi Rusijos veiklą ir prevencijos srityje glaudžiai bendradarbiauja tiek su Estijos bendrovėmis, tiek su tarptautiniais partneriais. Estija yra saugi šalis, o mūsų tikslas – užtikrinti, kad ji tokia ir liktų“, – pridūrė jis.
Tyrimas tęsiamas
Baudžiamasis tyrimas dėl tikslių incidento aplinkybių tęsiamas, tačiau iki šiol per baudžiamąjį procesą surinkta pirminė informacija taip pat rodo, kad išpuolis buvo užsakytas. Įtariamieji, kurie, kaip manoma, tiesiogiai įvykdė padegimą, yra sulaikyti ir suimti, todėl grėsmės nebekelia.
Rugpjūčio 15-osios naktį Talino Lasnamėjės rajono Betooni gatvėje esančiame gynybos pramonės bendrovės „Milrem Robotics“ naudojamame pastate kilo gaisras. Tarnybos į incidentą sureagavo nedelsdamos, o gaisras buvo greitai suvaldytas. Pavojus žmonių gyvybėms nekilo.
Rugpjūčio 17 d. Latvijoje buvo sulaikyti du padegimu įtariami Latvijos piliečiai, o rugpjūčio 18 d. – trečias įtariamasis. Per kratas su šiais asmenimis susijusiose vietose Latvijoje buvo paimta daug duomenų laikmenų ir daiktų, kurie galėjo būti panaudoti padegimui.
Rugsėjo 17–18 d. Latvija perdavė visus tris įtariamuosius Estijai.
Gynybos bendrovė „Milrem Robotics“, bendradarbiaudama su Europos Sąjungos šalimis, tiekia Ukrainai bepiločius antžeminius aparatus „THeMIS“.
Ukraina perspėjo: Rusija artina karą prie NATO sienų
Atakuodama Ukrainos pasienio infrastruktūrą Rusija artina savo karą prie NATO sienų, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, raginęs didinti spaudimą Maskvai.
„Rusija toliau atakuoja Ukrainos pasienio infrastruktūrą ir taip priartina savo karą prie NATO sienų. Rusijos dronas vėl smogė netoli Jahodyno–Dorohusko pasienio kontrolės punkto esančiai teritorijai ir pataikė į vieną iš senųjų terminalų Ukrainos sienos pusėje. Laimei, niekas nenukentėjo. Šios atakos rodo, kad Rusijos agresija kelia grėsmę saugumui toli už Ukrainos ribų. Ji turi būti sustabdyta ryžtingais veiksmais – griežtesnėmis sankcijomis, tolesniu spaudimu Rusijai ir didesne parama Ukrainos gynybai“, – platformoje „X“ rašė A. Sybiha.
Pirmadienį Rusijai rengiant oro ataką prieš Ukrainą, Lenkijos Vyriausybės saugumo centras (RCB) paskelbė perspėjimą dėl galimo oro pavojaus pietrytinėje Liublino vaivadijoje. Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista. Tačiau, kariuomenės duomenimis, vienas iš dronų nukrito Ukrainos sienos pusėje netoli Dorohusko pasienio kontrolės punkto.
Tuo pat metu Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadavietė pranešė, kad oro gynybos sistemoms paskelbta visiška parengtis, o Lenkijos oro erdvės saugumui užtikrinti iš bazių pakilo kariniai orlaiviai.
Po kelių minučių perspėjimas buvo atšauktas. Institucijų duomenimis, Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota. Iki pirmadienio 21 val. RCB dėl Rusijos atakų prieš Ukrainą iš viso paskelbė tris perspėjimus.
„Mūsų oro gynybos sistemos ir orlaiviai buvo pasirengę reaguoti. Atšaukus perspėjimą, orlaiviai grįžo į savo bazes, o oro gynybos sistemos – į stebėjimo ir parengties režimą“, – platformoje „X“ sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
Apie drono smūgį netoli Lenkijos sienos taip pat pranešė Ukrainos žiniasklaida. Jos duomenimis, pats Jahodyno pasienio kontrolės punktas nebuvo apgadintas. Pirminiais Dorohusko mero Wojciecho Sawos duomenimis, dronas smogė šalia senojo terminalo Ukrainos pusėje.
„Buvo girdėti sprogimas ir matyti juodi dūmai“, – sakė meras.
Pasienio apsaugos tarnybos atstovas majoras Dariuszas Sienickis naujienų agentūrai PAP sakė, kad apie 17.20 val. Dorohusko ir Zosino pasienio kontrolės punktuose prie sienos su Ukraina buvo atnaujinta pasienio patikra. Anksčiau šiuose punktuose buvo nurodyta evakuotis.
Panaši ataka toje pačioje vietoje surengta naktį iš rugsėjo 12-osios į 13-ąją. Tąkart Rusijos dronas taip pat smogė netoli pasienio kontrolės punkto ir pataikė į netoliese esančią degalinę bei geležinkelio mazgą.
Ukrainos geležinkelių operatoriaus duomenimis, prieš pat tą ataką stotyje buvo diplomatinis traukinys, kuriuo vyko kelių Europos Sąjungos (ES) šalių patarėjai saugumo klausimais ir buvę Europos lyderiai, tarp jų buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Tačiau atakos metu stotyje buvo kitas traukinys, kuriuo, be kitų pareigūnų, keliavo buvęs CŽA direktorius Davidas Petraeusas.
Vladimiras Putinas nurodė slėpti nuo Vakarų informaciją apie naftos eksportą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė griežčiau kontroliuoti informaciją apie šalies naftos eksportą ir naftos perdirbimo gamyklas, kad Vakarams būtų sunkiau sekti energijos srautus ir užtikrinti sankcijų vykdymą.
Putinas meta vis daugiau: Rusija planuoja didžiausias karines išlaidas nuo karo pradžios
Rusija 2027 m. ketina padidinti karines išlaidas iki aukščiausio lygio nuo karo Ukrainoje pradžios. Numatytos 17,1 trln. rublių (apie 178 mlrd. eurų) išlaidos, rodo vyriausybės dokumentai, su kuriais pirmadienį susipažino naujienų agentūra „Reuters“.
Tai atitinka maždaug 27 proc. padidėjimą, lyginant su iš pradžių planuotu 13,5 trln. rublių biudžetu.
Didėjančios karinės išlaidos slegia Rusijos biudžetą. Remiantis dokumentais, vyriausybė padvigubino 2026 m. biudžeto deficito prognozę iki 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Anksčiau buvo prognozuojamas 1,6 proc. deficitas.
Siekdama finansuoti deficitą, Rusijos vyriausybė 2027 m. planuoja didinti mokesčius.
Berlyne surengtos eitynės už okupuoto Ukrainos Oleškų miesto gyventojų gelbėjimą
Pirmadienio vakarą Berlyne surengtos eitynės, kuriomis išreikšta parama okupuoto Chersono srities Oleškų miesto gyventojams, kenčiantiems dėl didelio maisto, vandens ir vaistų trūkumo. Dalyviai reikalavo užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimą ir saugią civilių gyventojų evakuaciją.
Apie tai pranešė „Ukrinform“ korespondentas Berlyne.
Akciją su šūkiu „Sustabdykime Rusijos okupaciją Oleškuose“ surengė ukrainiečių pilietinis judėjimas „Vitsche Berlin“. Dalyviai susirinko prie Berlyno miesto rotušės ir žygiavo per Vokietijos sostinės centrą pro Užsienio reikalų ministeriją Rusijos ambasados link.
Eitynių dalyviai nešė plakatus, raginančius gelbėti okupuotų Oleškų gyventojus, teikti humanitarinę pagalbą ir atverti saugius evakuacijos kelius. Aktyvistai ragino Vokietijos valdžią ir tarptautinę bendruomenę nelikti nuošalyje humanitarinės krizės akivaizdoje, didinti spaudimą Rusijai ir užtikrinti galimybę pasiekti žmones, vis dar gyvenančius okupuotoje teritorijoje.
Kalbėtojai pabrėžė kritinę humanitarinę padėtį okupuotuose Oleškuose ir aplinkinėse bendruomenėse, kuriose, organizatorių duomenimis, tebėra daugiau kaip 6 tūkst. žmonių, tarp jų – apie 200 vaikų. Gyventojams trūksta maisto, geriamojo vandens, vaistų ir kitaų būtiniausių priemonių. Rusijos okupacinės pajėgos trukdo pristatyti humanitarinę pagalbą ir evakuoti civilius.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras (KDC) pareiškė, kad Rusija mėgina suversti Ukrainai kaltę dėl humanitarinės katastrofos Chersono srityje.
Kremliaus vadovo Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pripažino, kad laikinai okupuotuose Chersono srities Oleškuose susiklostė „kritinė padėtis“ – miesto gyventojai faktiškai gyvena blokados sąlygomis ir neturi pakankamai maisto bei vaistų. Tačiau jis mėgino dėl to kaltinti Ukrainą, teigdamas, kad „Kyjivo režimas daro viską, ką gali, kad trukdytų tiekti maistą“.
KDC pabrėžė, kad tai tipiška Kremliaus propagandos taktika. Reguliariai ir nepagrįstai kaltindamas Ukrainą nusikaltimais prieš laikinai okupuotų teritorijų gyventojus, Kremlius mėgina pateisinti okupaciją ir nukreipti dėmesį nuo sistemingų Rusijos kariuomenės nusikaltimų okupuotose teritorijose.
KDC pakartojo, kad atsakomybė už humanitarinę padėtį laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose tenka tik Rusijai, pradėjusiai agresijos karą ir neteisėtai okupavusiai Ukrainos teritoriją.
Tai taip pat pažymima JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad pagal tarptautinę teisę okupacinė valdžia privalo aprūpinti gyventojus maistu ir medicinos priemonėmis bei sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai pristatyti.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 440 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 29 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 532 tūkst. 500 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 440 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 388 (+3) priešo tankus, 25 463 (+13) šarvuotas kovos mašinas, 50 498 (+21) artilerijos sistemas, 2 169 (+4) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 681 (+2) oro gynybos sistemą, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 780 (+6) antžeminių robotizuotų sistemų, 538 702 (+ 1 474) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 118 (+0) sparnuotųjų raketų, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 155 031 (+296) automobilį ir degalų cisterną, 4 765 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
NATO generolas įvertino Putino kėslus prieš Europą
NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas sako, kad „Rusijos diversijos kampanija“ Europoje Kremliui nėra sėkminga.
„Valstybės kontroliuojama diversija darosi vis įžūlesnė“, tačiau tai neatgraso Europos šalių nuo tolesnės paramos Ukrainai, pirmadienį Europos Parlamente sakė A. Grynkewichas.
Generolas konkrečiai paminėjo Leipcigo oro uoste rastą sprogmenimis užtaisytą droną ir Rusijos karo laivo paleistas signalines raketas į Danijos sraigtasparnį. Tai esą yra aiškūs bandymai „pakirsti mūsų vieningą paramą Ukrainai“.
Tačiau netrukus po to Danija inicijavo naują pagalbą Ukrainai. A. Grynkewichas teigė rekomenduojąs taip reaguoti ir kitoms vyriausybėms.
Tolesnė parama Ukrainai, anot jo, Rusijos vadovybei rodo, „kad jos strategija nepasiteisina“. Tai esą galbūt gali paskatinti Kremlių atsisakyti savo strategijos. Generolas ragino Europos institucijas viešai skelbti diversijos išpuolių vykdytojus.
Pirmadienį Briuselyje vykusiame ES gynybos ministrų susitikime taip pat buvo aptartos hibridinės atakos. Pasak ES užsienio politikos vadovės Kajos Kallas, žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija planuoja „daugiau diversijos veiksmų“ ir „išpuolius prieš mūsų demokratiją, siekdama suskaldyti visuomenę ir ją įbauginti“.
Iš popiežiaus lūpų – raginimas dėl karo Ukrainoje
Popiežius Leonas XIV pirmadienį dar kartą paragino nutraukti karą Ukrainoje.
Baigdamas vizitą Prancūzijoje ir skrisdamas į Romą, Leonas XIV žurnalistams apgailestavo dėl visame pasaulyje didėjančių karinių išlaidų.
Pasak jo, Katalikų Bažnyčia privalo raginti gerbti žmogaus orumą, pabrėžti gyvybės svarbą ir „galimybę galbūt daugiau lėšų skirti sveikatai ir švietimui, o mažiau – ginklams“.
„Manau, kad Bažnyčiai tenka atsakomybė puoselėti šias vertybes, nuolat kviečiant tokių šalių kaip Rusija, Ukraina ir kitų valstybių vadovus susitikti, sėsti prie derybų stalo, kalbėtis ir ieškoti būdų spręsti problemas, užuot tęsus šiuos karus, kurie nebeturi jokios prasmės.“
Pasak popiežiaus, nedidelė grupė žmonių „nepaprastai praturtėja iš karą skatinančios pramonės“.
„Tačiau šiuos milijardus eurų ar dolerių būtų galima panaudoti spręsti tokioms problemoms kaip badas pasaulyje, būsto trūkumas, nedarbas ir kita.“
Anksčiau tą pačią dieną Leonas XIV kritikavo tebesitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje ir pavadino jį „beprasmišku kraujo liejimu“.
Kreipdamasis į susirinkusiuosius Mece, rytų Prancūzijoje, popiežius sakė, kad užuot sutelkusios dėmesį į persiginklavimą, Europos valstybės turėtų ieškoti „kūrybiškesnių būdų“ taikai pasaulyje skatinti.
Rusija toliau terorizuoja Ukrainą: naktį Kyjivą drebino sprogimai
Naktį iš pirmadienio į antradienį rusai vėl smogė Ukrainai. Sprogimai vėl griaudėjo Kyjive ir kituose regionuose, buvo paskelbtas oro pavojus, kilo gaisrai, rašo „Ukrainska Pravda“.
1:21 Oro pajėgos užfiksavo „balistines raketas, skrendančias į Kyjivą“. Kyjive griaudėjo sprogimai. Taip pat perspėta ir dėl reaktyvinių dronų grėsmės.
Naktį nuolaužos krito atviroje teritorijoje, ant pastatų, namų kiemuose. Atakos metu kilo gaisrai.
Sprogimai Kyjive griaudėjo visą naktį.
UNIAN skelbia, kad Kyjivo srityje dronas smogė į gyvenamąjį namą.
Taip pat skelbiama, kad Odesos srityje apšaudyta mokykla, šunų prieglauda. Žmonės praneša apie sugadintas patalpas, kuriose buvo laikomas pašaras ir galimai gyvūnai.
„Telegram“ kanaluose pranešama, kad sprogimai tęsiasi ir rytą.
Pirmadienį dieną rusai atakavo Kyjivą
Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinėje Kyjive pirmadienį nukentėjo Nacionalinė mokslų akademija, esanti istoriniame miesto centre, buvo užfiksuota nauja mirtina ataka.
Kyjivas vis dažniau susiduria su Rusijos dronais ir raketomis, Europos didžiausiam kariniam konfliktui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų tęsiantis jau penktuosius metus.
Socialiniuose tinkluose pasidalintame vaizdo įraše matyti, kaip dideliu greičiu skriejantis dronas stačiu kampu rėžiasi į Nacionalinę mokslų akademiją, sukeldamas sprogimą ir į mėlyną dangų paleisdamas tirštus dūmus.
Buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Volodymyras Horbulinas valstybiniam transliuotojui „Suspilne“ teigė, kad atakos metu dirbo akademijoje ir buvo nesunkiai sužeistas.
Visgi jis nurodė, kad šalia pastato buvęs jo padėjėjas žuvo.
Tą naktį Kyjive dirbantys AFP žurnalistai girdėjo kelis sprogimus, o Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie miesto link skriejančias balistines raketas.
Nacionalinė mokslų akademija įsikūrusi netoli Vokietijos ambasados, katedros, nacionalinės operos ir vyriausybinių pastatų.
Ukrainos pareigūnų teigimu, Kyjivo kultūros objektai, vyriausybiniai pastatai ir mokyklos jau anksčiau buvo tapę taikiniais.
Akademija šią ataką pavadino „rusišku teroru“ ir „barbariškumu“, nukreiptu prieš „taikius žmones, kurie tiesiog dirbo savo darbus, (...) prieš Ukrainos mokslą, švietimą ir kultūrą“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per atskirą smūgį sostinėje buvo pataikyta į medicinos įstaigą.
Kitur, centrinio Dnipro miesto verslo centre, per Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės, o mažiausiai 19 buvo sužeisti. Tuo tarpu pareigūnai pranešė apie nepatikslintą aukų skaičių per smūgį gyvenamajame rajone rytiniame Charkive.
Ministras pirmininkas Serhijus Koreckis teigė, kad Rusijos pajėgos apgadino ledų gamyklą Žytomyro srityje į vakarus nuo Kyjivo, bei gyvenamuosius namus Sumuose šiaurėje, Rivnėje šiaurės vakaruose ir pietiniame Odesos mieste.
Kaip nurodė regioninė karinė administracija, pietryčių Ukrainoje esančiame Zaporižios mieste per smūgius buvo sužeista 30 civilių, trys iš jų – sunkiai.
Anksčiau pirmadienį rusų reaktyvinis dronas smogė Ukrainos kaimui netoli Lenkijos sienos, apgadindamas pasienio kontrolės punktą, informavo regiono pareigūnas.
Baimė dėl žiemos
Rusija pradėjo naudoti naujesnius reaktyvinius dronus, kurie yra greitesni ir sunkiau numušami nei Irano „Shahed“ modeliais pagrįsti dronai.
Praėjusią savaitę V. Zelenskis pakartojo raginimą Vakarų sąjungininkėms didinti karinę paramą, įskaitant amerikiečių gamybos „Patriot“ perėmimo sistemas, gebančias numušti galingas balistines raketas.
S. Koreckis pirmadienį pareiškė, kad Ukraina atidės kai kuriuos išlaidų įsipareigojimus, įskaitant atstatymo darbus, dėl vėluojančios užsienio partnerių paramos.
Šis pagalbos prašymas pasigirdo ukrainiečiams svarstant veiksmus artėjant žiemai, po to, kai praėjusiais metais rusų atakos prieš energetikos infrastruktūrą nutraukė elektrą ir šildymą, temperatūrai nukritus iki minus 20 laipsnių Celsijaus.
Sekmadienį per Ukrainos televiziją transliuotame interviu S. Koreckis neskubėjo teigti, kad visi gyventojai miestuose turėtų išvykti prieš prasidedant žiemai, pavadindamas tai „ekstremaliu žingsniu“.
Visgi jis pasiūlė pažeidžiamiems žmonėms persikelti, kad nebūtų perkrautos sunkiai dirbančios gelbėjimo tarnybos, šalinančios nepaliaujamų Rusijos smūgių padarinius.
„Jei žmogus gyvena, pavyzdžiui, 16-ame aukšte ir, tarkime, dingsta elektra, kodėl tuo metu, kai valstybinės specialiosios tarnybos turi susikoncentruoti į pasekmių šalinimą, mes turėtume (...) rūpintis žmonėmis, kuriems reikia papildomo dėmesio?“ – sakė jis televizijai TSN.
„Tokiems žmonėms vertėtų rasti alternatyvią vietą apsistoti žiemos laikotarpiu“, – teigė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Peskovas pareiškė: Rusija tęs karą prieš Ukrainą
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija tęs karą prieš Ukrainą.
„Rusijos Federacija tęs specialiąją karinę operaciją, kad 100 proc. užtikrintų savo nacionalinius interesus“, – jo žodžius cituoja rusų agentūra TASS.
Specialiąja karine operacija Rusija vadina savo kruviną karą prieš Ukrainą.
Rusija planuoja didžiausias karines išlaidas nuo karo pradžios
Rusija 2027 m. ketina padidinti karines išlaidas iki aukščiausio lygio nuo karo Ukrainoje pradžios. Numatytos 17,1 trln. rublių (apie 178 mlrd. eurų) išlaidos, rodo vyriausybės dokumentai, su kuriais pirmadienį susipažino naujienų agentūra „Reuters“.
Tai atitinka maždaug 27 proc. padidėjimą, lyginant su iš pradžių planuotu 13,5 trln. rublių biudžetu.
Didėjančios karinės išlaidos slegia Rusijos biudžetą. Remiantis dokumentais, vyriausybė padvigubino 2026 m. biudžeto deficito prognozę iki 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Anksčiau buvo prognozuojamas 1,6 proc. deficitas.
Siekdama finansuoti deficitą, Rusijos vyriausybė 2027 m. planuoja didinti mokesčius.