Liepsnos Rusijoje: po didelės atakos dega Volgogrado naftos perdirbimo gamykla ir gamybos objektas Rostove
Naktį į penktadienį Ukrainos pajėgos dronais puolė didelę naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Volgogrado mieste ir gamybos objektą Rostove prie Dono, pranešė „Kyiv Independent“.
Ataka surengta praėjus dienai po trišalių taikos derybų Abu Dabyje. Ukraina toliau siekia trikdyti Rusijos kariuomenę aprūpinančios infrastruktūros veiklą ir mažinti Maskvos pajamas iš energetikos.
Ukrainos stebėsenos kanalai „Exilenova+“ ir „Supernova+“ pranešė apie gaisrą ir sprogimus naftos perdirbimo gamykloje „Lukoil-Volgogradneftepererabotka“. Tai viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, per metus galinti perdirbti 15 mln. tonų žalios naftos.
Įvykio vietoje nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš gamyklos kylanti liepsna nušviečia nakties dangų. Taip pat girdėti veikiančių Rusijos oro gynybos sistemų garsai.
Vaizdo įrašuose taip pat matyti, kad po atakos nusidriekė Volgogrado gyventojų eilės prie degalinių. Rusijoje ribojamas degalų pardavimas dėl Ukrainos atakų prieš energetikos objektus.
Volgogrado srities gubernatorius Andrejus Bočarovas patvirtino, kad prieš miestą surengta didelio masto ataka ir pietinėje pramoninėje jo dalyje kilo gaisrai.
Volgogrado naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių bendrovei „Lukoil“, antrai pagal dydį Rusijos naftos gavybos įmonei, priklausančių gamyklų.
Ukrainos pajėgos ir anksčiau puolė šią gamyklą, esančią maždaug už 400 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Ataka buvo surengta spalio 2 dieną.
Į pietvakarius nuo Volgogrado esančios Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras patvirtino, kad Ukraina puolė Rostovo prie Dono miestą.
Pasak J. Sliusaro, po Ukrainos smūgių kilo gaisrai gamybos objekte ir sandėlyje. Numuštų dronų nuolaužos taip pat apgadino gyvenamąjį pastatą.
Lapkričio 8 d. Ukrainos dronas smogė Rostovui prie Dono ir apgadino tiltą bei energetikos objektus. Dėl to mieste buvo uždarytos gatvės ir nutrūko elektros tiekimas.
Šios atakos surengtos netrukus po to, kai naktį į penktadienį dešimtys Ukrainos dronų puolė Maskvą ir sutrikdė kelių didžiausių regiono oro uostų veiklą, pranešė Rusijos pareigūnai.
Vladimirui Putinui atsisakant kompromisų, JAV pasiuntiniai susitiko su Volodymyru Zelenskiu
JAV pasiuntiniai ketvirtadienį Dubline susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad informuotų jį apie derybas su Vladimiru Putinu, Rusijos lyderiui leidus suprasti, jog Maskva nesileis į jokius kompromisus dėl griežtų savo reikalavimų nutraukti beveik penkerius metus trunkantį karą.
V. Putinas pareiškė, kad nešvelnins savo reikalavimų kontroliuoti tas Ukrainos dalis, kurias Rusija teigia aneksavusi, ir atmetė galimybę pritarti užsienio taikdarių dislokavimui Ukrainoje – tokį dislokavimą jis pavadino „karo tęsimu“.
Vašingtono pasiuntiniai Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris) ir Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) lankėsi Maskvoje po dvi dienas Abu Dabyje vykusių derybų dėl didžiausio po Antrojo pasaulinio karo konflikto Europoje nutraukimo.
V. Putino pasisakymai, regis, aptemdė viltis, kad taikos susitarimas gali būti pasiekiamas, nors V. Zelenskis anksčiau teigė, jog yra galimybių langas pasiekti rezultatą dar iki 2027 metų.
Tuo tarpu amerikiečiai ragino V. Putiną leisti Europos atstovams dalyvauti kito etapo derybose.
Maskva siekė derybas dėl karo pateikti kaip platesnių diskusijų apie Europos saugumą dalį.
Tačiau Kyjivas ir Europos lyderiai ragino neleisti pasikartoti naujai „Jaltai“ – užuominai į Antrojo pasaulinio karo laikų susitarimą padalyti žemyną į įtakos sferas po karo – ir pabrėžė, kad Rusija pirmiausia turi nutraukti karo veiksmus.
S. Witkoffas ir J. Kushneris išvyko iš Kremliaus ketvirtadienio popietę ir patraukė į Dubliną tolesnėms deryboms su V. Zelenskiu, dalyvavusiu ten vykusiame Europos viršūnių susitikime.
Airijos sostinėje V. Zelenskis pranešė, kad pritaikyti nauji apribojimai „Starshield“ palydovinio interneto ryšiui, itin svarbiam Ukrainos pajėgų komunikacijai fronto linijoje.
Apribojimai trukdo Kyjivui perimti Rusijos reaktyvinius dronus, o tai reiškia, kad „žūsta daugiau mūsų žmonių“, sakė V. Zelenskis.
„Karo tęsimas“
Kremlius nusprendė per televiziją parodyti ilgą įvadinį V. Putino ir JAV pasiuntinių pokalbį, nors tokie susitikimai paprastai vyksta už uždarų durų.
Rusijos lyderis atmetė kalbas apie galimą teritorinį sureguliavimą, sukuriant „pilkąsias“ – arba demilitarizuotas – zonas tarp Ukrainos ir Rusijos pozicijų.
„Mums tėra viena demarkacinė linija: valstybės siena. Nes tuomet bus aišku ir suprantama: čia esame mes, o čia – jūs“, – sakė jis.
Rusija yra užgrobusi dideles rytų ir pietų Ukrainos teritorijas nuo plataus masto puolimo pradžios 2022 metais, be to, ji yra aneksavusi Krymą 2014 metais bei teritoriją, kurią kontroliavo Rusijos remiami separatistai.
Maskva oficialiai aneksavo keturis Ukrainos regionus – Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios, nors nė vieno iš jų visiškai nekontroliuoja.
Kyjivas ir Vakarai šias aneksijas atmeta kaip neteisėtas, jų nepripažįsta ir tarptautinė bendruomenė.
Rusijos kariuomenės veržimasis 2026-aisiais sulėtėjo, o konflikte žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
V. Putinas pasiūlė surengti tai, ką pavadino humanitarine misija į Kostiantynivkos miestą, kur, pasak jo, vis dar gyvena apie 400–500 civilių.
Vasarą Rusija skelbė užėmusi šį miestą, tačiau Ukraina tvirtina, kad mūšiai ten tebevyksta.
Ši idėja remtųsi trumpalaikėmis paliaubomis, kurios praėjusį mėnesį leido šimtams įstrigusių vietos gyventojų pabėgti iš Rusijos okupuoto Oleškų miesto pietų Ukrainoje.
Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas pareiškė, kad „aišku, ko jie nori Kostiantynivkoje“.
„Oleškuose jie prisidengdami humanitarine operacija atsigabeno technikos ir atliko karių rotaciją“, – sakė jis.
V. Putinas taip pat pakartojo seniai reiškiamą prieštaravimą bet kokiam užsienio pajėgų dislokavimui Ukrainoje kaip pokario taikos palaikymo pajėgų – Kyjivo teigimu, tai itin svarbu siekiant užkirsti kelią kitam Rusijos puolimui.
Maskva bet kokį tokį dislokavimą laikytų „teisėtu taikiniu“, pareiškė V. Putinas ir pridūrė, kad tai reikštų „karo tęsimą“.
„Vieninga vizija“
Europos šalis sukrėtė Rusijos siekis peržiūrėti viso žemyno saugumo architektūrą, o JAV taip pat siūlo naują modelį.
Tai plačiai vertinama kaip užuomina į senus Maskvos reikalavimus nustumti NATO karinį aljansą Rytų Europoje ir nutraukti Vakarų karinę paramą Kyjivui.
Europos lyderiams ketvirtadienį susirinkus Airijos sostinėje, Europos Vadovų Tarybos vadovas Antonio Costa (Antoniju Košta) pareiškė, kad „nėra reikalo iš naujo išradinėti dviračio“ dėl Europos saugumo sistemos, ir apkaltino Rusiją ją sugriovus užpuolus Ukrainą.
Prancūzijos remiamoje deklaracijoje Dubline 39 šalys pabrėžė, kad „bet koks klausimas, turintis įtakos Europos saugumui, turėtų būti sprendžiamas kartu su europiečiais“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) tuo tarpu paragino Europą susitelkti ties „aiškia ir vieninga vizija“ dėl to, ko ji nori iš derybų su Ukraina.
Rusija ir Jungtinės Valstijos spaudžia Europą paskirti vieną atstovą, su kuriuo jos galėtų bendrauti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Dėl didelio masto dronų atakos Maskvoje sutriko oro uostų veikla
Naktį į penktadienį Ukrainos dronai puolė Maskvą ir sutrikdė kelių didžiausių regiono oro uostų veiklą, pranešė Rusijos pareigūnai.
Apie tai rašo „Kyiv Independent“.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad Rusijos oro gynybos daliniai nuo 21.34 iki 2.08 val. vietos laiku perėmė daugiau kaip 100 sostinės link skridusių dronų. S. Sobianinas teigė, kad buvo numušti 105 bepiločiai orlaiviai.
Rusijos pareigūnai praneša tik apie, jų teigimu, perimtus dronus, todėl tikslus naktį į Maskvą paleistų bepiločių orlaivių skaičius nežinomas.
S. Sobianinas sakė, kad į vietas, kur nukrito dronų nuolaužos, išsiųstos avarinės tarnybos. Konkretesnės informacijos apie padarytą žalą ar nukentėjusius žmones nepateikta.
Rusijos federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“ paskelbė apie skrydžių apribojimus Maskvos srities Šeremetjevo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose.
Agentūros teigimu, dėl laikinų oro erdvės apribojimų šie oro uostai „priima ir išleidžia skrydžius, suderinę tai su atitinkamomis institucijomis“.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos dronų atakos ne kartą trikdė aviacijos veiklą Maskvos regione.
Per spalio 23 d. naktinę ataką buvo sustabdyti skrydžiai visuose keturiuose pagrindiniuose oro uostuose. Vėliau socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukų, kuriose, kaip teigiama, matyti ant Maskvos didžiausio Šeremetjevo oro uosto tako nukritusios numušto drono nuolaužos.
Naktį prieš tai Ukraina surengė didelio masto dronų ataką prieš regioną ir spalio 22 d. smogė ginklų gamyklai Maskvos srityje. S. Sobianinas teigė, kad per naktį į regioną buvo paleista daugiau kaip 600 dronų.
Anksčiau tą mėnesį S. Sobianinas pranešė, kad Maskvos sritis patyrė didžiausią per pastaruosius dvejus metus dronų ataką. Teigiama, kad spalio 6 d. Ukraina į regioną paleido 650 dronų, kilo gaisras svarbiame naftos objekte.