Kursko srities Gluškovskio rajono vadovas Pavelas Zolotarevas susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Ukrainos miestas Sumai turi būti „prijungtas“ prie Rusijos teritorijos.
Trumpas įtikėjo Putino teiginiais apie pergales fronte: realybėje rusams sekasi ne taip gerai
Rusijos pajėgos Ukrainoje šiais metais pasiekė tik nedidelę teritorinę pažangą, susidūrusios su nuolatiniu Kyjivo kariuomenės pasipriešinimu, o tai paneigia prezidento Vladimiro Putino tvirtinimus, kad jo armija įgijo pranašumą kare. Nepaisant to, Donaldas Trumpas, atrodo, yra įtikėjęs Kremliaus teiginiais.
Plačiau skaitykite: Trumpas įtikėjo Putino teiginiais apie pergales fronte: realybėje rusams sekasi ne taip gerai
Ukraina: nuo karo pradžios sulaikyta 49 000 iš šalies pabėgti mėginusių šauktinių
Nuo tada, kai prieš daugiau nei trejus metus Rusija užpuolė jų šalį, Ukrainos pasieniečiai prie sienos sulaikė ir apgręžė maždaug 49 000 pabėgti mėginusių šauktinių, trečiadienį pranešė sienos apsaugos tarnyba.
Maždaug 45 000 bėglių buvo sulaikyta tiesiai prie vadinamosios žaliosios sienos, mėginant ją kirsti neteisėtai arba pasienio vietovių patikrinimų metu, internete paskelbė tarnybos atstovas Andrijus Demčenko. Kiti asmenys buvo sulaikyti pasienio kontrolės punktuose.
Buvo atskleista iš viso beveik 900 kontrabandininkų organizuotų grupuočių, padėjusių šauktiniams sprukti iš Ukrainos. A. Demčenko teigimu, už pagalbą bėgant iš šalies bėgliai moka nuo 4 500 iki beveik 11 000 eurų.
Nuo tada, kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukrainoje paskelbta karo padėtis ir prasidėjo mobilizacija.
Šaukiamojo, tai yra 18–60 metų amžiaus vyrams iš šalies išvykti leidžiama tik su karinio komisariato leidimu. Nepaisant to, ES valstybėse apsaugos statusas suteiktas daugiai nei 800 000 iš Ukrainos išvykusių šaukiamojo amžiaus vyrų.
Kremlius neigia vilkinantis procesą dėl taikos Ukrainoje
Kremlius trečiadienį atmetė Ukrainos ir Europos kaltinimus, kad jis vilkina derybas dėl taikos Ukrainoje, sakydamas, jog planuoja įvardyti savo paliaubų sąlygas, tačiau termino nenurodė.
„Niekas nėra suinteresuotas vilkinti šį procesą. Visi dirba dinamiškai“, – žurnalistams tvirtino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą, kada galima tikėtis „memorandumo“, apie kurį paskelbė prezidentas Vladimiras Putinas. „Atskirai bus pateiktas paliaubų sąlygų sąrašas. Dėl to buvo susitarta per derybas Stambule“, – teigė jis, nenurodydamas, kada kuris nors iš jų bus paskelbtas ar perduotas Kyjivui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusiją rimtai neįsitraukiant į taikos derybas ir norint tęsti savo trejus metus trunkančią invaziją. „Akivaizdu, kad Rusija bando laimėti laiko, jog galėtų tęsti savo karą ir okupaciją“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.
Europos vyriausybės taip pat kaltina V. Putiną sąmoningai ignoruojant raginimus nutraukti ugnį.
ES nebepratęs lengvatinių sąlygų Ukrainos žemės ūkio produkcijos importui, teigia Lenkijos premjeras
Europos Sąjunga nebepratęs lengvatinių sąlygų žemės ūkio produkcijos importui iš Ukrainos – nuo birželio 6-osios bus grįžta prie taisyklių, kurios galiojo iki 2022-ųjų, tai yra iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, pareiškė ES pirmininkaujančios Lenkijos premjeras, skelbia Lenkijos radijas.
„Norime kuo labiau padėti Ukrainai kare su Rusija. Tačiau tai negali vykti milijonų Lenkijos gamintojų, klientų ir vartotojų sąskaita. To nereikia aiškinti. Ir mes tai pasiekėme“, – kalbėdamas Lenkijos Seime antradienį pažymėjo Donaldas Tuskas.
Europos Sąjunga po Rusijos invazijos plačiai atvėrė savo rinką Ukrainos gamintojams – nuo 2022-ųjų birželio 4-osios suteikė išimtį dėl kvotų ir muitų Ukrainos žemės ūkio produktams, taip parodydama savo paramą šaliai tuo metu, kai karas smarkiai apribojo Kyjivo galimybes eksportuoti savo produkciją įprastais jūrų maršrutais.
Metams numatytos specialiosios taisyklės ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos tiekimui į ES buvo pratęsiamos kasmet.
Tačiau Europos ūkininkai ėmė rengti protestus, piktindamiesi dėl pigesnių prekių, kurias gamina mažiau reguliuojami ukrainiečių ūkininkai, antplūdžio. Atsižvelgusi į tai, ES pernai nustatė tam tikrus apribojimus kai kuriems ukrainietiškiems produktams, įskaitant cukrų, paukštieną, kiaušinius ir kukurūzus.
Akibrokštas iš JAV: prieštarauja paramai Ukrainai G7 deklaracijoje ir nenori, kad Rusijos veiksmai būtų vadinami neteisėtais
JAV prieštarauja paramai Ukrainai G7 deklaracijoje, skelbia „Politico“.
„JAV prieštarauja, kad į G7 deklaraciją, kurią šiuo metu rengia finansų ministrai Kanadoje, būtų įtraukta nuostata dėl „tolesnės paramos“ Ukrainai. Vašingtonas taip pat nenori tekste apibūdinti Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą kaip „neteisėto“, du derybose dalyvaujantys pareigūnai sakė mūsų kolegai Gregorio Sorgi“, – rašoma pranešime.
Pastaruoju metu auga nerimas dėl JAV pozicijos. Kaip rašo „Washington Post“, telefoninis pokalbis tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino nutraukė bandymus daryti spaudimą Rusijai ir vietoj to atvėrė kelią karo veiksmų tęsimui.
Dar vienas įtakingas leidinys „The New York Times“ skelbia, kad panašu, jog JAV prezidentas D. Trumpas atsisako prisijungti prie Europos pastangų įvesti naujas sankcijas Rusijai. Skelbiama, kad tokį sprendimą jis galėjo priimti norėdamas pereiti prie verslo santykių su Rusija.
Smūgis Rusijai: dronai atakavo karinei pramonei svarbią gamyklą
Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusijos Orlovskio rajone dronai smogė Bolchovskio puslaidininkių prietaisų gamyklai, rašo „Kanal 24“. Skelbiama, kad gamykla padeda Rusijai kare prieš Ukrainą.
Kaip sako Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, gamykla specializuojasi mikroschemų, puslaidininkių ir valdymo komponentų, naudojamų tankuose T-72B3, T-90M, haubicose, raketose „Iskander“, elektroninėse kovos sistemose, taip pat ryšio priemonėse.
Įmonėje po atakos kilo gaisras.
Perspėja dėl situacijos po Trumpo pokalbio su Putinu – karo Ukrainoje pabaiga tolsta
Telefoninis pokalbis tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino nutraukė bandymus daryti spaudimą Rusijai ir vietoj to atvėrė kelią karo veiksmų tęsimui, skelbia „Washington Post“, rašo UNIAN.
Oro gynyba neutralizavo 63 per naktinę Rusijos ataką į Ukrainą paleistus bepiločius orlaivius
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 63 bepiločius orlaivius, kuriuos Rusija paleido per naktį surengtą ataką prieš Ukrainą.
Apie tai „Telegram“ žinučių programėlėje pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 0.30 val. Rusijos pajėgos paleido 76 smogiamuosius dronus, daugiausia „Shahed“ tipo, bei dronų muliažus iš Kursko, Oriolo ir Briansko.
Iki trečiadienio 9 val. Ukrainos pajėgos sėkmingai neutralizavo 63 „Shahed“ tipo ir kitus nepilotuojamus orlaivius rytiniuose, šiauriniuose ir centriniuose regionuose. 22 dronai buvo sunaikinti, 41 dingo iš radiolokatorių ekranų arba buvo nuslopintas elektroninių karybos sistemų, nepadaręs žalos. Apie žalą per ataką pranešta Charkivo ir Sumų srityse.
Rusija pranešė numušusi 159 Ukrainos dronus
Trečiadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos oro gynybos pajėgos numušė 159 Ukrainos dronus virš Rusijos regionų.
Dauguma buvo numušti virš vakarinių Rusijos regionų, bet mažiausiai šeši – Maskvos srityje, kurioje gyvena daugiau nei 20 mln. žmonių, pranešė ministerija.
Dronai daugiausia buvo nukreipti į Rusijos regionus, besiribojančius su Ukraina, ir buvo paleisti nuo antradienio 20 val. Maskvos laiku iki trečiadienio 8 val. ryto, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Apšaudymas surengtas praėjus dviem dienoms po dvi valandas trukusio JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbio telefonu, nepadėjusio pasiekti proveržio dėl paliaubų Ukrainoje, karui trunkant jau ilgiau nei trejus metus.
Europos diplomatai spaudžia Maskvą sutikti su paliaubomis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Kremlių vilkinant laiką, kad galėtų tęsti puolimą. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį sakė, jog tikisi, kad Rusija per kelias dienas pateiks paliaubų Ukrainoje planą, parodysiantį, ar jos ketinimai rimti.
Tuskas: Lenkija nesiųs savo karių į Ukrainą
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas dar kartą pakartojo, kad Lenkija neketina siųsti karių į Ukrainą ir tai galutinis sprendimas.
Antradienio vakarą visuomeninio transliuotojo „TVP Info“ paklaustas, ar sprendimas nesiųsti Lenkijos karių į Ukrainą yra galutinis, D. Tuskas atsakė: „Taip, bet tokio spaudimo apskritai nėra“.
D. Tuskas atkreipė dėmesį į neseniai paskelbtą JAV specialiojo pasiuntinio Ukrainai Keitho Kelloggo pareiškimą, kai jis praėjusią savaitę „Fox Business“ sakė, jog vienas iš siūlomų sprendimų, kaip išspręsti konfliktą Ukrainoje, yra taikdarių pajėgų dislokavimas iš keturių Europos šalių, įskaitant Lenkiją, jie būtų dislokuoti į vakarus nuo didžiausios Ukrainos Dnipro upės stebėti, kaip laikomasi paliaubų susitarimo.
D. Tuskas pareiškė, kad K. Kelloggas „iš visų mano partnerių Europoje girdėjo, jog tai netiesa“.
Premjeras pridūrė, jog Lenkijos sąjungininkės žino, kad Lenkija turėtų užtikrinti Lenkijos ir Europos sienų saugumą ir kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris į tai „sureagavo iškart, nes, mano įsitikinimu, tai visiškai neginčijama ir neabejotina sąlyga“.
„Mūsų užduotis – ne tik dėl savęs, bet ir dėl visos Europos – yra su mūsų karių pagalba saugoti Europos ir Lenkijos sienas su Rusija ir Baltarusija bei organizuoti šį didelį ginklų ir pagalbos Ukrainai perdavimo centrą Žešuve“, – sakė D. Tuskas, turėdamas omenyje logistikos centrą pietryčių Lenkijos oro uoste, per kurį koordinuojama tarptautinė pagalba Ukrainai.
„Nesiųsime lenkų karių į Ukrainą“, – pakartojo D. Tuskas.
Jis pripažino ankstesnį susirūpinimą, kad Lenkijos atsisakymas pritarti karių dislokavimo iniciatyvai, kai tuo metu Prancūzija ir Didžioji Britanija ją palaiko, o Vokietijos pozicija tebėra neaiški, gali lemti Lenkijos išstūmimą iš Europos politikos Ukrainos atžvilgiu.
„Nieko panašaus neįvyko. Palaikau nuolatinį ryšį, kalbamės kiekvieną dieną (...) šiame Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos ketvertuke. Kartais prisijungia ir Italijos premjerė. Palaikome nuolatinį ryšį su prezidentu Donaldu Trumpu, nors esame tie, kurie kategoriškai pasakėme, kad Lenkijos kariuomenės Ukrainoje nebus“, – sakė D. Tuskas.
K. Kelloggo pareiškimą dėl Europos pajėgų, įskaitant Lenkijos, dislokavimo Ukrainoje tą pačią dieną paneigė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. Naujienų agentūrai PAP jis sakė, kad Lenkija neplanuoja siųsti karių į Ukrainą. Tai patvirtino ir užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Kremlius: antradienį Putinas lankėsi Kursko srityje prie Ukrainos sienos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį lankėsi Kursko pasienio srityje, praėjus kelioms savaitėms, kai Rusijos pajėgos, Maskvos teigimu, išstūmė iš jos Ukrainos karius, trečiadienį pranešė Kremlius.
„Praėjusią dieną Vladimiras Putinas su darbo vizitu lankėsi Kursko srityje“, kur susitiko su laikinuoju gubernatoriumi ir kitais asmenimis, sakoma Kremliaus pranešime.
Ukrainos kariuomenė 2024 m. rugpjūtį įsiveržė į Rusijos Kursko sritį ir dalį jos užėmė, bet balandžio pabaigoje, kaip pranešama, Maskvos pajėgos, padedamos Šiaurės Korėjos kareivių, išstūmė Ukrainos karius.
Vaizduose, kuriuos parodė kanalas „Rossia 24“, buvo matyti atsipalaidavęs ir besišypsantis V. Putinas, su šio regiono žmonėmis sėdintis prie didelio stalo, nukrauto arbata ir saldumynais.
V. Putinas taip pat apsilankė Kursko atominėje elektrinėje ir susitiko su miesto pareigūnais, pranešė Kremlius.
Anksčiau V. Putinas lankėsi Kurske kovo pabaigoje.
NYT: Trumpas davė Putinui būtent tai, apie ką jis svajojo
Panašu, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė prisijungti prie Europos pastangų įvesti naujas sankcijas Rusijai, rašo „The New York Times“. Skelbiama, kad tokį sprendimą jis galėjo priimti norėdamas pereiti prie verslo santykių su Rusija.
Rusai smogė ukrainiečių poligonui Sumų srityje: žuvo 6 kariai, nušalintas dalinio vadas
Rusai smogė ukrainiečių poligonui Sumų srityje, rašo „Kanal 24“. Žuvo šeši kariai, dar daugiau nei dešimt yra sužeisti.
Informaciją apie smūgį patvirtino Ukrainos nacionalinė gvardija.
„Dėl tragedijos vyksta tarnybinis tyrimas. Karinio dalinio vadas nušalintas, reikalinga informacija perduota teisėsaugos institucijoms. Tyrimo metu bus atliktas visų asmenų, priėmusių atitinkamus sprendimus, veiksmų teisinis vertinimas“, – UNIAN cituoja gvardijos pranešimą.
Popiežius Leonas XIV yra pasirengęs Vatikane surengti kitas derybas dėl Ukrainos
Popiežius Leonas XIV patvirtino Italijos premjerei Giorgiai Meloni, kad yra pasirengęs Vatikane surengti kitą derybų dėl taikos Ukrainoje raundą, rašo „The Guardian”. Anot leidinio, tai antradienį patvirtino G. Meloni.
Lenkija teis vyrą, kaltinamą padėjus Rusijai planuoti pasikėsinimą į Volodymyrą Zelenskį
Lenkijos prokurorai pateikė kaltinimus vyrui dėl pagalbos Rusijos žvalgybai planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, antradienį pranešė pareigūnai.
Lenkijos pilietis, įvardijamas tik kaip Pawelas K., buvo sulaikytas pernai balandį Lenkijoje po bendro lenkų ir ukrainiečių pareigūnų tyrimo.
Jam gresia iki aštuonerių metų nelaisvės, sakoma Nacionalinės prokuratūros pranešime.
Pasak tyrėjų, šis vyras pareiškė esąs „pasirengęs veikti Rusijos Federacijos karinės žvalgybos tarnybų vardu ir užmezgė ryšius su Rusijos piliečiais, tiesiogiai dalyvaujančiais kare Ukrainoje“.
Pranešama, kad Pawelas K. turėjo užduotį „rinkti ir perduoti agresoriaus valstybei saugumo informaciją apie pietryčių Lenkijoje esantį Žešuvo-Jasionkos oro uostą“.
V. Zelenskis dažnai keliauja per šį oro uostą į užsienį su valstybiniais vizitais. Juo taip pat naudojasi į Ukrainą vykstantys užsienio pareigūnai ir humanitarinės pagalbos konvojai.
Pranešime spaudai taip pat teigiama, kad Pawelo K. veikla „be kita ko, turėjo padėti Rusijos specialiosioms tarnyboms planuoti galimą pasikėsinimą į (...) Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gyvybę“.
Ukrainoje – didelė rusų dronų ataka: Sumai liko be elektros, Kyjive nukentėjo šeima
Sumų srityje naktį rusai surengė dronų ataką, rašo UNIAN. Dronai smogė dviem įmonėms, kilo gaisrai. Anot miesto mero Artemo Kobzaro, vienai įmonei smogė penki dronai, kitai – du. Dronai smogė ir Kyjivui, sprogimai griaudėjo Charkive.
Rubio: Rusija per kelias dienas pateiks savo sąlygas ir tai parodys tikruosius jų planus
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad tikisi, jog Rusija per kelias dienas pateiks paliaubų Ukrainoje metmenis, kurie parodys, ar ji nusiteikusi rimtai, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą, kad ši tik stengiasi laimėti laiko.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį atskirai telefonu kalbėjosi su V. Zelenskiu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Šie pokalbiai įvyko po to, kai penktadienį Stambule Rusijos ir Ukrainos pareigūnai susitiko pirmosioms tiesioginėms deryboms dėl karo per ilgiau kaip trejus metus.
Iki šiol V. Putinas nuolat atmesdavo Kyjivo ir jo Vakarų sąjungininkų pateiktus pasiūlymus dėl 30 dienų paliaubų.
Tačiau M. Rubio sakė, kad V. Putinas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nurodė, kad jie pateiks savo sąlygas „galbūt po kelių dienų, galbūt šią savaitę“.
Rusai pasiūlys „tik bendras sąlygas, kurios leistų mums judėti link ugnies nutraukimo, o tas ugnies nutraukimas leistų mums pradėti išsamias derybas dėl konflikto pabaigos“, teigė M. Rubio.
Jis teigė, kad šis pasiūlymas „daug ką pasakys apie jų tikruosius ketinimus“.
„Jei tai realistiškas sąlygų išdėstymas, ir pagal jį galima dirbti, tai vienas dalykas. Jei jame keliami reikalavimai, kurie, kaip žinome, yra nerealūs, manau, tai bus ženklas“, – teigė JAV valstybės sekretorius.
Po D. Trumpo skambučio V. Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs siekti su Ukraina „memorandumo“, kuriame būtų išdėstytas galimas veiksmų planas ir skirtingos pozicijos dėl karo užbaigimo.
Tuo metu Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį pareiškė, kad popiežius Leonas XIV yra pasirengęs „priimti būsimas šalių diskusijas Vatikane“.
Rusija „bando laimėti laiko“
M. Rubio kritiškai nusiteikusiems JAV įstatymų leidėjams tvirtino, kad V. Putinas „negavo nė vienos nuolaidos“ iš D. Trumpo. Tačiau Rusija taip pat neparodė jokio lankstumo nuo to laiko, kai D. Trumpas šį sausį pradėjo eiti pareigas ir pažadėjo užbaigti karą dialogu.
„Akivaizdu, kad Rusija bando laimėti laiko, kad galėtų tęsti savo karą ir okupaciją“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė V. Zelenskis.
Jeanne Shaheen (Džin Šahin), Senato Užsienio reikalų komiteto vyriausioji demokratė, sakė M. Rubio, kad V. Putino atsisakymas vykti į Stambulą, nepaisant tiek V. Zelenskio, tiek D. Trumpo pareikšto noro susitikti, rodo, kad „jis mano, jog Rusija suinteresuota kuo ilgiau tęsti šį karą“.
Antradienį Europos Sąjunga (ES) oficialiai patvirtino 17-ąjį sankcijų Maskvai paketą, kuriuo nusitaikyta į 200 Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno laivų.
Kirilas Dmitrijevas, Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas ir vyriausiasis ekonominių klausimų derybininkas su Vašingtonu, užsipuolė šį žingsnį, teigdamas, kad „Vakarų politikai ir žiniasklaida deda milžiniškas pastangas, kad sužlugdytų konstruktyvų Rusijos ir Jungtinių Valstijų dialogą“.
M. Rubio sakė, kad D. Trumpas kol kas priešinasi naujoms sankcijoms, nes baiminasi, kad Rusija nebesės prie derybų stalo.
Maskva atrodo pasitikinti savimi, nes jos kariai žengia į priekį mūšio lauke, o D. Trumpas nutraukė izoliaciją Kremliaus atžvilgiu.
V. Putino paminėtas memorandumas „laimi Rusijai laiko“, sakė Maskvos politikos analitikas Konstantinas Kalačiovas.
„Karo veiksmų nutraukimas nėra jo sąlyga, o tai reiškia, kad Rusija gali tęsti savo puolimą“, – pridūrė jis.
Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 metų vasarį ir nuo to laiko sunaikino daug infrastruktūros, pražudė dešimtis tūkstančių žmonių ir dabar kontroliuoja maždaug penktadalį jos teritorijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Rusijoje prabilta apie dar vienos Ukrainos srities okupavimą
„Sumai turi būti mūsų“ – Kursko srities rajono vadovas paprašė V. Putino užimti dar vieną Ukrainos regioną, o šis pusiau juokais „sutiko“.
Kursko srities Gluškovskio rajono vadovas Pavelas Zolotarevas susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Ukrainos miestas Sumai turi būti „prijungtas“ prie Rusijos teritorijos. „Sumai turi būti mūsų“, – pareiškė P. Zolotarevas Rusijos prezidento susitikime su Kursko srities savivaldybių vadovais. Taip jis atsakė į Putino klausimą, kiek kilometrų reikia atstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas nuo sienos. P. Zolotarevas pareiškė, kad tai būtina Kursko srities pasienio rajonų saugumui užtikrinti, rašoma „Meduza“.
„Mes negalime gyventi kaip pusiasalyje. Mūsų turi būti daugiau. Bent jau Sumai. Aš taip manau. Ir su jumis, kaip su vyriausiuoju vadu, mes nugalėsime“, – sakė P. Zolotarevas.
V. Putinas, kaip rašo Rusijos valstybinės agentūros, atsakydamas „pajuokavo“: „Todėl Aleksandras Jevsejevičius [Hinšteinas] ir buvo išrinktas [paskirtas Kursko srities vadovu], jis taip pat to nori – vis daugiau“.
Primename, kad nuo pat 2014-ųjų metų vykstančių karo veiksmų Ukrainos teritorijoje Rusija nesugebėjo okupuoti Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių, kurias 2022 m. paskelbė savo teritorijos dalimi. Vienintelė Rusijos pajėgų pilnai kontroliuojama yra Krymo autonominė sritis, kurią dar 2014 m. okupavo ten pagal dislokuotos rusų pajėgos.