REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mamos dieną eidami pagerbti mirusių motinų, į kapines ne visi neša gėles ir žvakutes. Kai kas keliauja tuščiomis, nes jų tikėjimas draudžia bet kokius materialius dalykus kapinėse, o kai kas priešingai - eina nešini pintine mišrainių, vaisiais, saldėsiais ar net degtine. Tiesa, tokių tradicijų dažniausiai laikosi ne lietuvių, o kitų mūsų šalyje gyvenančių tautų atstovai.

Mamos dieną eidami pagerbti mirusių motinų, į kapines ne visi neša gėles ir žvakutes. Kai kas keliauja tuščiomis, nes jų tikėjimas draudžia bet kokius materialius dalykus kapinėse, o kai kas priešingai - eina nešini pintine mišrainių, vaisiais, saldėsiais ar net degtine. Tiesa, tokių tradicijų dažniausiai laikosi ne lietuvių, o kitų mūsų šalyje gyvenančių tautų atstovai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tik ką iš Izraelio atvažiavusi Madona Vilniaus žydų kapinėse uoliai tvarko anytos kapą. Jis uždengtas plokšte, mat dažnai lankytis kapinėse šeimai nėra galimybių. Prieš pat Motinos dieną visi sugužėjo po trejų metų pertraukos. Mamai ant kapo statoma ypatinga žvakė tiesiai iš Jeruzalės.

REKLAMA

Žvakutes žydai stato kas kokias nori – vieni pirktas ypatingose vietose, kiti – iš parduotuvės. Tačiau viena tradicija, kaip sako kapinių lankytojai, būdinga visai tautai: tiek užsienyje, tiek čia gyvenančių žydų artimųjų kapus per šventes ar liūdnas sukaktis puošia akmenukai. Po kiekvieno apsilankymo vieni nuimami, dedami nauji.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė patikslina, akmenukai ant kapų turi būti dedami vietoj gėlių.

REKLAMA
REKLAMA

Ir jau niekada ant žydų kapų nepamatysime nei girtaujančių, nei girtų žmonių. Ką labai laisvai per šventes galime išvysti, pavyzdžiui, ant romų kapų. Pasirodo, kad per šventes, metinių minėjimus čigonai susirenka prie artimojo kapo su gausiomis vaišėmis. Štai toks vaizdas pasitinka, pavyzdžiui, Karveliškių kapinėse tuoj po Velykų. Ir svarbiausia, kaip sako romai, maisto turi likti, ir namo jo niekas nesineša.

Kuklesnes vaišes – stiklinę degtinės, obuolį ar duonos gabalėlį galime išvysti ir ant stačiatikių kapų. O štai ant totorių kapų kartais galime pamatyti ir saldumynų, paliktų po aukojimo švenčių Kurban Bairam arba Ramazan bairam. Nemėžio gyventojai sako tomis dienomis ne tik mečetė sausakimša maldininkų, bet ir kapinės itin gausiai lankomos. Žmonės ne tik tarpusavyje dalijasi pyrago gabalėliu, bet ir palieka vieną kitą mirusiems. Tačiau musulmonų sunitų religinės bendrovės atstovas sako, kad dažniausiai saldėsiai tuoj po maldos prie kapo dalijami einantiems pro šalį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O lietuvių kapinės Mamos dieną mirgėte mirgės gėlėmis. Senovėje, kaip aiškina etninės kultūros žinovai, žmonės nešdavo maistą į kapines ir palikdavo mirusiems. Tačiau devynioliktame amžiuje ši tradicija ėmė nykti, maistą dalindavo elgetoms.

Tiesa, kone visų kultūrų atstovai sutartinai tvirtina, jog keičiasi laikai, keičiasi ir tradicijos. Todėl kartais galime ir ant lietuvių kapo rasti saldėsių, o žydai nepyksta, jeigu ant kapo dedamas gėlės žiedas. Svarbu, kad mirusieji nebūtų užmirštami, ir visada būtų randama laiko maldai už juos.

 

Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų