Moteris įvairiuose socialiniuose tinkluose publikavo vaizdo įrašus, viename jų skamba lietuvių mėgstamas kūrinys.
Vasario 28-osios vakarą ėmė plisti kandidatės į tarybos nares „kūryba“ – vaizdo klipuose moteris įamžinta dainuojanti, degalinės aikštelėje šokanti su dešrainiais.
Netrukus į tai, kad nelegaliai panaudotas kūrinys „Labas rytas“, sureagavo ir grupė „Biplan“.
„Pastaruoju metu iššoka istorijų, kai kažkas „Biplan“ muziką nesuderinę naudoja savo politinei reklamai. Akcentuojame, kad tai yra nesuderinta.
Norime pabrėžti, kad „Biplan“ nesuteikė leidimo savo kūrinių naudoti JOKIAI politinei reklamai, todėl prašome gerbti muzikos autorius ir atlikėjus bei nesinaudoti dainų žinomumu suponuojant galimą palaikymą atskiriems politikams.
Atskira tema, kad įvairiame Facebooko, Instagramo, Tik Toko video turinyje galima lengvai panaudoti bet kokią muziką ir autoriai, ir atlikėjai neturi galimybės tokių video blokuoti. Todėl dar kartą prašome NENAUDOTI mūsų muzikos savo politinei reklamai. Ačiū. Mūsų poziciją šiuo klausimu atspindi „Biplan“– Brazil“, – feisbuke rašė grupė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prasidėjus rinkimų kampanijoms įprastai kyla konfliktų tarp autorių ir politinės reklamos kūrėjų bei jos užsakovų.
Dainininką ir dainų autorių Marijoną Mikutavičių kadaise nuskriaudė viena partija, neteisėtai panaudodama jo dainą „Ar mylite ją jūs?“.
Asociacija LATGA kiek anksčiau dalijosi patarimais, kurie padėtų užbėgti už akių konfliktams tarp kūrėjų ir politikų.
LATGA direktorė Laura Baškevičienė atkreipė dėmesį, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (ATGTĮ) numatyta, jog autorius turi išimtinę teisę leisti ar drausti naudoti jo kūrinius įvairiais būdais (atgaminant, platinant, viešai skelbiant, transliuojant).
Be to, autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną jo kūrinio panaudojimą.
Reikalingas paties autoriaus leidimas
„Vos prasidėjus savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kampanijai, sulaukėme ir skundų, ir užklausų, susijusių su autorių teisių saugomų kūrinių naudojimu politinėje reklamoje, todėl jaučiame pareigą priminti tiek politikams, tiek jų reklaminių kampanijų rengėjams, kad naudoti autorių kūrinius (muzikos ar dailės kūrinius, filmų ištraukas ar kadrus, poetų eiles, citatas iš romanų ir t. t. ir pan.) kaip ir bet kurioje kitoje, taip ir politinėje reklamoje galima tik gavus autorių ar kitų teisių turėtojų (pavyzdžiui, paveldėtojų ar leidėjų) leidimą. Tai galioja tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių kūriniams.
Taip pat norime akcentuoti, kad mes, kolektyviai autorių teises administruojančios organizacijos, licencijų dėl kūrinių panaudojimo reklamoje neišduodame“, – sako LATGA direktorė ir primena, kad autorių teises saugo ne tik ATGTĮ, bet ir kiti įstatymai.
Ji siūlo atkreipti dėmesį į Reklamos įstatymo 4 straipsnį, kuris draudžia reklamą, jeigu joje panaudota reklaminė medžiaga yra parengta pažeidžiant autorių teises į literatūros, meno, mokslo kūrinius ir (ar) gretutines teises.
Pasak L. Baškevičienės, politinė reklama dažniausiai yra susijusi ne tik su turtinėmis, bet ir su neturtinėmis autoriaus teisėmis.
„Pagal ATGTĮ, autorius turi teisę prieštarauti dėl bet kokio jo kūrinio iškraipymo ar kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). Be to, autorius gali visai nenorėti, kad jo kūriniai ir jo vardas būtų siejami su tam tikromis politinėmis organizacijomis ar asmenimis, kurių pažiūroms autorius nepritaria. Kalbant apie politinę reklamą, į mus besikreipiantys autoriai dažniausiai nenori, kad jų kūriniai iš principo būtų naudojami politiniais tikslais ir tai nieko bendro neturi su autoriniu atlyginimu“, – patirtimi dalijasi LATGA vadovė.
5 svarbios taisyklės
LATGA sklaido mitus apie autorių teises ir politikams bei jų reklamos kampanijas kuriantiems specialistams siūlo prisiminti keletą svarbių taisyklių:
Pirma taisyklė. Įsigalėjęs mitas, kad internete („Facebook“, „YouTube“ ir pan.) paviešintą kūrinį galima imti ir naudoti be jokios sąžinės graužaties. Ypač, jeigu sudominęs intelektinis turinys nepažymėtas „copyright“ ženkliuku. Tiesa kitokia – negali daryti ką nori su turiniu, kurį radai internete. Patariame nenaudoti internete surastų kūrinių nei reklamose, nei kur nors kitur. Kai susitarsite dėl leidimo, autorius pats atsiųs kokybišką kūrinio kopiją.
Antra taisyklė. Netikėkite mitais apie tai, kad neatsiklausus galima naudoti 15 proc. dailės kūrinio ar kelias sekundes muzikos kūrinio. Ar jūs naudojate visą kūrinį, ar tik nedidelę jo dalį, jūs vis tiek turite gauti paties autoriaus ar jo teisių paveldėtojo leidimą.
Trečia taisyklė. Jeigu praėjo daugiau nei 70 metų po autoriaus mirties ir turtinės teisės nebegalioja, tai kūrinį naudoti galima, tačiau nereiškia, kad jį galima iškraipyti, keisti, nes neturtinių teisių galiojimas yra neterminuotas. Jeigu kilo idėja perdaryti Leonardo Da Vinci „Moną Lizą“, prieš įgyvendindami ją labai pasvarstykite, ar tikrai norite ginčytis teismuose su Italijos valdžios institucijomis, kurioms patikėta saugoti senų kūrinių neliečiamybę.
Ketvirta taisyklė. Nenaudokite ne tik Lietuvos, bet ir užsienio autorių kūrinių, manydami, kad „gal niekas nepastebės“. Pasaulis darosi vis globalesnis, visuomenė sąmoningesnė, technologijos tobulesnės, tad informacija apie kūrinio vagystę lengvai gali pasiekti bet kurį autorių bet kuriame pasaulio kampelyje.
Penkta taisyklė. Neieškokite kokių nors išimčių autorių teises ginančiuose įstatymuose, nes reklamoms (net ir socialinėms!) jos negalioja. Pamirškite tokius stebuklingus žodžius kaip „parodija“, „edukacija“ ar „citata“, kuriais taip mėgstama žongliruoti bylose, susijusiose su autorių teisių pažeidimais. Jie tikrai neišgelbės, kai autorius jums pareikš pretenziją dėl neteisėto kūrinio panaudojimo politinėje reklamoje.
LATGA kolektyviai administruoja daugiau nei 6 tūkst. įvairių sričių Lietuvos autorių teises, o taip pat abipusių sutarčių su užsienio kolektyvinio autorių teisių administravimo bendrijomis pagrindu atstovauja milijonams autorių visame pasaulyje.
