REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Įkalinimo įstaigose dėl kalinių nenoro testuotis, taip pat infrastruktūros problemų, kai nuteistieji gyvena grupėmis, nėra galimybių stabdyti koronaviruso plitimo, sako Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas.

Įkalinimo įstaigose dėl kalinių nenoro testuotis, taip pat infrastruktūros problemų, kai nuteistieji gyvena grupėmis, nėra galimybių stabdyti koronaviruso plitimo, sako Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas.

REKLAMA

Pasak jo, iš viso koronavirusu serga beveik 300 kalinių ir darbuotojų, o užkrato plitimui sustabdyti įstaigose galimybių nėra, todėl įkalinimo įstaigų darbuotojai laukia žinių apie būsimą vakcinaciją.

„Nuo rugsėjo 1-osios iki vakar darbuotojų gretose mes turėjome 381 COVID-19 atveją, tai būtų apie 12 proc. viso bendro skaičiaus, šiandien serga 75. Nuteistųjų-suimtųjų turėjome 429 atvejus, t. y. apie 8 proc. bendro skaičiaus, šiandien yra likusių sergančių 215“, – penktadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė V. Kulikauskas.

Anot jo, protrūkius lemia bendros epidemiologinės situacijos šalyje mastai, o užkratą į įstaigas atneša darbuotojai.

„Virusas pas mus į įstaigas pateko darbuotojų keliu – kito kelio, faktas, kad nėra. Yra problematika infrastruktūros, kadangi vyrauja bendrabučio tipo patalpos, bausmė atliekama grupėmis, neretais atvejais – po kelias dešimtis nuteistųjų vienoje vietoje“, – paaiškino direktorius.

REKLAMA
REKLAMA

V. Kulikauskas tvirtino, kad įkalinimo įstaigos, kaip ir ligoninės, susiduria ir su personalo trūkumu, taip pat trukdo „ribotos masinių testavimų galimybės“.

REKLAMA

Jis pabrėžė, kad „norėtųsi aiškumo“ dėl būsimos įkalinimo įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų vakcinacijos.

„Faktas: mūsų darbuotojai dirba kai kuriais atvejais ir antruose darbuose, tas visuomenės užkrėstumo lygis šiandienis... tai perspektyvoje situacija pas mus kitaip ir nesispręs. Norėtųsi aiškumo“, – tvirtino V. Kulikauskas.

Vilniuje testuotis atsisako pusė kalinių

Pasak jo, didžiausias aktyvus užkrato židinys yra Vilniaus pataisos namai, kur Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai yra įpareigoję atlikti masinius testavimus, tačiau tam priešinasi daugiau nei pusė kalinių. 

REKLAMA
REKLAMA

„Vilniaus pataisos namuose serga 49. Tai yra iš principo naujasis židinys, apie kurį  praėjusią savaitę turėjome situacijos pristatymą (...). Testavimą bandome daryti. Tačiau iškart informuoju – turime virš 200 nuteistųjų, kurie raštiškai atsisakė tirtis dėl COVID-19. Faktas, priverstinai mes to nepadarysime, o tai yra praktiškai 55 proc. įstaigoje bausmę atliekančių asmenų“, – pranešė departamento vadovas.

Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Romas Ostanavičius pabrėžė, kad dėl bendrabučio tipo patalpų izoliuoti kontaktavusiųjų su užsikrėtusiaisiais COVID-19 nėra galimybių, izoliuojami tik sergantieji.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar 37 atvejai nustatyti Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje. Pasak V. Kulikausko, įstaigoje serga ne tik nuteistieji uždarajame sektoriuje, bet ir pačioje atvirojoje kolonijoje, Pusiaukelės namuose.

45 koronaviruso atvejai aptikti ir Marijampolės pataisos namuose. Tačiau čia situacija, direktoriaus manymu, jau suvaldyta, kadangi didžioji dalis nuteistųjų persirgo Kybartų sektoriuje ir, ketvirtadienio duomenimis, belikę trys sergantieji.

Vienintelis padalinys, kur nėra koronaviruso atvejų – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai.

Labiausiai trūksta medikų

V. Kulikauskas prašė pagalbos laikinai įrengiant mobiliuosius patikros punktus.

„Mes matytumėme galimybę svarstyti mobilių patikros punktų atvykimo į mūsų įstaigą, kada yra poreikis padaryti masiškesnį patikrinimą, nes tikrai esame dideliame stygiuje medicininio personalo, kuris tą dalyką daro. Mūsų pajėgomis, patikrinti porą šimtų asmenų užtruktų keletą dienų“, – tvirtino V. Kulikauskas.  

REKLAMA

Jis taip pat pabrėžė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė nėra priskirta atramine įstaiga gydant COVID-19 pacientus, todėl reikiamomis asmens apsaugos priemonėmis turi apsirūpinti pati. Per pirmąjį karantiną ligoninė gavo priemonių iš valstybės rezervo, šiuo metu, anot jo, to nėra ir ligoninė pati perka net deguonies tiekimo įrangą, turi dešimt deguonies aparatų.

Anot V. Kulikausko, kyla problemų ir su bausmę baigiančiais atlikti asmenimis, kurie kontaktavo su COVID-19 užsikrėtusiais nuteistaisiais, kadangi jų teisiškai laikyti izoliavus įkalinimo įstaigose nėra pagrindo – jie išleidžiami informavus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro padalinius, kai kuriais atvejais prašoma atvykti jų pasiimti artimųjų.

REKLAMA

Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius Ramūnas Šilobritas teigė, kad įstaigoje dėl COVID-19 gydomi septyni nuteistieji, jų būklė yra gera. Anot jo, didžiausia rizika – kad  užkratas gali patekti į ligoninę iš kitų gydymo įstaigų, kai kaliniai pervežami dėl specifinio gydymo ir vėliau grąžinami.

„Didžiausia problema yra gydytojai. Tai buvo iki pandemijos, bet šiuo metu – ypatingai. Ypač garbaus amžiaus gydytojai baiminasi, susiduriame su situacija, kai jie paima nedarbingumus. Tai sudėtinga, bandome spręsti“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų