REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tam, kad pristabdytume klimato kaitą reikia ne tik galvoti kaip efektyviai naudoti elektrinius prietaisus namuose ir darbe, ar kokiais būdais keliauti į darbą, bet ir susimąstyti ką valgome. Maistas, kurį mes vartojame, taip pat turi įtakos klimatui. Svarbiausi dalykai, į kuriuos reikia atsižvelgti: kiek energijos suvartojama maistui pagaminti ir kiek maistas turi keliauti kol patenka ant mūsų stalo.

REKLAMA
REKLAMA

Mėsa ir klimato kaita

Mėsos produkcija yra pagrindinis klimato kaitos indėlininkas. Apskaičiuoja, jog gyvulininkystei skirta 70 proc. žemės ūkiui naudojamos žemės, o tai sudaro 30 proc. visos sausumos plotų. Be to užsiimant gyvulininkyste išsiskiria didelis metano dujų kiekis, kurios prisideda prie šiltnamio efekto atmosferoje stiprėjimo. Štai šių metų pradžioje bezdančios karvės Vokietijos ūkyje sukėlė sprogimą – nuneštas stogas, viena karvė sužeista. Bendras gyvulininkystės sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų kiekis daugelyje valstybių yra vienas didžiausių.

REKLAMA

Gyvulių auginimas reikalauja iš mūsų planetos daug išteklių. Tam, kad būtų užaugintas vienas kilogramas jautienos reikia 5-7 kg pašaro, o jam užauginti, apdoroti ir pervežti reikia nemažai energijos ir vandens. Kad būtų sumažintas energijos ir vandens suvartojimas mums nebūtina visiškai atsisakyti mėsos, tačiau galima kartą į dieną rinktis patiekalą, kuriame nebus mėsos. Einant susitikti su draugais pietums ar vakarienei galbūt verta išbandyti ir vegetariškus restoranus, kurie padės atrasti kažką naujo.

REKLAMA
REKLAMA

Vietinis ar ekologiškas maistas, o gal abu?

Ar žinojote, jog maistas nukeliauja apie 1200 km kol atsiduria ant mūsų stalo? Tokios kelionės pareikalauja nemažai energijos sąnaudų, o ką jau kalbėti apie tai, jei maistas keliauja lėktuvu ir taip tik dar labiau alina aplinką. Taigi ar nebūtų protingiau rinktis vietinę produkciją, kuri bus šviežesnė ir prisidės prie vietinių ūkininkų išlaikymo.

Kitas svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti renkantis maisto produktus tai, kaip jis užaugintas. Pavyzdžiui, jei kalbame apie avieną, kuri auginama Naujoje Zelandijoje ir 18000 km plukdoma į Jungtinę Karalystę, jai pagaminti į aplinką bus išmetama mažiau ŠESD nei tai, kuri buvo auginama Jungtinėje Karalystėje. Kodėl taip yra? Atsakymas labai paprastas: vietinės avys buvo auginamos šeriant pašaru, o importuotos - žole. Pašaro gamybai sunaudojama didelė dalis energijos, tad kai aviena buvo plukdoma į Jungtinę Karalystę ši šalis buvo atsakinga tik už 5 proc. ŠESD emisijų, tačiau 80 proc. emisijų sudarė būtent avių auginimas fermoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reikėtų labai gerai pasvarstyti ar vietinis maistas toks pat draugiškas aplinkai kaip ekologiškas. Be abejonės, jei tik įmanoma rasti maistą, kuris užaugintas Lietuvoje ir dar ekologiškai, neturėtų kilti klausimo, ar jį pirkti. Tačiau yra ir kita išeitis. Jei gyvenate nuosavame name, turite sodą ar žemės, galite tokius produktus auginti pats ir taip mėgautis natūraliu skoniu bei prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.

„Norint turguje ar parduotuvėje išsirinkti ekologiškus ir draugiškus aplinkai produktus verta atkreipti dėmesį į produkto ženklinimą. Yra keletas tarptautinių sertifikavimo programų, kurios užtikrina, kad produktas buvo tikrai pagamintas laikantis ekologinių reikalavimų. Lietuvoje veikia nacionalinė sertifikavimo sistema ir mūsų šalyje užaugintiems ekologiškiems produktams suteikiamas EkoAgros ženklas (http://www.ekoagros.lt/?mid=31). Yra ir specialios sertifikavimo sistemos produktams, kuriems pagaminti sunaudojama mažiau vandens (pavyzdžių galite rasti čia: http://www.ecolabelindex.com/ecolabels/?st=category,water)“, - sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys. Atėjo laikas perkant maistą atsižvelgti ne tik į tai kas mūsų organizmui sveikiau ir geriau, bet ir rinktis tokius produktus, kuriems auginti, apdoroti ir pervežti buvo suvartotas minimalus kiekis energijos išteklių.  

http://ec.europa.eu/clima/citizens/

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų