J. Bidenas siekia suvesti valstybių vadovus su įtakingais filantropais, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus veikėjais „iš margos pasaulio demokratijų grupės“, sakoma pranešime.
Susitikimas „skatins įsipareigojimus ir iniciatyvas trimis pagrindinėmis temomis: gynybai nuo autoritarizmo, kovai su korupcija ir pagarbos žmogaus teisėms skatinimui“, pridūrė Baltieji rūmai.
Dar po metų J. Bidenas tikisi dar kartą pakviesti šiuos delegatus susirinkti, galbūt jau tiesiogiai, siekiant „pademonstruoti pažangą, pasiektą įgyvendinant jų įsipareigojimus“.
Pranešime nepateikiama detalių, kas bus pakviesti į viršūnių susitikimą.
Jis bus surengtas po spalio pabaigoje Italijoje vyksiančio G-20 susitikimo. Ši grupė sudaryta pagal jos narių ekonomikos svorį, tačiau taip pat apima autoritarinius režimus, tokius kaip Kinija arba Saudo Arabija.
JAV kvietimas taip pat neapsiriboja Didžiuoju septynetu (G-7) – turtingųjų demokratijų klubų, kuriame besivystančioms šalims neatstovaujama.
J. Bidenas sakė, kad „mūsų laikų iššūkis – pademonstruoti, jog demokratijos gali veiksmingai pagerinti savo žmonių gyvenimą, taip pat spręsdamos didžiausias problemas, patiriamas platesnio pasaulio“, nurodoma pranešime.
Pastangos atkurti aljansus
Amerikos prezidentas ne kartą sakė norįs būti „laisvojo pasaulio lyderis“. Toks neoficialus titulas paprastai būdavo siejamas su Baltųjų rūmų šeimininkais, bet jį atmesdavo J. Bideno pirmtakas Donaldas Trumpas (Donaldas Trumpas), atėjęs į valdžią su šūkiu „Pirmiausiai – Amerika“, kuriuo grindė tiek vidaus, tiek užsienio užsienio politikos darbotvarkę.
Per ketverius darbo Baltuosiuose rūmuose metus šis respublikonas atmetė daugiašališkumo principus užsienio politikoje ir buvo labiau linkęs susitelkti į dvišalius ryšius su tradicinius sąjungininkais, nors jie neretai tapdavo įtempti.
Baltieji rūmai planuojamą viršūnių susitikimą laiko „galimybe pasaulio lyderiams įsiklausyti vieniems į kitus ir į savo piliečius, pasidalyti sėkmėmis, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir atvirai kalbėti apie demokratijos patiriamus iššūkius“.
Vašingtono administracija stengėsi pabrėžti, kad J. Bidenas, ką tik laimėjęs didelę pergalę vidaus politikoje, kai Senatas pritarė jo pasiūlytam didžiulio masto infrastruktūros vystymo planui, tam tikra prasme jau parodė kelią.
„Per pirmuosius šešis darbo mėnesius prezidentas vėl suteikė energijos demokratijai namuose, vakcinavo [nuo COVID-19] 70 proc. gyventojų, priėmė Amerikos gelbėjimo planą ir stumia į priekį abiejų partijų parengtą įstatymą investuoti į mūsų infrastruktūrą ir konkurencingumą“, – rašo Baltieji rūmai.
„Jis taip pat atkūrė mūsų aljansus su demokratiniais partneriais ir sąjungininkais“, – sakoma pranešime.
Baltųjų rūmų užuomina apie vakcinaciją susijusi su faktu, kad 70 proc. JAV gyventojų yra gavę mažiausiai vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę. Iš tikrųjų Jungtinėse Valstijose visiškai paskiepyta tik apie pusė visų gyventojų.
