REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ketvirtadienį Vilniuje vyko viešosios įstaigos „GEBU“ organizuota atviros erdvės diskusija “Įgalinantis bendradarbiavimas migracijos kontekste“, kurioje dalyvavo psichologai, vaikų teisių apsaugos specialistai, formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojai, jaunimo ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.

REKLAMA
REKLAMA

Diskusijų metu buvo svarstoma migraciją patiriančių šeimų gyvenimo praktika, mobilumo iššūkiai jaunimui ir jų aplinkai, vaikų socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas migracijos kontekste. Renginio metu akcentuotas poreikis koordinuoti ir efektyviai panaudoti visų organizacijų ir institucijų turimus resursus negatyviam migracijos poveikiui šeimai mažinti.

REKLAMA

„Tėvams ar vienam iš tėvų išvykstant į užsienį, jų funkcijos šeimoje dažnai deleguojamos seneliams. Ne visiems vyresniojo amžiaus vaikų globėjams pavyksta balansuoti tarp meilės anūkams ir auklėjimo reikalavimų, o didelis kartų amžiaus skirtumas dar labiau apsunkina vaikų socialinių įgūdžių ugdymą. Todėl profesionali psichologų pagalba tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, susidūrusiems su migracijos iššūkiais, gali būti labai naudinga“, - teigia Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Greta Zvolinskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Irena Rasčiuvienė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja atkreipė dėmesį į jaunimo psichologines problemas mobilumo kontekste. „Šiandien susiduriame su skirtingais jaunimo išvykimo į užsienį vertinimo aspektais. Iš vienos pusės, jaunimo judrumas yra savotiškai skatinamas jį aukštinant kaip šiuolaikinio pasaulio vertybę. Iš kitos pusės, išvykimas iš šalies yra siejamas su tam tikra išdavyste, nenoru ar nesugebėjimu sėkmingai gyventi čia“, - teigia pedagogė.

Pasak pašnekovės, mes sunkiai suvokiame, kaip jaučiasi jauni žmonės užsienyje, praradę ar prarandantys ryšį su savo artima aplinka, kalba, kultūra ir kaip to ryšio praradimas lemia jų apsisprendimą grįžti. Turime sutelkti pastangas, kad jaunas žmogus gautų visokeriopą, tame tarpe ir psichologinę pagalbą, kad neprimintų J. Meko knygos „Žmogus be vietos“ pavadinimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viešosios įstaigos „GEBU“ vadovė Goda Kaniušonytė atkreipė dėmesį į tai, jog diskusijos metu išsakytos nuomonės ir pasiūlymai paskatins tolesnį įvairių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimą, užtikrinant psichologinę pagalbą visiems su migracijos iššūkiais susidūrusių šeimų nariams ir leis efektyviai panaudoti sukauptas žinias ir patirtį migracijos sukeltų socialinių – psichologinių problemų sprendimui.

Šias problemas taip pat spręs rugsėjo pradžioje veiklą pradėjęs psichologinės pagalbos centras „GEBU šeimoms“, kurio steigėjos - VšĮ „GEBU“ psichologės, parengusios psichologines konsultacines – ugdymo programas vaikams, tėvams ir globėjams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų