Dabar ta pati moteris yra įkalinta kolonijoje, kenčia dėl sveikatos sutrikimų. Panašu, kad didžiulis pasisekimas versle nebūtinai garantuoja analogišką sėkmę politikoje (iš karto galime sugalvoti ir daugiau tokių pavyzdžių – Michailas Chodorkovskis būtų akivaizdžiausias).
Taigi, kokia yra Julijos Tymošenkos istorija? Kaip populiari ir charizmatiška politikė, ne kartą patekusi į įtakingiausių pasaulio moterų sąrašus, atsidūrė kalėjime? Kas ji – šiuolaikinė Žana d'Ark ar sumani manipuliatorė?
J. Tymošenko gimė 1960-ais metais Dnepropetrvosko mieste. Dnepropetrovsko valstybiniame universitete baigė kibernetinę inžineriją, vėliau – inžineriją ir ekonomiką. 1999 metais apsigynė mokslų daktarės disertaciją Kijevo nacionaliniame ekonomikos universitete. Tuo metu Tymošenko ir jos vyras jau buvo susikrovę neregėtus turtus.
Buvusios Ukrainos premjerės sėkmės istorija yra pakankamai įdomi. Tymošenko su vyru dar prieš SSRS griūtį pasiskolino 5000 rublių ir įkūrė vaizdo kasečių nuomos verslą. Kompanija suklestėjo. 1991-ais metais buvo įkurta korporaciją „Ukrainos benzinas“, kuri ketverius metus užsiėmė kuro tiekimu Dnepropetrovsko žemės ūkio sektoriuje. Julija sėkmingai dirbo šios kompanijos direktore.
Juluja Tymošenko su vyru Aleksandru (nuotr. SCANPIX)
Po šių sėkmingų metų Tymošenko laukė dar didesni postai. Jau 1995-ais metais ji tapo „Vieningų Ukrainos energijos sistemų“ direktorė. Ši kompanija buvo pagrindinė Rusijos dujų importuotoja į Ukrainą. Būtent tuo metu Tymošenko jau gavo savo žymiąją pravardę „Dujų princesė“ – buvo įtariama, kad ji perpardavinėja didelius vogtų dujų kiekius, nuslėpdama mokesčius. Tačiau Tymošenko jautėsi saugi – ji turėjo glaudžius ryšius su daugeliu tuo metu įtakingiausių šalies žmonių, tarp kurių buvo Pavlo Lazarenko, Viktoras Pinčiukas, Ihori Kolomoiskis, Sergejus Tripko ir netgi pats tuometinis šalies prezidentas Leonidas Kučma. Tymošenko glaudžiai bendravo ir su „Gazprom“ vadovybe Rusijoje.
Per šiuo metus Tymošenko susikrovė tiesiog milžiniškus turtus, tapdama viena iš turtingiausių Ukrainos žmonių – tikra oligarchė. Na, o kas būdinga pinigais apsikrovusiems oligarchams posovietinėje erdvėje? Išaugusios ambicijos dažniausiai juos priverčia žengti į politiką – Tymošenko nebuvo išimtis.
Nuosprendis: J. Tymošenko kalės septynerius metus (nuotr. SCANPIX)
Tymošenko į Ukraino Radą pirma kartą buvo išrinkta 1996-ais metais. 1998-ais metais buvo perrinkta „Hromados“ partijos sąraše ir tapo viena iš partijos lyderių. Po partijos griūties būsimoji premjerė sukūrė atskirą frakciją – „Batkivšina“. 1999-ais metais ji tapo kuro ir energetikos viceministre, Ukrainai atnešdama daug tiesioginės naudos: energetikos sektoriuje buvo panaikinta daugybė korupcinių susitarimų, išaugo elektros gamybos ir prekybos teikiamas pelnas. Tačiau po kelių konfliktų su Ukrainos oligarchais prezidentas Kučma Tymošenko atleido, padarydamas didelę klaidą.
Tymošenko įkūrė politinį judėjimą, kuris ragino Kučmą pasitraukti iš posto. Prezidento atsakymas buvo drastiškas – Tymošenko buvo suimta ir apkaltina dujų kontrabanda ir dokumentų klastojimu. Julija garsiai pareiškė, kad byla sufabrikuota, ir tai tėra Ukrainos oligarchų kerštas dėl jos kovos su korupcija. Po kelių savaičių Tymošenko buvo paleista. Tąkart Tymošenko išsigelbėjo, bet ši byla dar kartą bus atverta 2011-ais metais.
Julija Tymošenko ir Viktoras Juščenko (nuotr. SCANPIX)
Po šių įvykių Tymošenko tapo dar aktyvesnė politikoje, agituodama prieš prezidentą Kučmą. 2002-ais metai ji pateko į paslaptingą avariją, kurioje tik per stebuklą atsipirko nedideliais sužeidimais. Teigiama, kad incidentą galėjo surežisuoti Kučmos režimo atstovai. Dar prieš šį incidentą Tymošenko sukūrė koaliciją su kitų prieš Kučmą pasisakančiu politiku ir būsimu šalies prezidentu Viktoru Juščenka. Taip gimė „Oranžinė revoliucija“.
2004 metais prezidento rinkimų metu tūkstančiai žmonių išėjo į Kijevo ir kitų šalies miestų gatves. Rinkimus laimėjęs V. Janukovičius buvo apkaltintas balsų klastojimų, o jo pergalė – panaikinta. Pagal susitarimą, prezidentu tapo V. Juščenka, o Tymošenko atiteko ministrės pirmininkės postas. Tai – jos politinė viršūnė. 2005-ais metais „Forbes“ Tymošenko įvardijo kaip trečią įtakingiausią pasaulio moterį, tačiau būtent tada prasideda jos nuopolis.
Pergalę „Oranžinės revoliucijos“ metu pasiekusi koalicija jau greitai pradėjo byrėti dėl vidinių nesutarimų. Skandalingomis aplinkybėmis Juščenka paleido Tymošenko sukurtą vyriausybę, o pačią Tymošenko sukritikavo dėl prasto darbo. Po 2006-ųjų metų krizė tapo dar gilesnė. Tymošenko su Juščenka nesusitarė dėl postų, o ministru pirmininku laikinai tapo V. Janukovičius.
J. Tymošenko rėmėjai protestuoja prieš jos sulaikymą (nuotr. SCANPIX)
Tymošenko sugrįžo į premjerės postą po 2007-ųjų metų rinkimų ir, nuolat kovodama su Juščenka, jame išbuvo iki naujų prezidento rinkimų, kuriuose pasiryžo siekti naujo posto. Rinkimuose Tymošenko pasirodė sėkmingai, bet vis tiek pralaimėjo savo pagrindiniam konkurentu Viktorui Janukovičiui (Tymošenko antrajame rinkimų ture surinko beveik 45 procentus rinkėjų balsų, tačiau to nepakako). Iš karto po rinkimų Tymošenko suskubo apkaltinti Janukovičių balsų klastojimu, bet vėliau sau kaltinimus panaikino, teigdama, kad jai aišku, jog teismas bet kuriuo atveju nebus jai palankus.
Po rinkimų Tymošenko ministrų kabinetas buvo paleistas, o dabar jau buvusią premjerę užplūdo teismo bylos. Pagrindiniai kaltinimai – įgaliojimų viršijimas. Teismo metu prieš Tymošenko liudijo ir buvęs jos „Oranžinės revoliucijos“ partneris V. Juščenka. Didžiulį rezonansą sukėlusioje byloje teismas nebuvo Tymošenkos pusėje – 2011-ais metais paskelbtas nuosprendis. Tymošenko pripažinta kalta dėl įgaliojimų viršijimo dujų sutarčių su Rusija pasirašymo metu. Verdiktas – septyneri metai nelaisvės. Toks Ukrainos teismo sprendimas susilaukė didelės kritikos bangos visame pasaulyje – sprendimą pasmerkė tiek Europos Sąjunga, tiek ir Jungtinės Valstijos. Mažai kas abejoja, kad byla buvo politizuota, nors oficialūs Ukrainos pareigūnai be jokios abejonės kaltinimus kategoriškai neigia. Viso proceso metu V. Janukovičius atkakliai skelbė atsiribojantis nuo jo. Neseniai Ukrainos užsienio reikalų viceministras Pavelas Klimkinas dar kartą pareiškė, kad Tymošenko teismo procesas neturėjo jokio politinio konteksto. Remiantis Ukrainos konstitucija, vyriausybės vadovas arba ministras negali priimti sprendimų pavieniui, be ministrų kabineto pritarimo.
J. Tymošenko (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Taigi mūsų laikų Žana d'Ark ar sumani manipuliatorė? Vienareikšmiško atsakymo turbūt pateikti negalime, bet akivaizdu, kad Tymošenko – kontroversiška asmenybė. Tai, kad teismo procesas, po kurio Tymošenko atsidūrė už grotų, yra politiškai angažuotas, nėra paslaptis, bet paslaptimi išlieka Tymošenko veikla prieš jos politinę karjerą. Dabar ir šios bylos yra dar kartą atveriamos, belieka tikėtis sąžiningos Ukrainos teismo veiklos.
