v. juščenka

Šių metų kovo penktąją sužinota apie Didžiojoje Britanijoje įvykdytą pasikėsinimą prieš 66-erių Sergejų Skripalį ir jo dukrą. Premjerė Theresa May paskelbė, kad šiurpus nusikaltimas, kurio metu nukentėjo ir daugiau niekuo dėtų praeivių, buvo įvykdytas pasitelkiant itin retą ir pavojingą cheminį ginklą „Novičok“, gaminamą tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, o vėliau ir Rusijoje.

Buvęs Ukrainos prezidentas V. Juščenka atskleidė, ko labiausiai bijo V. Putinas. Apie tris pagrindines Rusijos prezidento baimes V. Juščenka kalbėjo „ HromadskeTV", rašo „Ukrainos tiesa“. „V.Putinas bijo trijų dalykų. Pirmoji ir tai yra didžiausioji jo baimė – Rusijos liaudis. Antroji – pasaulio reakcija į Krymo aneksiją,“– teigė V. Juščenka.

Daugelyje šalių išrinktieji prezidentai inauguracijos metu pasipuošia ypatingomis prezidentinės valdžios regalijomis. Vienos tokių yra vadinamieji „kolarai“ (nuo anglų kalbos žodžio „collar“), specialios žmogaus kaklą puošiančios apykaklės, reprezentuojančios valdžią ir įsipareigojimus prieš savo žmones. Tokia masyvi grandinė prezidentams yra įteikiama būtent inauguracijos metu kartu su kitais ceremoniniais atributais.

Neretas pokalbis apie Ukrainą prasideda nuo klausimo – su kuo šiai šaliai būti ir į kurią pusę judėti? Šį klausimą lemia keli aspektai, kuriuos trumpai reikėtų priminti. Balansavimas tarp Europos ir Rusijos tapo Ukrainos strategija nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo, šios strategijos ji tvirtai laikėsi dešimtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje: viena vertus, Kijevas rodė susidomėjimą galima europine integracija, kita vertus, pernelyg nenutoldavo nuo Rusijos.

Iš pradžių ji tapo itin klestinčia, nors ir labai kontroversiška verslininke. Iš dujų sandorių užsidirbusi milijonus, ji papildė turtingiausių Ukrainos žmonių gretas, vėliau jai ne mažiau sekėsi politika. Atsidūrusi „Oranžinės revoliucijos“ širdyje, ji tapo šalies ministre pirmininke. Dabar ta pati moteris yra įkalinta kolonijoje, kenčia dėl sveikatos sutrikimų.

Ukraina vėl prie naujo energetinio karo su Rusija ribos. Iki Naujųjų metų Kijevui ir Maskvai nepavyko suderinti 2013-ųjų dujų tiekimo sutarties, o sausio 17 d. vykęs eilinis derybų raundas taip pat baigėsi nesėkme. Bet nuolatinė Kijevo ginčų su „Gazprom“ byla šįkart turi gilesnę politinę potekstę, kuri rodo, kad Ukraina pateko į izoliacinę aklavietę.