Dabar paaiškėjo, kad vyrą pasiglemžė prostatos vėžys, kuriuo atlikėjas pradėjo sirgti 2005 metais.
Ši liga, deja, pasiglemžia vis jaunesnio amžiaus vyrus, o į pirmuosius simptomus daugelis numoja ranka.
Galima sirgti ilgus metus
Prostatos vėžiu galima sirgti ilgus metus, nieko apie tai nežinoti ir visiškai nesijaudinti. Bet šia klastinga liga galima susirgti ir labai greitai bei skausmingai. Pasak, Nacionalinio vėžio instituto, onkourologijos skyriaus vedėjo, urologo-onkologo Alberto Ulio, tai liga, kuri vienam žmogui gali pasireikšti aštriai ir agresyviai, o kitam – lėtai, neskausmingai ir paslapčia.
Prostatos vėžys dažniausiai kamuoja vyresnius vyrus, skaičiuojama, kad apie 80 procentų prostatos vėžiu sergančių vyrų yra vyresni nei 65 metai. Šia klastinga liga serga ir jaunesni 40 ar 50 metų vyrai, tiesa, tokio amžiaus sergančiųjų yra daug mažiau, nors juos užklupusi liga dažnai būna agresyvios formos, greitai besivystanti.
Urologo-onkologo A. Ulio teigimu, jam dažnai tenka susidurti su pacientais, kurie išgirdę prostatos vėžio diagnozę itin sunerimsta, reikalauja skubaus gydymo. Tačiau tiesa ta, kad didžioji dalis pacientų serga tokia onkologinės ligos forma, kurios efektyviausias gydymas – stebėjimas, nes, pasak medikų, pradėjus intensyvų gydymą tokiems pacientams galima labiau pakenkti nei padėti. Ši ligos forma gali tęstis ilgus metus.
„Didžioji dalis vėžio formų, pasitaikančių Lietuvoje, yra tie vadinamieji „geresni“, mažiau agresyvūs vėžiai. Kuomet jie diagnozuojami, paskiriamas aktyvūs stebėjimas, bet nepuolama operuoti ar spinduliuoti, nes dažnai toks gydymas gali sukelti daugiau komplikacijų nei naudos“, – pabrėžė A. Ulys.
Unikalūs ligos vingiai
Specialistas pripažino, kad pacientai ne visada supranta, jog ligą galima stebėti ir nebūtina jos gydyti. Žmonės sergantys vėžiu yra įpratę girdėti, kad šią ligą reikia pradėti gydyti kuo anksčiau.
Medikų nuomone kone pusė visų naujai nustatomų pirmos ar antros stadijos neagresyvaus prostatos vėžio atvejų galėtų būti tik aktyviai stebimi ir 5-10 metų jiems nereikėtų skirti jokio gydymo. Aktyvi stebėsena reiškia, kad ligonis turėtų kas pusmetį atlikti tyrimus, o kartą per 2 ar 3 metus – kontrolinę magnetinio rezonanso tomografiją, o neaiškiais atvejais – kontrolinę prostatos biopsiją.
Prostatos vėžio agresyvumas dažniausiai nustatomas pagal Glisono sistemą. Ši sistema taikoma prostatos vėžio stadijoms ir piktybiškumui nustatyti. Taip pat ji netiesiogiai parodo naviko agresyvumą ir ligonio prognozę. Prostatos audinio pokyčiai yra vertinami skalėje nuo 1 iki 5, tas pats vertinimas gali būti ir nuo 0 iki 10. Kuo didesnis skaičius pagal Glisono sistemą – tuo rimtesnis susirgimas.
„Tarkime prostatos vėžys, kuris pagal Glisoną yra 5 ar 6 – vystosi labai lėtai. Atsiranda viena ląstelė po kelių ar keliolikos metų – kita. Tai silpnas vėžys, kurį privalu stebėti, bet aktyviai gydyti nereikia. Taip jau yra, kad daugelis senyvo amžiaus vyrų serga prostatos vėžiu, jei tirtume visus paaiškėtų, kad serga daugiau nei neserga“, – pažymėjo Nacionalinio vėžio instituto, onkourologijos skyriaus vedėjas.
Ligos eiga, trukmė ir net tai, kad skirtingo amžiaus vyrus kamuoja vis kitokio agresyvumo vėžys, neretai glumina. Vyrai linkę galvoti, kad jei vienas sirgo prostatos vėžiu daugybę metų ir jam nieko nenutiko, taip bus ir kitam. Bet tai – tik dalis tiesos.
„Taip jau yra, kad jaunesni vyrai serga agresyvesnės formos prostatos vėžiu. Tarkime, jei prostatos vėžys yra 7 ar 9 pagal Glisono sistemą, jį būtina skubiai gydyti, nes jis – agresyvus ir pavojingas. Susirgus tokiu vėžiu ir negydant per porą metų situacija gali tapti prasta: atsirasti metastazės kauluose, kamuoti skausmai ir šlapinimosi sutrikimai“, – pasakojo medikas.
Gydymas individualus ir sėkmingas
Nepaisant paslaptingos ligos eigos, prostatos vėžys Lietuvoje yra gydomas tikrai sėkmingai. „Neoficiali statistika rodo, kad penkių metų išgyvenamumas su prostatos vėžiu yra apie 100 proc. Net ir tie vėžiai, kurie yra diagnozuojami gana vėlai, o tokių diagnozių pasitaiko vis rečiau, yra puikiai gydomi“, – sakė gydytojas A. Ulys.
Pradinėms prostatos vėžio stadijoms gydyti galima siūlyti stebėseną arba, jei vėžys agresyvus, – radikalaus gydymo formas – operaciją ir spindulinę terapiją. Jei pacientui nustatytas išplitęs prostatos vėžys, jis gydomas hormonų terapija, taip pat taikoma chemoterapija, biologinė terapija. Sergant pradine vėžio stadija, nesvarbu – agresyvi ji ar ne – šansai pasveikti yra didžiausi.
Daugeliui pacientų, kurių vėžys yra išplitęs arti prostatos arba vis dar prostatoje, sprendimas dėl operacijos priimamas remiantis Glisono balu, priskirtu patologo, klinikine vėžio stadija, amžiumi. Gydymo skyrimas visada aptariamas gydytojų konsiliume, šiuo metu taikoma gana daug efektyvių gydymo būdų.
Tai ir operacinis prostatos pašalinimas, spindulinė terapija ir viena naujesnių jos atmainų – brachiterapija, taip pat ankstyvesnė chemoterapija, pirmos ir antros eilės chemoterapija, visa tai duoda pozityvių rezultatų.
Dalis pacientų yra linkę vengti chemoterapijos, bet pasak medikų – tai paveikus, nors ir sudėtingas gydymas. Medicininiai tyrimai rodo, kad derinant chemoterapiją su hormoniniu gydymu galima tikėtis itin gerų rezultatų, o jei liga pažengusi, galima prailginti gyvenimo trukmę, pagerinti jo kokybę.
Prostatos vėžio atveju chemoterapija dažniau skiriama tada, kai liga progresuoja, išsivysto metastazės kauluose ar kepenyse, skauda. Paskyrus chemoterapiją skausmai mažėja arba dingsta, taip gelbstimos gyvybės, prailginama gyvenimo trukmė.
Vadinamas Rusijos Sinatra
Rusijos Sinatra vadintas atlikėjas buvo įtrauktas į Vakarų sankcijų sąrašus ir, tik įsikišus V. Putinui, jam buvo leista vykti gydytis į vieną iš Vakarų valstybių. Tiesa, sužinojęs apie patekimą į sankcijų sąrašus jis viešai tikino, kad „spjovė ant jų“.
2007-aisiais jis tapo Rusijos rekordininku kaip daugiausiai apdovanojimų gavęs muzikantas.
Kaip politikas jis aktyviai palaikė V. Putino vystomą politiką. Buvo vienas iš nepripažintų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų ambasadorių, pasisakė už Krymo aneksiją.
„Josifas Davidovičius mirė šiandien po ilgai trukusios ligos“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė jo žmonos padėjėjas.
J. Kobzonas gimė 1937 metų rugsėjo 11 dieną tuometėje sovietinėje Ukrainoje žydų šeimoje ir pradėjo savo karjerą 1959-aisiais. Jo kūryba buvo itin populiari 8-ame ir 9-ame dešimtmečiais.
Per Rusijos valstybines šventės be J. Kobzono, kartais vadinto „sovietų Franku Sinatra (Frenku Sinatra)“, nebuvo rengiamas nė vienas didelis koncertas. 9-ame dešimtmetyje jis dainavo SSRS kariams Afganistane, o 2016-aisiais – Rusijos pajėgoms Sirijoje.
Prezidentas Vladimiras Putinas nusiuntė atlikėjo šeimai užuojautos žinutę, pranešė Kremlius.
Į politiką pasukęs artistas nuo 2003 metų buvo valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ narys. Jis taip pat buvo vienas iš įtakingų Rusijos parlamento veikėjų, kuriems Europos Sąjunga paskelbė sankcijas už paramą Rytų Ukrainos prorusiškiems separatistams. Anksčiau jis buvo sutikęs tapti separatistų paskelbtos vadinamosios Donecko liaudies respublikos „garbės konsulu“.
Be to, J. Kobzonas tvirtai palaikė Maskvos sprendimą aneksuoti Krymą. Dėl jo požiūrio į konfliktą artistas taip pat pateko į Kijevo „juodąjį“ sąrašą.
J. Kobzonas praeityje buvo Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys; kaip ir legendinis amerikiečių dainininkas F. Sinatra, jis ilgai negalėjo atsikratyti kalbų apie įtariamus savo ryšius su organizuoto nusikalstamumo pasauliu ir tikino, kad susitikdavo su įtartinais veikėjais tiesiog kaip dainininkas.
Jungtinės Valstijos ne kartą yra atsisakiusios išduoti jam vizą.
„Jo balsas buvo girdimas iš kiekvieno lango – be jo negalima buvo atšvęsti nė vienų Naujųjų metų išvakarių“, – sakoma valstybinio naujienų portalo „Vesti.ru“ nekrologe.
