Visgi, vaikinas tikina, kad pikti žmonių pasisakymai jo ne tik neskaudina – jie jam pakelia nuotaiką ir suteikia stiprybės.
„Komentarus skaitau, ne visada, bet dažnai. Kodėl skaitau? Kad pasikelčiau sau nuotaiką dažniausiai, nes šiek tiek kitaip priimu neigiamus komentarus. Man jie kaip tik suteikia jėgų, leidžia pamatyti žmonių kvailumą, kuris mane juokina. Man tai kaip tik duoda impulso veikti.“ – teigia Alen Chicco.
Vaikinas pasakoja, laikui bėgant užsiauginęs storą odą: „Anksčiau priėmiau labiau, bet viskas pasikeitė, kadangi supratau, kad ta visuomenės dalis, kuri komentuoja, dažniausiai yra iš labai asocialių šeimų, kur nėra išsilavinimo, nėra priėjimo prie informacijos, kur yra senos tradicijos. Pradėjau apie tai galvoti ir viskas apsivertė. Atėjo supratimas, kad tie žmonės, kurie rašo blogus dalykus, tai daro iš savo nežinojimo ir kvailumo.“
Atlikėjas atviravo, piktus komentatorius kažkada bandęs juokais gąsdinti: „Negaliu dabar pasakyti, ar nebuvo niekada noro ko nors į teismą paduoti... Rašydavau jiems, kad viską fiksuoju ir bus pranešta policijai, bet tai buvo mano toks bajeris. Kartais suveikdavo, kartais ne. Dar nebuvo labai rimto neapykantos kalbos momento, kad man grasintų. Tad kol tokių nėra, nematau kažkokio tikslo kreiptis. Ypač kol Lietuvoje dar nėra rimto įstatymo (neapykantos kalbai stabdyti). Nemanau, kad verta rizikuoti tik dėl to, kad tau nepatinka kažkoks komentaras.“
Alen Chicco teigia, kad įstatymo pataisoms dėl neapykantos kalbos priimti Lietuvoje vis dar trūksta daugiau diskusijų: „Labai sunkus tas dalykas, kadangi dar nėra normaliai paaiškinta, kas yra pati neapykantos kalba. Jei priimtų tą įstatymą, neapykantos kalba gali tapti ir kažkokia neigiama nuomonė, kurios negalima taip traktuoti. Mano nuomone, neapykantos kalba yra tik tada, kada iš tavo žmogiško orumo tyčiojamasi ir tave paverčia ne žmogumi, kažkokiu iškrypėliu, ir tada tau grasina tik dėl to, koks tu esi. Ir šiais žodžiais kursto smurtą. Man atrodo, kad turi būti toks įstatymas, bet jis turi būti priimamas labai apgalvojus ir sukonkretinus visa tai.“
Alen Chicco teigia suprantantis, kodėl visuomenė baiminasi būti cenzūruojami: „Daugelis bijo, kad atsiras cenzūra kaip senais laikais, kad negalėsime nieko rašyti. Kol valdžia nesusės prie stalo ir neišsiaiškins tarp savęs, kas tai yra, tol tų baimių ir bus. Tie, kas bijo, kad bus panaikinta jų saviraiškos forma, jie visų pirma bijo, kad bus uždrausta naudoti juodą humorą, tarkim jei parašai kažkokį juoką ant televizijos laidos, ar žmogaus.“
Straipsnio autorė – žurnalistė Laura Blaževičiūtė
