• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusija intensyvina dienines atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, siekdama priversti Kyjivą kapituliuoti artėjant žiemai, taip pat mėgina suskaldyti Europos valstybes ir pašalinti jas iš taikos derybų.

GALERIJA (27)

Rusija intensyvina dienines atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, siekdama priversti Kyjivą kapituliuoti artėjant žiemai, taip pat mėgina suskaldyti Europos valstybes ir pašalinti jas iš taikos derybų.

REKLAMA

Apie tai rašoma Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

Analitikai pažymėjo, kad spalio 29 d. surengtos atakos yra dalis nuolatinių Rusijos pastangų vykdyti smūgius dienos metu, siekiant padaryti kasdienį gyvenimą Ukrainoje nepakeliamą, sukelti daug civilių aukų ir pakenkti Ukrainos ekonomikai.

Maskva mėgina užkrauti Ukrainos gyventojams papildomą naštą artėjant 2026–2027 m. žiemai, nes Kremlius, tikėtina, mano, kad tokie tolimojo nuotolio smūgiai gali nukreipti dėmesį nuo pastarojo meto Ukrainos laimėjimų mūšio lauke ir galiausiai priversti Ukrainą kapituliuoti.

REKLAMA
REKLAMA

ISW vertinimu, per 2026 metus Rusijos pajėgos padidino savo smūgių kampanijos pražūtingumą, išnaudodamos Ukrainos oro gynybos sistemos spragas ir pasitelkdamos naujus technologinius sprendimus, įskaitant skriejančiąją amuniciją „Bandеrol“ ir reaktyvinius dronus.

REKLAMA

Analitikai priminė, kad per spalio 29 d. dienines atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai 19 žmonių, dar mažiausiai 82 buvo sužeisti.

Visų pirma Dnipre Rusijos reaktyviajam dronui pataikius į priemiestinį traukinį geležinkelio stotyje, žuvo mažiausiai 14 žmonių, dar 14 buvo sužeisti.

Be to, Černihivo gyvenamajame rajone smogus skriejančiajai amunicijai „Banderol“, žuvo du vaikai, o mažiausiai 31 žmogus buvo sužeistas. Kremenčuke, Poltavos srityje, dronui pataikius į gyvenamąjį namą, žuvo trys žmonės, dar 32 gyventojai, tarp jų šeši vaikai, buvo sužeisti.

REKLAMA
REKLAMA

ISW taip pat pabrėžia, kad Rusijos diktatorius V. Putinas spalio 29 d. mėgino perkelti atsakomybę Ukrainai dėl humanitarinės katastrofos laikinai okupuotame Chersono srities mieste Oleškuose, melagingai kaltindamas ją užminavus privažiavimo kelius.

Tuo metu Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras D. Lubinecas ir Rusijos ombudsmenė J. Lantratova patvirtino, kad Oleškuose nuo spalio 27 d. ryto 54 valandas buvo laikomasi tylos režimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

ISW pabrėžia, kad visa atsakomybė už humanitarinę krizę mieste tenka Rusijos okupacinei administracijai. Nuo 2026 m. gegužės ji nutraukė maisto produktų ir vaistų tiekimą į miestą, tris kartus atmetė Ukrainos pasiūlymus dėl vietinių paliaubų, o 2026 m. rugsėjį tyčia numušinėjo Ukrainos dronus, kurie gyventojams gabeno maistą.

REKLAMA

Komentuodami diplomatinę kryptį, ISW ekspertai pažymi, kad Kremlius naudojasi spalio 27 d. įvykusiu V. Putino telefoniniu pokalbiu su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu ir Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre, siekdamas gilinti nesutarimus Europoje ir silpninti jos pozicijas derybose.

Rusijos vadovo padėjėjo Jurijaus Ušakovo, Kremliaus atstovo spaudai D. Peskovo ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės M. Zacharovos spalio 28–29 d. pareiškimai apie išimtinai trišalį Ukrainos, Rusijos ir JAV derybų formatą rodo Maskvos siekį pašalinti Europos lyderius iš taikos proceso, kol nebus įvykdyti 2021 m. gruodžio Rusijos ultimatumai dėl NATO pajėgų buvimo sumažinimo iki 1997 m. sienų.

REKLAMA

Be to, Kremlius formuoja informacinį pagrindą tam, kad prieš prasidedant prasmingoms deryboms galėtų reikalauti iš Ukrainos vienašališkų nuolaidų.

Pavyzdžiui, J. Ušakovas paskelbė, kad po lapkričio 4 d. Abu Dabyje turėtų įvykti trišalis JAV, Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimas. Tikslią datą jis susiejo su padėtimi fronte ir sąlyga, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos per Rusijos šventes nevykdys tolimojo nuotolio smūgių Rusijos teritorijoje. Tai pareikšta nepaisant to, kad pati Maskva sistemingai atsisako abipusio moratoriumo dėl tolimojo nuotolio atakų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokiu būdu Rusija siekia pavaizduoti Kyjivą kaip kliūtį taikiam konflikto sureguliavimui, jeigu Ukrainos pusė atmes išankstines vienašales Kremliaus sąlygas.

Rusijos smūgiai Ukrainai

Primename, kad spalio 29 d. rytą Rusijos reaktyvusis dronas pataikė į Dnipro geležinkelio stoties peroną, kuriame stovėjo keleivinis traukinys Nr. 866 Dnipras–Zaporižia.

Prieš smūgį buvo paskelbtas padidintas pavojaus lygis, tačiau platformoje vis dar buvo daug žmonių. Žuvo mažiausiai 15 žmonių.

Tą pačią dieną Rusija surengė virtinę smūgių į civilinius objektus Dnipre, Černihive, Kremenčuke ir Zaporižioje. Tarp žuvusiųjų yra vaikų.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų