Bet prieš tai – kas labiausiai patiko lankytojams?
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Mes juos sodinam savo kieme, ir aš atėjau pasidomėti, kad dar daugiau rūšių ateitų į mūsų kiemą.“
„Man tekstūra žiedo patinka.“
„Kaip gali parinkti vieną? Paskui kitą įžeisi...“
„Negalim išrinkti, kuris pats gražiausias, visi nuostabūs.“
Lankytojams gražiausią išsirinkti sunku, o štai komisijai teks. Kaune Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vyksta Tarptautinis jurginų festivalis. Daugiau kaip 150 jurginų veislių varžosi, kurios gi žiedas pelnys gražiausiojo titulą.
„Tokių renginių, kad susitiktų jurginų veisėjai, žinovai, ekspertai turime du – vieną Paryžiuje, kuris yra pats pagrindinis ir preciziškiausias ir keletą metų organizuojame tarptautinį festivalį Kaune“, – komentavo VDU Botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.
O komisija štai ir kimba į darbą, apžiūri žiedus, jų tvirtumą, sandarą, spalvas.
„Šiemet turime iš trijų šalių – kaip visada lietuvių selekcininkų gausus derlius, estai ir truputį iš Sakartvelo“, – pasakojo A. Balsevičius.
Šiemet jurginus vertina profesionalai ne tik iš Lietuvos bei kaimyninių šalių, bet ir iš Prancūzijos, kuri garsėja išskirtiniu jurginų populiarumu.
„Manau, keli kriterijai. Svarbu, kaip atrodo visas augalas ir taip pat jo spalva – ar kiekvieno žiedo spalva tokia pati, ar visi žiedai vienodo dydžio, ar augalas neserga, ar jis gražus? Pasižymime daug įvairių kriterijų“, – vardijo komisijos narė Anne-Sophie Brocard.
Jurginų selekcininkų įžvalgos ir festivalio nugalėtoja
Jurginai – rudens karaliai, Lietuvoje populiarūs nuo seno, puošė ir dvarus, ir kaimo sodybas. Jais ypač domisi selekcininkai. Štai vien Botanikos sode Kaune šiuo metu auga 850 jurginų veislių ir rūšių, iš kurių net 125 išvedę lietuviai, 19 jų veislių įtrauktos į Lietuvos augalų nacionalinius genetinius išteklius. Selekcininkai pasakoja, kad norint sukurti įspūdingais žiedais džiuginančią veislę, tenka kantriai laukti 3-4, o kartais ir 7 metus.
„Kiekvieną rytą skubi pažiūrėti, kurie pražydo, tų, kurių labiausiai lauki iš tų sėjinukų. Kitą kartą labai gražus, bet neperžiemoja per žiemą, kartais atrodo labai gražių yra, o pavasarį ir nebėra. Ligoms atsparumas, kad nebūtų tuščių vidurių, jei jis pomponinis, dekoratyvinis, būna, kad žiedlapiai kreivi būna, reikia išbrokuoti“, – pasakojo selekcininkė Meilutė Mociškytė.
„Čia sukuri, apdulkini žiedadulkes ir lauki, kas bus, kartais tenka nusivilti, išmesti“, – sakė jurginų selekcininkė Danutė Simonaitienė.
O kol selekcininkai dalijasi savo patirtimi, komisija suskaičiuoja balus ir paaiškėja, kad šiemet sėkmė šypsosi selekcininkei iš Marijampolės. Ji sako to tikrai nesitikėjusi.
„Tikrai ne, nes tikrai yra labai gražių jurginų“, – teigė D. Simonaitienė.
Štai šią įspūdingais tvirtais žiedais žavinčią veislę komisija išrenka gražiausia. Šią veislę selekcininkė stebėjo trejus metus, o ją pavadino kilmingu vardu.
„Aigustė“ dėl to, kad čia vieno kunigaikščio dukters vardas, pasidomėjau istorija, norisi, kad ir istoriją primintų mūsų Lietuvos vardai jurginų“, – aiškino prizininkė.
Kitos prizinės vietos atiteko Arūno Balsevičiaus išvestoms jurginų veislėms. Jurginų festivalis Botanikos sode Kaune vyko dvi dienas, o vėliai simboliškai pasklis itin plačiai, mat visi festivalio konkurse dalyvavę jurginų žiedai bus padovanoti lankytojams.
