Įspūdžiai po kelionės LDK ribomis: eilės pasienyje, blogiausi keliai ir puota už 4 eurus

Nuo liepos 6 iki 13 d. – lygiai savaitę du keliautojai lietuviai, Vitoldas Milius ir Audrius Sutkus, keliavo XIV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės perimetru. Į Lietuvą jie parvežė daug įspūdžių, istorijų ir patarimų planuojantiems išvykas į prieš šimtus metų LDK valdytas teritorijas.
Lietuviai keliavo naujutėlaičiu „Honda Civic“ automobiliu su 1,0 l benzininiu varikliu. Jo odometro rodmenys per savaitę padidėjo beveik 5 tūkst. km.
„Iš viso įveikėme 4 800 km. Važiavome apytikslėmis Vytauto laikų LDK perimetro ribomis – tikslių dabar niekas negalėtų pasakyti, o ir keliai ne visur egzistuoja. Mūsų tikslas kelionės metu buvo ne tik pasivažinėti – norime papasakoti skaitytojams, kad Ukrainoje gausu LDK laikus menančių objektų, o šios šalies gyventojai – labai draugiški lietuviams. Labai malonus jausmas stovėti prie istorinių pilių ir suvokti, jog labai tolimi tavo protėviai čia sugebėjo nuveikti daug dalykų“, – pasakojo kelionės idėjos autorius, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius.
Puota už 4 eurus
Ukraina yra draugiška šalis turistams iš Lietuvos: kainos čia nedidelės, o ir pačius lietuvius ukrainiečiai ypatingai gerbia už aktyvią pagalbą jų valstybei.
„Kainos čia nerealios – pavalgyti galima labai pigiai. 4 eurai – jau puota, į kurią įskaičiuotas ir maistas, ir  gėrimai. Žinoma, didesnių miestų centruose gali rasti „Sheraton“ ar panašaus lygio viešbutį, kuriame kainos nelabai skirsis nuo Varšuvos ar Berlyno, tačiau paėjęs 10 metrų rasi puikų trijų europietiškų žvaigždučių lygio viešbutį už 15 eurų nakčiai. Mes kartą nakvojome viešbutyje, kur dvivietis kambarys su pusryčiais kainavo 11 eurų“, – prisiminė V. Milius.
Degalų kainos, nors yra gerokai mažesnės nei Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, bendrą Ukrainos kainų lygį smarkiai lenkia – litrą benzino čia galima įsipilti už mažiau nei eurą.
Abu keliautojai pažymėjo didelį skirtumą tarp rytų, pietų ir vakarų Ukrainos – skiriasi ir žmonės didesniuose miestuose kaip Odesa ar Lvivas, ir kraštovaizdis. Šalies vakaruose prasideda Karpatų kalnai, tad kai kurios šalies vietos turtingesnes vakarų Europos valstybes. Daugelio čia gyvenančių žmonių gimtoji kalba – ukrainiečių.
Aplenkė Moldaviją
Šiuolaikinė Moldavija – viena šalių, patenkančių į buvusios LDK  teritoriją, tačiau keliautojai ją aplenkė.
„Sienos kirtimas yra sudėtingas. Į Ukrainą įvažiuojant sugaišome 3 valandas, panašiai ir išvažiuojant. Nereikia pildyti jokių deklaracijų, lakstyti ieškant dokumentų ir pan., tačiau sieną kerta daug žmonių ir natūraliai susidaro eilė – turi apsišarvuoti kantrybe ir joje pastovėti. Kitaip nebus ir nieko čia nepadarysi“, – teigė V. Milius.
Todėl dėl papildomo šimto kilometrų dukart kirsti dar vienos šalies sieną keliautojai nerizikavo. Juolab kad XIV amžiaus LDK riba eina palei Moldavijos separatistų kontroliuojamą Padniestrės teritoriją, kurioje būti nerekomenduojama.
„Tai patarimas visiems, kurie ketina važiuoti į Ukrainą automobiliu – pasiruoškite stovėti pasienyje. Kad ir per kurį postą bevažiuotumėte, sugaišite daug laiko“, – patarė keliautojas.
„Honda Civic“ ekipažas pakeliui sutiko ir du motociklininkus, važiuojančius LDK perimetru priešinga kryptimi – nuo Lenkijos, pro Ukrainą ir Rusiją link Latvijos. Nors dviratėms transporto priemonėms muitinės procedūros turėtų būti trumpesnės, lietuviai teigė pasienyje taip pat praleidę ne vieną valandą.
Motociklininkai buvo ne vieninteliai lietuviai, kuriuos V. Milius su A. Sutkumi sutiko pakeliui. Prie XIV amžiuje statyto Vytauto bokšto Ukrainoje jie sutiko „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvius. Čia vyko didelis renginys, kuriame dalyvavo vietos lietuvių bendruomenė, vyko įvairių produktų degustacijos, buvo demonstruojamos senovės riterių kovos ir daug kitų įdomių dalykų.
Vairuotojai turi būti atsargūs
Abu keliautojai yra patyrę vairuotojai. V. Milius kiekvienais metais automobiliais sujungia du skirtingose gaublio pusėse esančius miestus. 2014 m. jis važiavo iš Murmansko į Magadaną ir atgal, 2016 m. – iš Nordkapo į Pietų Afrikos Respublikoje esantį Adatos kyšulį, o 2017 m. – iš Seulo į Londoną. Ir tai – geriausiu atveju trečdalis pastaraisiais metais jo organizuotų ir įgyvendintų išskirtinių kelionių.
A. Sutkus ruošiasi vienam, tačiau labai dideliam iššūkiui – šių metų pabaigoje jis pajudės į ketverių metų trukmės kelionę aplink pasaulį. Panevėžietis šiuo metu ruošia kelioninį visureigį, tad 4,8 tūkst. km pasivažinėjimas – tarsi lengvas apšilimas.
V. Milius jau vargiai besuskaičiuotų, kiek pasaulio valstybių asfalto yra matęs, tačiau įveikęs porą tūkstančių kilometrų Ukrainoje jis neabejoja – šioje šalyje keliai yra patys blogiausi.
„Jeigu aš gyvenčiau Ukrainoje, net minties neturėčiau apie paprasto automobilio pirkimą – čia reikia visureigio dideliais ratais. Net Afrikoje keliai geresni – tokių nelygių kaip Ukrainoje niekur nemačiau, net ir skersai išilgai pervažiavęs Rusiją. Didžiausias iššūkis čia – nesugadinti padangų ir ratlankių, nes vienu metu galima ir visas keturias prakiurdyti“, – pasakojo keliautojas.