„Jau rytoj (trečiadienį) Lietuvoje beveik visur sulauksime lietaus, kai kur gana smarkaus. Vėjas stiprės – vakarų, šiaurės vakarų gūsiai sieks 8-13 m/s, pajūryje iki 15-17 m/s. Temperatūra naktį 1–6 laipsniai šilumos, kai kur šalnos 0–3 laipsniai šalčio, dieną 8–13 laipsnių šilumos.
Ketvirtadienio naktį vietomis, dieną daugelyje rajonų trumpai palis, dieną kai kur smarkiai. Vėjas šiaurės vakarų, 7–12 m/s. Temperatūra naktį 1–6 laipsniai šilumos, kai kur šalnos 0–3 laipsniai šalčio, dieną 8–13 laipsnių šilumos“, – gegužės 12 d. skelbė „Meteo.lt“.
„Nepamirškite skėčių ir šiltesnių drabužių!“ – priduriama įraše.
Naktimis kandžiosis šalnos
Meteorologai taip pat įspėja, kad artimiausiomis naktimis daugelyje Lietuvos vietovių numatomos šalnos, kurios gali paveikti jautresnius augalus ir ore, ir dirvos paviršiuje.
Trečiadienio naktį dirvos paviršiuje kai kur gali būti šalnų iki 0–3 laipsnių šalčio.
Ketvirtadienio naktį vietomis galimos šalnos iki 0–3 laipsnių šalčio.
Kas lėmė tokią vėsią gegužę?
Neįprastai vėlyvos pavasarinės šalnos sukaustė Lietuvą, verčiančios gyventojus gūžtis ir nerimauti dėl būsimo derliaus. Sinoptikas Naglis Šulija ramina, kad nors orų nepastovumas vidutinėse platumose yra įprastas reiškinys, dabartinis atšalimas turi aiškias meteorologines priežastis ir netrukus turėtų pasibaigti, tačiau perspėja dėl kitos augančios problemos – sausros.
Lietuvoje stebimos šalnos nėra tik vietinis reiškinys, o platesnio masto atvėsimo Europoje dalis. Šią situaciją lėmė virš Europos susidariusios aukšto ir ties Rusija žemo slėgio sritys.
Šios sistemos, veikiančios kaip „krumpliaračiai“, sukūrė galingą oro srautą, kuris arktinį orą nuo Svalbardo ir Naujosios Žemės sričių transportuoja toli į pietus, net iki Balkanų, ir šis šaltis pasklido po didžiąją žemyno dalį.
Šiuo metu santykinė šiluma išliko tik pietinėje Graikijos dalyje, Graikijos salose, Italijos pietuose.
„Visur kitur yra vėsu, ir Lietuva yra šio srauto kelyje. Dėl to ir turime tokius labai vėsius orus. Šie bariniai dariniai, aukšto ir žemo slėgio sritys, yra pastovūs, ir visas reiškinys truks apie savaitę, o gal ir daugiau, skaičiuojant nuo jo pradžios iki pabaigos“, – pasakoja N. Šulija.
Trūksta kritulių
Sinoptikas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu kritulių situacija įtempta – dėl vyraujančių aukštesnio slėgio sričių orai yra itin sausi, o drėgmės trūkumas akivaizdus.
Nors po žiemos dirva dar išlaiko šiek tiek drėgmės ir garavimas nėra intensyvus, miškai, pasak sinoptiko, jau „traška kaip parakas“, o gaisringumo pavojus artėja prie aukščiausios kategorijos, ką rodo ir Hidrometeorologijos tarnybos žemėlapiai.
N. Šulijos teigimu, drėgmės deficitui kompensuoti prireiktų dviejų ar trijų savaičių intensyvios cikloninės veiklos su gausiu, pliaupiančiu lietumi, nes pavieniai krituliai padėties nepakeistų.
Deja, artimiausiu metu didelis cikloninės veiklos proveržis nenumatomas (išskyrus porą dienų lietaus), tad sausi orai Lietuvą dar vargins.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
