Šią savaitę registruotas kitų ir dar vėlesnių metų „Sodros“ biudžeto projektas. Jo aiškinamajame rašte prognozuojama, kad iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 40 proc. dalyvių.
II pensijų kaupimo pakopoje iš viso kaupia 1,425 mln. Lietuvos gyventojų, o 40 proc. pasitraukiančiųjų reikštų, kad išeis apie 570 tūkst. žmonių.
Kiti naujienų portalo tv3.lt šaltiniai neoficialiai pasidalijo, kad dėl tokio kiekio pasitraukiančiųjų II pakopos pensijų fonde turtas sumažės apie 3,3 mlrd. eurų.
Iš šios sumos apie 1,1 mlrd. eurų turėtų atitekti „Sodrai“, o likusieji 2,2 mlrd. eurų atiteks pinigus atsiimantiems žmonėms.
Taigi, vienas gyventojas, nutraukiantis kaupimą, turėtų atsiimti apie 3,8 tūkst. eurų.
Primename, kad įstatymų pakeitimuose numatyta, kad į „Sodrą“ bus grąžinta ta dalis lėšų, kuri buvo skirta iš valstybės biudžeto kaip skatinamoji įmoka (nuo 2013 m.) arba sudarė „Sodros“ įmokų dalį (iki 2019 m.).
Ši suma bus paversta apskaitos vienetais, kurie ateityje padidins žmogaus senatvės pensiją.
Visa kita dalis – asmeninės įmokos bei investicinis pelnas – bus pervesta į asmeninę žmogaus sąskaitą. Ši išmoka neapmokestinama ir jai nebus taikomi jokie papildomi atskaitymai.
Žmonėms atiteksiančią sumą padalijus iš numatyto pasitraukiančiųjų skaičiaus galima matyti, kad vienam žmogui vidutiniškai atiteks apie 3860 eurų.
Visgi tai nereiškia, kad tiek pasitraukiantiems ir atiteks, nes kiekvienas pakopoje dalyvaujantis žmogus yra sukaupęs skirtingą sumą.
Šaltiniai teigė, kad Lietuvai prognozuojami skaičiai yra gana panašūs į estų pavyzdį, tik kiek didesni.
Labiausiai nukentės dabartiniai pensininkai?
Tuo metu laidoje taip pat dalyvavęs Vilniaus universiteto afilijuotasis profesorius Teodoras Medaiskis atkreipė dėmesį, kad labiausiai šios reformos pasekmes pajus pati pažeidžiamiausia visuomenės grupė – dabartiniai pensininkai.
„Tam tikrą efektą turės ir dabartiniams pensininkams, nes tas pliūpsnis pinigų, kuris atsiras, skatins kelti kainas.
Daugeliu atvejų kils tų produktų kainos, kurios yra reikalingos dabartiniams pensininkams. Ta jiems bus šioks toks nuostolis, nes pensijų didinimas, turbūt, kad to kainų kilimo nekompensuos. Jie greičiau pamatys didesnes kainas, nei didesnę pensiją“, – komentavo jis.
Profesorius pridūrė, kad spartus gyventojų pasitraukimas iš II pensijų kaupimo pakopos turės neigiamą įtaką ir pensininkams jau mokamų anuitetų fondui.
„Kadangi mažės kaupiančiųjų skaičius, mažėja ir galimybės tą anuitetinė išmoką, kurią jau nemažai žmonių gauna taip pat didinti.
Taigi tas pinigų pliūpsnis gali turėti neigiamas pasekmes tiems, kurie to pliūpsnio negaus. Kitaip tariant tiems, kas jau dabar gyvena iš pensijos“, – pasakojo T. Medaiskis.
Dėl skaudžių pasekmių dabartiniams pensininkams pritarė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Linas Kukuraitis, kuris pabrėžė, kad pensininkų finansinė padėtis metų pabaigoje dažnai tampa ypač sudėtinga dėl dar neįvykusio pensijų indeksavimo, bet paaugusių kainų.
„Pensijos būna didinamos sausio mėnesį, o gruodį žmonės dar vis gauna tą pačią pensiją.
Tai reiškia, kad žmonių, kurie gyvena iš pensijos perkamoji galia metų pabaigoje yra kur kas mažesnė, nei pradžioje, nes būna padidėjusi infliacija. Kitais metais žadamas 12 proc. pensijų didinimas, o infliacija jau dabar siekia 4 proc.“ – dalijosi jis.
Seimo narys, buves socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis taip pat atkreipė dėmesį, kad kitąmet taip pat augs ir būsto šildymo kainos, todėl našta senjorams dar labiau didės.
„Turint galvoje, kad ir būsto šildymo kainos augs, dėl to kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata bus panaikinta, tai našta senjorams tikrai išaugs.
Politikai turi ieškoti alternatyvių sprendimų, kaip toliau padėti šiai grupei, nes būtent jie yra labiausiai skurstantys mūsų visuomenėje“, – pabrėžė politikas.
„Nebūtinai viskas bus pravalgyta“
„Žinių radijo“ diskusijoje „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė vylėsi, kad Lietuvos žmonės domisi ir žino, kaip nutiko Estijoje, todėl atsiėmę pinigus nepuls iš karto jų išleisti.
„Galbūt jie taupys, galbūt įsigys nekilnojamojo turto, kas yra labiau populiari investicija Lietuvoje.
Be to, yra ir finansiškai išprususių žmonių, kurie ims patys investuoti ir galbūt atras būdų, kaip tai padaryti taikliau ir efektyviau. Taigi nebūtinai viskas bus pravalgyta“, – dalijosi specialistė.
Anot jos, ekonomistai šiuo metu tikisi, kad Lietuvos ekonomika kitais metais nepajus labai reikšmingo pokyčio, dėl tokio pinigų įliejimo.
Visgi ekonomistė pažymi, kad jei žmonės puls juos leisti, pasekmės tikrai pasijaus.
„Lietuvos ekonomika yra atvira ir gana maža, todėl kiekvienas toks pūstelėjimas gali mus numušti nuo vėžių. Mes vystomės labai tvariai, kas yra labai gerai.
Gyvename pagal savo išgales, o tiek privatus, tiek viešasis sektorius yra gana mažai įsiskolinęs. Tas subalansuotas vystymasis yra pamatas, ant kurio laikosi mūsų šalis, o kiti metai šiek tiek grasina, kad bus disbalanso.
Jeigu tie pinigai bus greitai įlieti, pajusime gerovės pliūpsnį, kuris bus skola ateičiai. Pakelsime kartelę, kurią 2027 m. jau bus labai sunku pranokti“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų
LIPFA skaičiuoja, kad II pakopos pensijų fonduose Lietuvos gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą.
Duomenys rodo, kad per pirmus devynis šių metų mėnesius, Lietuvos II pakopos pensijų fondų uždirba investicinė grąža yra teigiama ir siekia 2,58 proc., o nuo metų pradžios juose sukauptas turtas padidėjo 306 mln. eurų.
Tuo metu nuo 2004 metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema dėl sėkmingų investicijų gyventojų nauda, t. y. uždirbtas pelnas ir išmokėtos lėšos, šiuo metu siekia apie 3,75 mlrd. eurų.
„Pirmaisiais šių metų mėnesiais JAV paskelbtų politinių ir ekonominių sprendimų pasekmes jautė finansų rinkos visame pasaulyje, Lietuvos pensijų fondai – taip pat.
Nepaisant trumpalaikių rinkų svyravimų, gyventojų sukauptas turtas nuosekliai auga. Šie metai taip pat išlieka pelningi, o pensijų fondų grąža juda aukštyn. Tai rodo, kad sistema veikia stabiliai ir užtikrina realią naudą kaupiantiems“, – komentavo LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
LIPFA dalijasi, kad šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos II pakopos pensijų fondai, valdomi gyvenimo ciklo principu, uždirbo vidutinę 4,72 proc. grąžą kaupiantiesiems. Nuo veiklos pradžios 2019 metais šių fondų bendra grąža siekia apie 83,5 proc.
44–50 m. amžiaus kaupiančiųjų turtas beveik padvigubėjo
LIPFA atkreipė dėmesį, kad vienos amžiaus grupės turtas II pakopoje jau beveik padvigubėjo.
2025 m. iš visų II pakopos pensijų fondų daugiausiai (+3,23 proc.) paaugo 65–71 m. amžiaus kaupiančiųjų turtas.
Tuo metu nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019-aisiais, didžiausia investicine grąža šiuo metu gali pasigirti 44–50 m. amžiaus kaupiantieji.
Jų II pakopoje kaupiamas turtas per pastaruosius 6-erius metus jau beveik padvigubėjo – išaugo 98,5 proc.
Virš 90 proc. siekiantį kapitalo augimą nuo 2019 m. taip pat fiksuoja ir visų vėliau nei 1981 m. gimusių Lietuvos piliečių amžiaus grupių fondai.
Vyresnių nei 50 m. amžiaus kaupiančiųjų fondai po truputį mažina investavimo riziką ir jau laikosi konservatyvesnės investavimo politikos, tad ir jų bendra investicinė grąža yra šiek tiek mažesnė.
Pavyzdžiui, 51–57 m. amžiaus kaupiančiųjų fondų grąžos vidurkis nuo 2019-ųjų yra 83 proc., o 58–64 amžiaus grupės – šiek tiek daugiau nei 47 proc.
„Šie rezultatai rodo ne tik pasiteisinančią gyvenimo ciklo pagrindu veikiančių pensijų fondų investavimo strategiją, bet ir patvirtina teiginį, kad papildomas kaupimas pensijai yra maratonas, o ne sprintas.
Kuo anksčiau pradedama kaupti, tuo didesnės investicinės grąžos galima tikėtis. Anksti pradėtos investicijos leidžia sukauptam turtui augti sparčiau ir užtikrinti didesnę finansinę naudą ateityje“, – pabrėžia T. Gudaitis.
