Po „radinio“ – gyvenimo duobė
Ponia Irena kitais metais švęs šešiasdešimties metų jubiliejų, tačiau jo dar neplanuoja. Planuoti savo gyvenimą toliau nei viena diena ji nustojo prieš šešerius metus, kai atrastas krūtyje mazgelis apvertė jos gyvenimą.
„Buvo vienas gražiausių laikotarpių: vaikai išvažiavę kurti savo gyvenimų, darbas mielas, su vyru planavome keliones, laukė sodo namelio statybos. Radau mazgelį ir šviesus gyvenimas tapo juodas. Viskas nublanko prieš gydytojo pasakytą diagnozę – krūties vėžys“, – ašaros sužiba moters akyse.
Tą laikotarpį, kai buvo atliekami tyrimai, krūties pašalinimo operacija, chemoterapijos kursas, vadina pačiu baisiausiu gyvenime. Prisiminti negali be ašarų.
„Iš pradžių išsigąsti, tada imi protestuoti, kad gydymo nereikia, nes ir taip mirsi. Vėliau protas pradeda blaivėti, imi suvokti, kad privalai pasistengti. Pavyko sustabdyti ligą, nežinau, kuriam laikui“, – pasakoja moteris.
Netekusi krūties jautėsi labai blogai – lyg nevisavertė. Mano, kad tokiais gyvenimo atvejais kiekvienai moteriai būtinas ne tik artimųjų, bet ir profesionalus psichologo palaikymas.
Ar būtų šalinusi sveikas krūtis, kad užbėgtų ligai už akių, ji nežino. Sirgti niekas neplanuoja.
Ryžtasi gimdos pašalinimo operacijai
Šiaulių moterų krūties patologijos asociacija „Salvia“ vienija apie 40 krūties vėžio paženklintų moterų. Pirmininkė Nijolė Pročkienė pati išgyveno vėžio „pragarą“ prieš aštuonerius metus. Neteko krūties.
„Daug moterų mūsų asociacijoje, kurioms po operacijos pašalinama krūtis, tačiau neteko girdėti, kad tokią operaciją pasidarytų iš anksto, norėdamos užkirsti kelią galimam susirgimui“, – pasakojo pirmininkė.
Pasak N. Pročkienės, krūties vėžiui gydyti skirti vieni medikamentai, kaip šalutinį poveikį sukelia gimdos vėžį, todėl sutiko moterų, kurios norėdamos išvengti papildomo ligos proveržio sutikdavo gimdos šalinimo operacijai.
Viduramžiai
Asociacijos pirmininkė pabrėžė, kad moterys, susirgusios vėžiu, susiduria su visuomenės baime bendrauti su šia jomis, nėra sąlygų po krūtų pašalinimo operacijos gydytis atskirose palatose.
Su prašymu po operacijos gydytis atskiroje palatoje, o ne bendrose, kreipėsi į Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinį direktorių Petrą Simavičių. Atsakymo laukia.
„Pagalvokite, po krūtų šalinimo operacijos atveža moterį, kuri ir taip išgyvena pragarą, o palatos kaimynės pradeda šalintis, nes bijo užsikrėsti vėžiu. Būna, kad tai pasako tiesiai į akis“, – pasakoja N. Pročkienė.
Pati po tokios operacijos sanatorijoje prie pietų stalo valgykloje išgirdo moterį jos klausiant, ar nežinanti, kur ta moteris, su vėžiu, nes bijo užsikrėsti. „Nieko jai neatsakiau. Viduramžiai“, – stebėjosi N. Pročkienė.
Daugiausia nukreipia medikai
Vienos iš Šiauliuose kraujo tyrimų laboratorijos, kuri atlieka vėžio žymenų tyrimus, direktorė Daiva Kazlauskienė apskaičiavo, kad per mėnesį krūtų vėžinio žymens tyrimų atliekama apie 50, akcijos metu iki 150.
„Dažniausiai į laboratoriją kreipiasi ne profilaktiškai, o su gydytojo siuntimu moterys jau sergančios vėžiu, po operacijų ar spindulinio gydymo būklės sekimui“, – sakė D. Kazlauskienė.
Pokalbis su specialistu
Mutavę genai grasina krūties vėžiu
Apie krūties vėžio diagnozavimo, tyrimų galimybes bei gydymo būdus kalbėjomės su Respublikinės Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyriaus chirurgu Mindaugu Šatkausku.
Serga ir jaunos moterys
– Kiek per metus Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atliekama krūties pašalinimo operacijų?
– Apie 150 tokių operacijų dėl krūties vėžio. Tai nauji atvejai. Pasitaiko vienas kitas ligos atsinaujinimo atvejis. Atliekame apie 30 procentų krūties pašalinimo, ir apie 70 procentų krūtį tausojančių operacijų, kai šalinamas auglys su aplinkiniais audiniais ir atliekama plastinė rekonstrukcinė operacija iš vietinių ar kitų audinių.
Taip pat per metus atliekama apie 250 ikivėžinių operacijų, kai šalinamas gerybinis auglys, kuris, jei nebūtų išoperuotas, gali suvėžėti.
– Ar jaunėja susirgusių krūties vėžiu?
– Vidurkis ilgą laiką būdavo apie 60 metų, tačiau pastaruoju metu jis yra apie 55 metus. Pats krūties vėžio pikas yra priešmenopauzinis ir pomenapauzinis laikotarpis. Šiemet turėjome ir labai jaunų pacienčių, kurioms vos per trisdešimt.
Pacientei buvo patvirtinta vėžio diagnozė ir darėme tausojančią operaciją. Po histologinio (žmogaus audinių struktūros pokyčių tyrimai) tyrimo buvo užfiksuota, jog krūties audinių kraštuose yra mikroskopinis ląstelių plitimas. Po konsiliumo pasitarimo, atsižvelgus į jauną moters amžių, buvo nuspręsta krūtį šalinti. Tuo pačiu metu jai buvo atlikta rekonstrukcinė operacija, kai atkuriama krūtis iš nugaros raumens.
– Jeigu vėžinių ląstelių rasta vienoje krūtyje, kokia tikimybė, kad atsiras ir antrojoje?
– Nelabai tiksliai žinomos priežastys, kodėl atsiranda krūties vėžys. Jei rūkorius susirgo plaučių vėžiu, priežastys – aiškios. Aiškūs ligos sukėlėjai nustatomi, kai pas pacientę randama mutavę BRCA1 ir BRCA2 genai. Tai – genetinis krūties vėžys.
Vėžio atsiradimo tikimybė kitoje krūtyje labai didelė, kartais viršija 50 procentų. Onkogenetiniai tyrimai atliekami Vilniuje, po kurių ir paaiškėja, ar pacientė turi mutavusių genų.
Panašus atvejis, kai tokių genų turėjusiai amerikiečių aktorei Angelinai Joliebuvo padaryta krūtų pašalinimo operacija. Amerikoje profilaktinės mastektomijos (krūties pašalinimo operacijos) yra populiarios.
Lietuvoje padarytos tik kelios tokios operacijos, nes ir visoje Europoje tokių operacijų nėra daug. Amerikoje daugiau randama mutavusių genų.
Operuotų, jeigu rizika 80-90 procentų
– Kiek informatyvūs yra vėžio žymens tyrimai?
– Krūties vėžio žymuo yra naudojamas tada, kai pacientei diagnozuojamas krūties vėžys. Tyrimas gali parodyti, kad kažkur yra metastazių. Skiriamas jau sergančio paciento būklei stebėti.
Pirminei vėžio diagnostikai jis yra netinkamas.
Net esant pirmosios ar antrosios stadijos vėžiui šio žymens rodikliai gali atitikti normas.
Vėžio žymenų tyrimų atliekama tikrai per daug. Gal žmonės dar per mažai žino apie tokius tyrimus ir jų tikslingumą. Labai žmones veikia reklama.
– Kokius tyrimus turėtų atlikti moterys?
– Jaunoms moterims iki 30 metų rekomenduojama echoskopija, vyresnio amžiaus – mamografija.
– Ar moterys kreipiasi dėl profilaktinių krūtų patikrinimo?
– Labai daug tokių, kurios nori išsitirti. Dažniausiai tos, kurių giminėje yra buvę krūties vėžio atvejų. Manoma, kad jei vėžiu yra sirgusios dvi pirmos eilės giminaitės, tikimybė susirgti ir kitoms didėja. O jei yra tik pavienis atvejis – rizika minimali.
Svarbu, kokio amžiaus giminaitė sirgo: kuo jaunesnė sirgo, tuo didesnė tikimybė, kad ji yra mutavusio geno nešiotoja, didesnė rizika šia liga susirgti jos dukterims.
– Ar žinant apie turimą mutavusį geną būtų atliekama profilaktinė krūtų šalinimo operacija?
– Be išsamių tyrimų niekas tokių operacijų Lietuvoje nedarytų. Reikia nustatyti riziką, paveldimumą, būtini onkogenetikų atliekami tyrimai ir konsultacijos. Jei būtų nustatyta 80-90 procentų susirgimo rizika, kodėl gi neatlikus tokios operacijos. Šiauliuose tokių profilaktikos priemonių dar nebuvo imtasi.
Buvo atvejis, kai krūties vėžiu serganti moteris paprašė padaryti mastektomiją, tačiau kai jau sergama, atlikti tokią operaciją netikslinga. Būtinas gydymo kursas.
– Ar krūties vėžio gydymo naujovės pasiekia Šiaulius?
– Naujovės ateina ir pas mus, tačiau didžiulės revoliucijos, bent jau medikamentais gydant vėžį, dar nėra.
Didelis spindulinio gydymo progresas. Anksčiau buvo švitinama senais kobalto aparatais, kurių tikslumas buvo prastesnis, negu dabartinių technologijų.
Šiandien dirbama su linijiniais greitintuvais, kompiuteriniais tomografais, veikia planavimo sistema, dirba didelė specialistų komanda. Spinduliuojama tik į reikalingą vietą, kad būtų apšvitinta kuo mažiau šalia esančių audinių.
Natalija KONDROTIENĖ
