Beje, šiame scenarijuje jums numatytas svarbus bei lemtingas vaidmuo. Tai – klimato kaita, judanti tokiais greičiais, kurie specialistus verčia ne tik sunerimti – anot jų, nestabdomas šis procesas gali pasiekti tai, kas šiuo metu skamba beveik neįtikėtinai.
Greičiai – kokie jie?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys teigia, kad per pastaruosius penkiasdešimt metų temperatūra pakilo maždaug 0,9 laipsniais: „Skaičiai paprastam žmogui gali pasirodyti neįspūdingi, bet klimatologijos specialistams jie labai dideli, be to, mes kalbame apie vidurkius. Kiekvieni metai yra labai skirtingi – jeigu pastarieji metai buvo šilčiausi žemės planetoje nuo matavimų pradžios, nereiškia kad šie arba ateinantys metai bus karštesni. Orai nėra pastovūs. Tačiau kai kalbame apie klimato kaitą, kalbame apie tendencijas. Mokslininkai ar klimatologai negali tiksliai pasakyti, kokie bus kiti metai, tačiau pagal bendras tendencijas temperatūra per ateinančius trisdešimt, penkiasdešimt ar šimtą metų, kils. Pagal atliktus tyrimus, priklausomai nuo to, kokių veiksmų imsis žmonija, temperatūra Lietuvoje gali pakilti nuo 1,5 iki 7,5 laipsnio. Toks intervalas atspindi kiek daug priklauso nuo mūsų pasirinkimo – gali pakilti vienu laipsniu, o gali ir beveik aštuoniais“, – pasakojo jis.
Pokyčiai jaučiami paprastam žmogui
J. Kilpio teigimu, natūralių klimato pokyčių žmogus per savo gyvenimą pajusti neturėtų – tokie procesai vyksta labai lėtai ir tokių ryškių pasekmių neturi. Tačiau žmogus – greičio mėgėjas, todėl pakitimai jaučiami bei matomi plika akimi: „Kiekvienas, kuris gyvena daugiau nei trisdešimt metų, per savo gyvenimą jau gali pats pajusti klimato kaitą. Dėl žmogaus veiklos tie pokyčiai vyksta labai greitai. Tai labai aiškiai matoma iš karščio bangų, kurios dabar būdingos. Anksčiau jų, kai temperatūra siekdavo daugiau nei trisdešimt laipsnių, nebūdavo, o per pastaruosius dešimt ar penkiolika metų tokių temperatūrų sulaukiame kasmet“, – klimato anomalijų pavyzdžiais dalinosi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas. Beje, tokių pavyzdžių gausu ir ieškoti toli nereikia.
Skaičiai – įrodymai, kad greičiai gerokai viršija ribas, kada galima į klimato kaitą nekreipti dėmesio. Ir nors filmų scenarijai suteikia adrenalino, veiksmo, pavojų bei greičio netrūksta ir realybėje, kur žmogaus vaidmuo yra kur kas reikšmingesnis ir lemtingesnis nei kine. Sukeltus svyramus tiesiogiai jau gali pajusti kone kiekvienas – tų signalų ignoruoti nevalia, tačiau lygiai taip pat kiekvienas gali prisidėti prie laimingos pabaigos.
