Floristė, tv3 laidos ,,Pasaulis pagal moteris“ vedėja Kristina Rimienė įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo jūsų fantazijos!
Manoma, kad Visų Šventųjų dienos išvakarėse, spalio 31 dieną minimo Helovino šaknys siekia net 2000 metų. Pirmiausia, atgimstančių sielų ir dvasių šventė buvo pradėta minėti keltų bendruomenėse, gyvavusiose dabartinės Airijos, Didžiosios Britanijos bei Šiaurės Prancūzijos teritorijose.
Nuo tų laikų Helovino tradicijomis užsikrėtė daugybė kraštų, jos persikėlė į Šiaurės Ameriką, o vėliau grįžusios į Europą pasiekė ir mus, lietuvius.
Per daugybę metų Helovinas nuo pradinės savo idėjos – persirengti numirėlių ir skeletų kostiumais, kad įsimaišytų į tądien atgimusių dvasių tarpą ir taip nuo jų apsisaugoti, transformavosi į smagią dieną pirmiausia vaikams, o kartu ir jų tėveliams, paaugliams bei visiems linksmų plaučių žmonėms.
Tad ir šventės kostiumų bei dekoro koncepcija dabar jau visai kita. Nepamainomu šventės atributu išliko moliūgas.
Dažniausiai šią daržovę matome išpjaustytą kaip bedantės būtybės galvą, kuriai vietoj sielos įstatoma šviečianti žvakė.
Siūlyčiau būti išradingesniems ir neapsistoti ties šiuo įprastu įvaizdžiu – mažesnį moliūgą galime paversti voriuku, didžiulį – samanomis padabintu nykštukų nameliu ar įspūdinga sausuolių, lapų ir gyvų gėlių vaza.
Pasitelkus kantrybę ir fantaziją galima išpjaustyti linksmus nykštukų veidelius ar smagiai liežuvį demonstruojančius vaiduoklius. Be abejo, tam reikia meistriškumo, tačiau personažų siūlyčiau paieškoti ne tik siaubo filmuose, bet ir pasakose. Tikiu, kad su jais šventė taps daug linksmesne bei spalvingesne.
Iš už Atlanto atkeliavusi itin populiari tapo oranžinio moliūgo panaudojimo idėja, tačiau mes Lietuvoje auginame ir baltus, ir žalius moliūgus, kurie gali tapti kuo puikiausiu Helovyno šventės akcentu. Siūlyčiau atkreipti dėmesį ne tik į apskritus, bet ir į nestandartinių formų moliūgėlius bei ieškoti įdomesnių jų panaudojimo variantų.
Nebijokime kurti pasitelkdami viską, ką turime po ranka – sudžiūvusius medžio lapus, samanas, nereikalingas užuolaidas, siūlus, spalvotą popierių, gėles, žvakes, pintines, belapes medžių šakas ir netgi nereikalingus žaislus.
Būkime nusiteikę linksmai, pritraukime šeimos narius ir stenkimės, kad mūsų susikurti personažai arba helovyniškos dekoro kompozicijos būtų pozityvios – juk dabar pučiant žvarbiems vėjams, krintant rudeniškam lietui ir dažnai visai čia pat nutinkant daugybei nesmagių bei liūdnų dalykų mums norisi gėrio, šviesos ir šilumos.
Tegul jūsų “pokštas ar saldainis” žaidimas sutviska įvairiausiomis šilto rudens spalvomis!
Gražaus Helovino!
