Nusivylimo nuotaikos
– Kokios yra Kipro visuomenės nuotaikos užklupus finansų krizei? Koks nusistatymas vyrauja? Žmonės daugiausia pikti, nusivylę ar stoiški? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė I. Zavrou.
– Mano asmeninu vertinimu, Kipre esama nusivylimo ir nepelnytų netekčių pajautos. Žmonės negali būti nenusivylę dėl sunaikintos ekonomikos ir dėl to, kad daugelis jų neteko pinigų įšaldžius sąskaitas ir priėmus kitus sprendimus.
– Ką Kipro žmonės labiau linkę kaltinti – vietinius politikus ar reikalavimus keliančias ES institucijas? Pavyzdžiui, Ispanijos ir Graikijos protestuotojai piešė kariktūras, kuriose Vokietijos kaclerė Angela Merkel buvo lyginama su Adolfu Hitleriu.
– Esama įvairių nuomonių ir emocijų dėl to, ką reikėtų kaltinti. Žinoma, dalis žmonių per vieną naktį tapo euroskeptikais, tačiau reikia pabrėžti, jog daugumai žmonių Kipre niekada nerūpėjo, kas vyksta ES.
Dabar, po paskutinių įvykių, ES yra tiesiog tapusi labai lengvu taikiniu, kurį apkaltinti lengviausia. Socialinių tinklų bendruomenėse tokie paveikslėliai, kuriuos minėjote, Kipro gyventojų taip pat yra platinami. Didelė dalis Kipro visuomenės kaltina buvusią vyriausybę, daug yra tokių, kurie mano, kad dėl geresnių sąlygų turėjo derėtis dabartinė. Krizė sutelkė
– Visuomenė dėl krizės yra gerokai susikaldžiusi?
– Žmonės nėra susiskaldę. Sakyčiau, kad jie netgi tapo artimesni. Kai atsirado poreikis padėti į bėdą patekusiems žmonėms, ypač pažeidžiamoms socialinėms grupėms, galima stebėti daug iniciatyvų, pavyzdžiui, „Cyprus Aid“ , „Support Pafos“, kurioms padedant rinktos piniginės aukos, maistas ir drabužiai organizacijoms, remiančioms šias grupes.
Šie įvykiai priminė, kad, nepaisant tarpusavio skirtumų, visuomet esame nusiteikę suremti pečius ir kartu kapstytis iš sunkumų, kaip jau yra buvę praeityje.
– Ar galima kalbėti apie rimtą politinę krizę šalyje?
– Nemanau, tačiau artėjančios ekonominės krizės ženklai buvo matomi jau gerokai anksčiau. Daugybė smulkių ir vidutinių verslų neišgyveno, nedarbas išaugo, smuko nekilnojamojo turto rinka.
Jaučiasi išduoti
– Grįžkime prie požiūrio į ES. Ar jaučiamas didelis nusivylimas naryste ES?
– Žmonės tikėjosi kitokios ES pagalbos užklupus krizei. Žinoma, jie jaučiasi nusivylę, kai pajunta, jog esame laikomi antarūše šalimi nare. Dalis apriobojimų, pritaikyti mūsų bankams, skirti padėti krizės ištiktai Graikijai.
Tai nėra sąžininga tokio dydžio šalių kaip Kipras atžvilgiu. Esama nusivylimo dėl išdavystės ir kitais klausimais. Kaip antai dalies teritorijos, kurią yra okupavusi Turkija, problema.
– Vadinasi, jei referendumas dėl narystės ES Kipre vyktų šiandien, žmonės balsuotų prieš...
– Manau, kad atsakymas būtų neigiamas, tačiau taip yra dėl pastarųjų įvykių. Kaip jau aiškinau, dauguma kipriečių nėra labai stipriai susidomėję įvykiais ES, išskyrus fondų pinigus arba balsavimą rinkimuose į Europos Parlamentą.
Žinoma, yra tam tikra dalis žmonių, kurie ES ir jos aktualijomis labai domisi. Ypač jauni žmonės, kurie studijavo Europos politiką, dalyvavo jaunimo mainų programose.
TIK FAKTAI
Kipras, kaip ir Lietuva, į ES įstojo 2004 metų gegužės 1 dieną, o 2008-aisiais tapo euro zonos nariu. 2012 metų antrojoje pusėje Kipras pirmininkavo ES tarybai.
Šalis 2013 metų pavasarį buvo priversta įšaldyti 100 tūkst. eurų viršijančius indėlius, kad išgebėtų savo bankininkystės sektorių nuo visiško bankroto. Apribotos išmokos užsienio kompanijoms ir pinigų išdavimas vykstantiesiems į užsienį.
ES valdžia sutiko skirti Kiprui 10 mlrd. eurų finansiniam sektoriui rekapitalizuoti su sąlyga, kad dar kelis milijardus eurų surinks pati šalis. Galiausiai nutarta restruktūrizuoti finansų sektorių. Manoma, kad klientai, laikantys bankuose „Bank of Cyprus“ ir „Laiki“ per 100 tūkst. eurų, neteks iki 60 proc. indėlių sumos.
