Buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, vienu metu inicijuodamas net kelias reformas medicinos sektoriuje, nepaliovė kartoti, kad metas būtinas sveikatos paslaugas sugrąžinti kuo arčiau žmogus, į regionų centrus.
Vis tik patys šių įstaigų atstovai konstatuoja, kad mažai kas pasikeitė – gydymo įstaigų reforma daugiau buvo struktūrinė, leidusi apmažinti administracinį aparatą, tačiau daugiau medikų iš kažkur neatsirado.
Dėl reformos daugiau specialistų ar įrangos neatsirado
Sutinkama, kad dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų apimtys išaugo, tačiau nerimą kelia nauja ligonių kasų paslaugų apmokėjimo tvarka.
„Ar žmonių, specialistų, įrangos padaugėjo? Jokios paslaugos nepriartėjo, niekas nepagerėjo. Buvo, aišku, ir tinkamų minčių, bet kad pati reforma iš esmės ne taip išdėliota, irgi matosi. Sako, kad rajone turi likti tik terapija, slauga – baikite nesąmones. Taip, rajonai eina į tas paslaugas – dienos chirurgijos, dienos stacionaro, bet reikia neatimti jų“, – komentavo Lietuvos ligoninių asociacijos vadovas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad ligoninių vadovams stiprų nerimą sukėlė nauja Valstybinės ligonių kasos pateikta viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka, kai jos visos nebūtų apmokamos 100 proc. Nors po audringų reakcijų ji ir buvo kiek pakoreguota, viršydamos sutartyje numatytų paslaugų kvotas ligoninės nebegali tikėtis pilno apmokėjimo.
Tiesa, pašnekovas pasidžiaugė, kad, žiūrint iš jo vadovaujamos ligoninės perspektyvų, ministerija bent jau reikalavimus dėl vaikų ir akušerijos skyriaus išlikimo atidėjo. „Yra galimybė gydyti tuos žmones, teikti paslaugas vietoje. Džiaugiamės, kad ministerija tiesiogiai apsilanko ligoninėse, stebi kokia situacija, infrastruktūra.
Bet problemos išlieka didelės – specialistų pritraukimas į regionus, nežinome, kokie sprendimai bus toliau. Biudžeto klausimai yra sprendžiami Valstybinės ligonių kasos lygmenyje, įvykę paslaugų apmokėjimo pokyčiai, kurie, be jokios abejonės, atsilieps. Vis tik prioritetinės kryptys turėtų išlikti, nemažėti tiek dienos chirurgijos, dienos stacionaro, stebėjimo paslaugų. Šie klausimai lieka atviri“, – dėstė jis.
Konkurencija dėl gydytojų didžiulė
Realybė tokia, kad regionuose veikiančių ligoninių vadovams pirštų suskaičiuoti trūkstamiems specialistams neužtenka.
„Konkurencija dėl specialistų didžiulė, ypač trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų – endokrinologų, kardiologų, anesteziologų-reanimatologų ir kt. Bet tą patį matome ir Vokietijoje, Norvegijoje. Ten juk važiuoja lietuvaičiai ir randa darbą, taigi medikų trūksta visur“, – konstatavo Jonavos ligoninės vadovas.
Žinoma, yra ne vienas pavyzdys, kai už gerą atlygį priviliojami paklausūs specialistai, pas kuriuos pacientai suplaukia iš įvairių Lietuvos kampelių.
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovo Lino Vitkaus pastebėjimu, ne vien atlyginimo dydis apsprendžia, ar jaunas žmogus atvyks darbuotis į regioną.
„Kuo dabar gali sudominti jaunąją kartą? Įvairove, galimybe daryti karjerą, kad tos paslaugos būtų kuo įvairesnės. O ankstesniųjų Vyriausybių pozicija buvo tokia, kad regionai per licencijas kaip tik negalėjo daug ko daryti, tai jaunam kolegai iškart yra mažesnis darbų spektras.
Jei tai keisis ir regionai galės daryti daugiau, pavyzdžiui, tam tikras dienos chirurgijos paslaugas, tada spręsis ir jaunesniosios kartos susidomėjimas. Štai visai nesena situacija – Šilalės mažoje gydymo įstaigoje angiochirurgas teikia mokamas paslaugas, nes privačioje yra sudaryta sutartis su ligonių kasa“, – paradoksaliu pavyzdžiu dalinosi Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro direktorius.
Lėšas gydymui ir kitoms reikmėms siūlo atskirti
Klabėdamas apie ministerijos žadamus kelti paslaugų įkainius, jis pabrėžė ir poreikį atskirti gydymo bei kitas išlaidas:
„Dabar yra tokia disproporcija. Mes gi susiduriame su įvairiomis IT sistemomis, elektronine sveikata, visa dokumentacija vykdoma elektroniniu būdu. Tai kad tos IT sistemos veiktų, visi nori, kad jos būtų modernios. O paklauskite ligonių kasų – kiek įkainio dydžio yra numatyta tai moderniai IT technologijai?
„Didieji centrai nebepajėgia, nebesuspėja suteikti paslaugų. O į trijų miestų gydymo įstaigas vis tiek visos Lietuvos nesukišime“, – sako L. Vitkus.
Iš esmės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas yra numatytas žmogaus gydymui. Tačiau bet kuri gydymo įstaiga šias lėšas turi naudoti ir komunaliniams mokesčiams – šildymui bei visai kitai energetikai. Tai jau turėtų būti atskiro krepšelio dalykas.“
Pašnekovo pastebėjimu, tuo metu dėl minėto Vyriausybės nutarimo kažkokių idealių sąlygų tikėtis turbūt irgi neverta. „Visas pasaulis traukiasi, panašūs procesai vyksta toje pačioje Vokietijoje. Tik mes su ta centralizacija kiek atsiliekame – kitose šalyse gydymo įstaigų centralizaciją, didžiulių tinklų kūrimą įgyvendino prieš 30 metų, o dabar po truputį decentralizuojasi. O mes dar su 30 metų atsilikimu einame į centralizaciją“, – samprotavo gydytojas.
Atėjo laikas statyti naujas ligonines?
Be to, jis atkreipė dėmesį į kur kas didesnę bręstančią problemą – sparčiai senstančią ligoninių infrastruktūrą.
„Ji yra maždaug 1980 metų statybos ir, sakyčiau, kad Lietuva jau pribrendo statyti naujas ligonines. Iš kokių pinigų? Turėsime surasti, nes kito kelio nėra, infrastruktūra yra senstanti – kas apšiltino, kažkiek aptvarkė, dar kažkurį laiką temps, bet jau reikalingi sprendimai galvojant į priekį.
Galbūt galėtų atsirasti keliems rajonams viena daugiaprofilinė gydymo įstaiga. Pavyzdžiui, Kaišiadoriai, Elektrėnai, Trakai – pastatytume jiems vieną daugiaprofilinę įstaigą, suvažiuotų visi kolegos, išsispręstų ir personalo klausimai.
Tada žmonės gautų paslaugas arčiau, galbūt reiktų kažkiek pavažiuoti, bet čia ne tiek atstumo, kiek savalaikės paslaugos gavimo klausimas. Didieji centrai nebepajėgia, nebesuspėja suteikti paslaugų. O į trijų miestų gydymo įstaigas vis tiek visos Lietuvos nesukišime“, – kalbėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro direktorius.
Kuriamos dvi Lietuvos?
G. Ramanauskas taip pat neslėpė, kad susideda daug klausimų, kuriuos reikia spręsti viešajame sektoriuje. „Tai ir apmokėjimas, personalo darbo krūviai, slaugytojų krūviai, ką kažkokiu būdu pradėjus spręsti galima kalbėti apie galimybes. Vienaip ar kitaip žmonės nori gauti paslaugas rajonuose.
Ir regione vyksta gyvenimas, čia gimsta vaikai, eina į darželius, mokosi, vystomas verslas. Be abejo, neteiskime čia neurochirurgijos, kardiochirurgijos, onkologijos paslaugų, bet jei koją nusilauši rajone, juk reikia pagalbos, ką darysi? Dabar gi tame rajone negalima to ir to daryti, o miestuose – viskas galima. Bet ne viskas yra didieji miestai. Statome dvi Lietuvas: Vilnius, suvok, tikroji Lietuva, o visa kita – jau ne?“ – retoriškai klausė jis.
Rajono ir regiono ligoninių vadovai ypač viltingai sako žiūrintys į šiuo metu ministerijos vykdomą politiką dėl priemokų uždraudimo ir prioriteto ligonių kasoms sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis.
„Aišku, kokiu būdu būtų įvertinti, kiek kas kokių paslaugų gali suteikti, tai – jau vėlesnių diskusijų klausimas. Bet kantriai laukiame. Nes patys sau užduokite klausimą – ar visi turėsime lėšų gydytis privačiame sektoriuje?
Kai kalbama esą apie pacientų teisių pažeidimą, tai sveikatos priežiūra yra viešosios paslaugos. Jei jas teikia įstaiga, nepriklausomai nuo to, kokios nuosavybės formos yra, paslauga ir turi kainuoti vienodai, kiek yra įvertinta. Jei žmogus nori eiti į privatų sektorių, nes ten kažkokia geresnė aparatūra, tegu susimoka pilną kainą, bet nesinaudoja valstybės apmokėjimu.
Aišku, per vieną dieną viskas nepasikeis, neįsigysi įrangos, trūksta licencijų paslaugoms teikti, iškart neatsiranda darbuotojų. Tad reiktų numatyti tolimesnius žingsnius. Bet dabar su privačiu sektoriumi negalime konkuruoti, nes šioje vietoje esame beteisiai. Tikiuosi, kad bus priimti tinkami sprendimai, nes kitu atveju jei viešasis sektoriaus trauksis nežinau iki ko, mums visiems nebus kur gydytis, liks tik privatus“, – kalbėjo L. Vitkus.
Gydytojai kelia per didelius lūkesčius?
G. Ramanauskas antrino jam pabrėždamas, kad privatus sektorius, gaudamas tą patį biudžetą iš ligonių kasų ir imdamas papildomas priemokas, gali gydytojams siūlyti kitokį atlyginimą už mažesnį krūvį:
„Taigi atsiranda disproporcija ir visos iš to kylančios problemos. Jei gauni apmokėjimą iš biudžeto, sąžininga visiems suteikti paslaugą už tą patį įkainį. Manau, čia galėtų pasitarnauti papildomo sveikatos draudimas, tačiau tai jau būtų visiškai mokamos paslaugos.
Nors ligonių kasos sako, kad privatus sektorius užima nedidelę dalį, ateina stiprūs tarptautiniai tinklai, jei dar išmestume universitetinio lygio, į kurį čia niekas nepretenduoja, ligonines, mes visi regioniniame, rajoniniame lygmenyje praktiškai pasidarome vienodi. Tai yra stiprūs konkurentai su papildomo finansavimo galimybėmis, infrastruktūra.
Kai ateis vakarietiškos kompanijos, bus dar didesnės vilionės – atostogų galimybės, automobiliai gal bus. Tai aš nepajėgsiu to padaryti, bet tai nereiškia, kad žmonės neturi gauti paslaugų. Galime kalbėti apie jų spektrą, dydį, bet tą spręsti labai svarbu.“
„Ir regione vyksta gyvenimas, čia gimsta vaikai, eina į darželius, mokosi, vystomas verslas. Be abejo, neteiskime čia neurochirurgijos, kardiochirurgijos, onkologijos paslaugų, bet jei koją nusilauši rajone, juk reikia pagalbos, ką darysi?“ – svarstė G. Ramanauskas.
Jis sutiko, kad, kita vertus, patys gydytojai galbūt kelia per didelius lūkesčius – nori gyventi tokiomis sąlygomis, kaip kolegos Vakarų Europoje, nors Lietuva nėra tokia ekonomiškai pajėgi ir kitų sričių specialistams sudaryti panašias sąlygas kaip svetur. Gal vieną dieną atsipeikėkime, kad nesame Šveicarija. Jei norime kiekvienas uždirbti kelias dešimtis tūkstančių, tai baikime, ar tą išgali biudžetas, nesapnuokime“, – dėstė G. Ramanauskas.
Pašnekovas tikino, kad konkurencija tarp privataus ir viešojo sektoriaus rajonuose, vienose vietose daugiau, kitose – gal mažiau, bet stipriai jaučiasi.
„Jei liks toks valstybinio sektoriaus spaudimas, tą vietą užims privatus. Ir tada turėsime tokias sąlygas su priemokomis. Gal kažkas ir gali susimokėti, bet aš, kai dar pensija artėja, nežinau, kaip galėsiu susimokėti. Pensininkams, mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms tai bus didelė problema. Nežinau, kaip galima sugalvoti regionus palikti be valstybinės medicinos“, – sakė G. Ramanauskas.
Pripažįsta problemas dėl specialistų pritraukimo programos
Apie tai, kad iš ministerijos pasigendama daugiau regioninės politikos požiūrio, neseniai užsiminė ir premjero patarėjas Evaldas Navickas.
„Susikoncentruodami į didžiuosius miestus toliau bloginsime prieinamumą regionuose. Deja, turiu pripažinti nusivylimą, kad tam tikros priemonės, kurios buvo aptartos ir su ministru pirmininku, dėl žmogiškųjų išteklių pritraukimo į regionus nėra vykdomos. Šioje vietoje regionų politika išlieka tik deklaratyvi“, – pastebėjo jis viename iš Seimo Sveikatos reikalų posėdžių.
Sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė savo ruožtu patikino, kad palaikomas nuolatinis dialogas.
„Ir veiksmų planų poreikis yra didelis, jau paskyrėme, laukėme iš regiono didelės ligoninės veiksmų plano, situacija ligoninėje turi taisytis. Iš tiesų galbūt tą patį mums reikėtų padaryti ir su sostinės ir kitomis didžiosiomis ligoninėmis.
Gydytojų specialistų pritraukimo į regionus projektas aktyviai vykdomas, į juos vizituojame, sutartys yra pasirašomos, beveik visos savivaldybės pasirašė sutartis, dauguma jų jau randa tuos žmones“, – aiškino ji.
Pasak jos, didžiausias projekto vykdymo procentas (40 proc.) pasiektas kalbant apie slaugytojas. Vis tik viceministrė pripažino, kad su gydytojais ir kitais specialistais yra šiek tiek sunkiau.
„Tačiau regionai tikrai yra aktyvūs ir tikimės, kad vis dėlto projektas sėkmingai vyks. O 20 rezidentūros vietų paskyrimas barjerą sutiko iš teisinės pusės – šiandien teisinės galimybės 20 rezidentų pakreipti į regioną neatsirado bendraujant ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Bet dabar turime įstatymo pakeitimo projektą dėl medicinos studijų įstatymo ir tikimės kitais metais surasti tokią galimybę“, – vylėsi J. Čelutkienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Na o kiti eiliniai žmonės liktų prie suskilusios geldos.
I didmeščius visos Lietuvos nesukiši.Ko nesunaikino tarybinė valdžia.Tai baigia sunaikint vislos buvusios po nepriklausomybės atkūrimo valdžios.Vaikų,akušerijos,hirurgijos skyriai rajone uždaromi.Važuot reikia i didmiesčius,nes rajone nebėra kam gydyti.Gaila,bet tokia realybė.
