Štai kaip gyvenime būna: gyvena sau tyliai aktorius kuriame nors mieste ir staiga vieną dieną tampa žvaigžde. Visi jo nori, visur kviečia, daugelis žavisi, o kai kurie – pavydi.
Tačiau žvaigždės dalia – ne vien šlovė, bet ir ašaros. Ne vien filmavimo aikštelės, bet ir šeiminis gyvenimas su neplautų indų grafiku.
Pagauti aktorę Ingą Norkutę pasidarė labai sudėtinga – tai ji viename filmavime, tai kitame, tai kokioje nors televizijos komisijoje sėdi, tai į Šiaulius lekia – ten ji vaidina dramos teatre, kaip ir gyvenimo draugas Aurimas Žvinys. Jau kai Dievas moteriškei drėbtelėjo, tai nepagailėjo nei formų, nei temperamento, nei noro ir galimybių. Bėgioja, dirba kasdien kone iki 12 nakties, kartais net su pakilusia temperatūra. Užkulisiuose kalbama, kad Inga – viena tų aktorių, kurios gali rizikuoti pereiti iš vieno kanalo į kitą, tiesa, su prodiuserių pasiraukymais, bet ką darysi – moteris žavinga, reikalinga ir tautos mėgstama.
O žmonės Ingą Norkutę turbūt mėgsta už atvirą „dūšią“. Moters gyvenimo draugas Aurimas apie Ingą sako: „Imkite mane ir skaitykite...“ Regis, ji visiems miela, visiems šypsosi, tiesiog spindi gera nuotaika. Tačiau taip būna ne visada. Juk Inga labai moteriška, moterys apskritai emocingesnės, o Inga – ypač. Gal dėl maišyto kraujo – lietuvių, lenkų ir ukrainiečių.
Tiesiog žiežirba: iš liūdesio – į juoką, iš juoko – į nusivylimą.
„Visada noriu juoktis ar verkti, elgtis taip, kaip jaučiuosi. Visiškai nemoku apsimesti. Kodėl turiu rodyti tai, ko nėra, arba apsimesti „išlaikyta“, rimta, jeigu aš – purslas. Jei man linksma – juokiuosi, jei liūdna – verkiu. Ir dabar kone ašaroju – sunervino kai kurie žmonės su netikusiais komentarais.
Žinau, kad reikia nekreipti dėmesio, bet vis tiek... Po to kartais nesinori nei bendrauti, nei dirbti. Regis, dirbi, dirbi, stengiesi dėl žmonių, o jie...“ – pasakoja Inga.
O kaip elgiatės, kai pajuntate netikėtą priešiškumą?
Meldžiuosi, kad tiems žmonėms viskas būtų gerai, jog būtų laimingi ir patenkinti, kad jiems sektųsi, tada ir man bus gerai. Siunčiu jiems gerų palinkėjimų. Esu tikinti. Nežinau, ar tikiu Dievą, bet gerą, sveiką emociją, jos galią – tikrai. Juk mūsuose kartais išlenda toks, lyg pavydas... Teisus buvo Andrius Mamontovas sakydamas: „Rytuose daug gerų emocijų, toks pozityvas“, o pas mus... Ana, žiūrėk, viena klubų neturi, kito pilvas per didelis... Ar tai svarbu, kai žmogus stengiasi, dirba ir dėl kitų, ne tik dėl savęs? Taip norisi Lietuvos žmonėms palinkėti gero vėjo, gerų purslų. Aš, regis, buvau tokia stipri, o vis dėlto kartais pasijuntu palūžusi.
Inga, juk žinote, kad Lietuvos žmonės jus tikrai mėgsta. Kaip manote, kodėl?
Kartais jaučiu jų meilę. Tikrai. Gal kaip šauksi, taip atsilieps? Myliu Lietuvos žmones, iš tiesų. O gal banga dabar tokia – esu personažas iš liaudies, artima ir suprantama, pasiekiama, atpažįstama, paprasta. Ne kokia išdidi dama ar turtinga verslininkė. Tačiau kuo toliau, tuo labiau galvoju – kokia dar esu naivi! Man visi atrodo geri, nors juk taip turbūt nebūna.
Čia, Vilniuje, kartais jaučiuosi kaip... Niujorke. Rimtai. Čia tarsi mėsmalė. Čionai kitokie vandenys nei Šiauliuose. Ten jau buvau lyg ir apsamanojusi, bet iš tiesų nežinau, kur jaučiausi laimingesnė. Šiauliuose
12 metų dirbau sau tyliai, o Vilniuje tapau tokia... pasiekiama, atvira visoms energijoms. Kažkas man yra sakęs, tai pajutau ir pati – atrodo, kad net per nuotrauką žurnale tave gali pasiekti svetima energija – nebūtinai gera.
Inga, o kas jums gyvenime svarbiausia?
Vis prisimenu Arthuro Schopenhauerio mintį apie tris dalykus gyvenime. Kas tu esi? Ką tu turi? Ką kiti apie tave galvoja? Tik pirmasis veiksnys – iš tiesų svarbus! Todėl, kai man būna labai sunku ir aš klaikiai pavargstu, klausiu savęs: Inga, kas tu esi? Aš – moteriška moteris, jautri, pažeidžiama, kaip ir bet koks kitokios profesijos žmogus. Kiti du punktai – niekai. Ką apie tave kalba, kiek turto ar drabužių sukaupei, kaip atrodai... Todėl jei tik pajusiu, kad mano laikas praėjo, kad esu nebeįdomi – nusisuksiu ir eisiu sau. Niekai visi tie blizgučiai, svarbiausia – neišduoti savęs.
Pakalbėjusi rimtai Inga vėl tuoj pat nusijuokia – o juk ji 12 metų dirbo Šiauliuose ir vis mėgino, atkakliai bandė išplaukti į platesnius vandenis – ir atrankose dalyvaudavo ir patekti į kiną mėgino. Tačiau vis nepasisekdavo, vis netiko tipažas. O gal moters laikas dar nebuvo atėjęs?
Pusantrų metų naujų vaidmenų ji net Šiauliuose nevaidino. Po to staiga, šiek tiek prisidėjus aktoriui Sigitui Račkiui, šast ir atsidūrė Lietuvos televizijoje. Ir gana greitai išpopuliarėjo, štai jau penkti metai Vilniuje sukasi: „Kol kas viskas, regis, ateina tarsi savaime: ir žmonės, ir įvykiai, ir vaidmenys, pasiūlymai. Atrodo, kad svajonės pačios išsipildo, susidėlioja.“ Todėl gyvenimas Vilniuje Ingai atrodo daug sraunesnis, o pažintys – įdomesnės. Pavyzdžiui, vakar vienoje laidoje Inga sutiko Rimą Kurtinaitį: „Tokia krepšinio legenda! Šlovė vien jį apkabinti!
Net padavusi ranką pagalvojau: oi, rankos neplautos!
Arba štai Džordana Butkutė – tokia paprasta. Mes, aktoriai, juk pastabūs, tuoj stebime charakterius, detales.“ Išpopuliarėjusi aktorė ne tik neišpuiko, bet ir nuosavo būsto neįsitaisė.
Ingos partneris Aurimas yra kilęs iš Vilniaus, todėl ji nakvoja pas jo gimines. Paklausta apie nuosavą butą, Inga juokiasi: „Daugelis galvoja, kad televizijoje uždirbame milijonus. Tačiau čia tikrai nesivolioja aukso kalnai, nors teatre, aišku, litas „trumpesnis.“ Buityje Inga ir Aurimas tvarkosi racionaliai – bet čia jau grynai Aurimo nuopelnas. Jis įvedė aiškią sistemą: kuris kada plauna indus, kuris gamina valgyti, o kuris taiso sugedusius daiktus. Beje, viskas itin tradiciška, pavyzdžiui, virtuvė – Ingos karalija. „Aurimas sako: „Susitvarkyk savo darbo vietą!“ Tik indus kiekvienas plauna pagal „šventą“ tvarkaraštį – kas antrą dieną. Ir šios tvarkos niekada nesugriauna, kad ir kas būtų!“ Inga sako, kad Aurimo racionalumas jai praverčia ir apsiperkant, nes, anot Aurimo, ji – tikra reklamos auka. Todėl neretai moteris pasiklausia vyro nuomonės. Vis dėlto perkant drabužius, kaip žinome, tiek iš vyro naudos – nė karto taip ir neišgirdo, kuri suknelė jai tinka, o kuri – ne. Beje, kitados iš pirmo žvilgsnio, būtent dėl sausumo ir racionalumo, Aurimas Ingai nepatiko. Matyt, neveltui sakoma – nespjauk į šulinį, nes teks gerti.
Daugeliui kirba klausimas: kodėl po ketverių metų gyvenimo kartu jiedu nesusituokia? Ogi pirmiausiai todėl, kad jau ir taip jaučiasi tarsi santuokoje. Antra, nes visi nuolat kamantinėja dėl vedybų, atsiranda natūralus noras priešintis spaudimui. Trečia – ateis laikas ir susituoks.
Kada ateis laikas, žino tik jie, o kitiems nėra ko nosies į svetimus reikalus kišti. Tačiau žmonės toliau smalsauja: kaip Inga jaučiasi būdama 11 metų už partnerį vyresnė? Ogi puikiausiai: „Mūsų giminėje tokios tradicijos. Močiutės vyras už ją jaunesnis 20 metų, tetos – 18, sesers – 12, net mama už tėtį 4 metais vyresnė.“ Todėl Inga vyrui kartais juokais sako: „Tu darysi, nes esi jaunesnis.“ Žinoma, tai – juokeliai. Viską, ko tik reikia, Inga namuose puikiausiai atlieka pati – ir pyragėlius su įdaru kepa, ir šiaip netingi pažaisti virtuvės žaidimėlių. Beje, neseniai rubensiškų formų Inga mėgino numesti svorio ir jai pavyko – per dvi savaites atsikratė net 10 kilogramų, kurie atgal nebesugrįžo. Nors aktorė vis pamini japonišką dietą, bet tikriausiai nereikalingas svoris pradėjo tirpti tiesiog atsisakius labai kaloringų produktų.
Jų porą kartais vadina Norkučiais – pagal labiau pagarsėjusią Ingos pavardę. Ar Aurimas dėl to nepavyduliauja? Juk vyrai opūs dėl tokių dalykų. Galbūt Inga už Aurimą kada nors ir yra užtarusi menką žodelį, kai serialui „Naisių vasara“ buvo ieškomas doro kaimiečio tipažas. Įdomu, kad Aurimas – tikras sostinės vaikas, bet vaidmuo jam tiko idealiai. „Jis – žmogus prie žemės. Sako, jei nebūtų tapęs aktoriumi, būtų buvęs traktoristu“, – tada juokėsi Inga. Taigi moteris prodiuseriams galbūt tik padėjo atrasti Aurimą. Kaip ir ją, šiek tiek padėjus žinomesniam aktoriui, kadaise atrado LTV. Beje, aktoriai serialų herojų charakterių namo stengiasi „neparsinešti“ – kas būtų, jei tarp judviejų maišytųsi dar šitiek visokių spalvingų personažų?!
Dabar Ingos „sąskaitoje“ be Šiaulių teatro jau daug darbų.
Ji – LNK laidos „2 minutės šlovės“ komisijos narė, televizijos laidos „Pričiupom“ vedėja, serialų „Moterys meluoja geriau“, „Nemylimi“, „Svetimi“, „Pavogta laimė“ herojė... Dėl serialo „Nemylimi“ ji net turėjo tamsiai nusidažyti plaukus. Prisipažino daugiau niekada tokios klaidos nekartosianti. Ir neteko – filmuojant serialą „Svetimi“, jai tiesiog užsakė gražų tamsų peruką.
Inga Norkutė – laiminga moteris. Ji dirba mėgstamą darbą, myli ir yra mylima, dažniausiai linksma, jai sekasi. Tačiau moteris nepamiršta, kad sėkmė kartais – permaininga paukštė: „Aktorius reikalingas, kol įdomus, gražus, o kai pradėsi „byrėti“, gali būti išstumtas. Todėl manau, kad gyvenime svarbiausia – turėti vertybių, kurios džiugintų aplinkinius.
Džiaugtis kiekvienu rytu – kad pabudai sveikas, ir vakaru – kad praleidai dieną. Nesvarbu – ar diena buvo sėkminga, ar šiaip sau. Svarbiau branginti artimiausius žmones ir džiaugtis tuo, ką turi šiandien, nes rytoj ir to gali nebelikti.
Autorė Irena Ivenkovė
