REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomos Vakarų laivų gamyklos (VLG) grupės įmonės Vakarų Baltijos laivų statykla krantinių gerinimui Klaipėdos uosto direkcija skirs mažiausiai 20 mln. eurų. Tikimasi, kad laivų statybos pramonė bent iš dalies kompensuos tranzitinių krovinių praradimus.  

Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomos Vakarų laivų gamyklos (VLG) grupės įmonės Vakarų Baltijos laivų statykla krantinių gerinimui Klaipėdos uosto direkcija skirs mažiausiai 20 mln. eurų. Tikimasi, kad laivų statybos pramonė bent iš dalies kompensuos tranzitinių krovinių praradimus.  

REKLAMA

Pasak uosto vadovo Algio Latako, bus rekonstruojamos krantinės, atliekami kiti darbai, o pirmasis etapas turėtų prasidėti šiemet.  

„Šioje vietoje yra numatyti dideli infrastruktūriniai projektai, lieka kitos krantinės, esančios prie šios gamyklos, kurios taip pat bus rekonstruotos keliais etapais. Pirmas etapas jau bus pradėtas šiemet, jo vertė – netoli 20 milijonų eurų“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Latakas.

Direkcija pranešė, kad ruošiamasi rekonstruoti blogos būklės 64, 65 ir 65A krantines, pritaikyti jas 14,5 metro gyliui, užtikrinti prie jų doko darbą, galimybę švartuoti didesnius laivus.

REKLAMA
REKLAMA

Vakarų Baltijos laivų statyklos infrastruktūrą nutarta gerinti uoste skatinant šią veiklą uostui praradus tranzitinius krovinius iš Rytų, sako A. Latakas.

REKLAMA

„Tai yra vienas iš esminių dalykų, kurio šiandien Lietuva, Klaipėdos uostas turėtų didžiuotis ir išlaikyti šią pramonę, nes žiūrint į tai, kada Rytų rinka galėtų atsidaryti ir vėl galėtų tokiais kiekiais tranzitiniai kroviniai Klaipėdoje atsirasti, šiandien sunku pasakyti. Nereikia laukti, reikia skatinti kitas veiklas“, – sakė A. Latakas.

Anot jo, laivų statybos potencialą ir proveržį Klaipėdoje įrodo naujausi VLG užsakymai – grupė šiuo metu stato tris gelbėjimo ir paieškos darbams jūroje skirtus laivus, kurie keliaus užsakovui į Vokietiją.   

REKLAMA
REKLAMA

„Tai jau yra proveržis, kad tokie laivai gali būti pastatyti Klaipėdoje, juo labiau, kad užsakovai yra tokia pramoninė valstybė, turinti taip pat savo laivų statyklas“, – teigė A. Latakas.

VLG vadovas Arnoldas Šileika užsakymo detalių nekomentavo – anot jo, statykla Klaipėdoje pasiūlė geriausias sąlygas.

„Niekas nieko nedovanoja, neduoda, turime dalyvauti konkurse ir duoti tokias sąlygas, kad jos tenkintų užsakovą ir laimėti tą konkursą“, – žurnalistams sakė A. Šileika

Pirmasis laivas jau nuleistas ant vandens, jis užsakovams turėtų būti pristatytas šiemet rugsėjį, antrasis – 2024 metų viduryje, trečiasis – iki 2025-ųjų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

106 metų ilgio laivas sveria apie 6 tūkst. tonų, būtent dėl jo nuleidimo į vandenį Klaipėdos uosto direkcija vienos krantinės tvarkymui jau skyrė 2,5 mln. eurų. 

„Svoris – labai didelis, mes neturėdami galimybės savo pajėgumai nuleisti šio laivo kreipėmės į uosto direkciją, kad rekonstruotų būtent šių laivų nuleidimui krantinę, kad nuleistume tokio dydžio laivą“, – sakė A. Šileika.

„Buvo labai sukoordinuoti, suplanuoti veiksmai, kad šis laivas būtų pastatytas ant vandens, buvo atlikti tam tikri infrastruktūriniai pakeitimai atlikti, rekonstrukcijos, sutvirtinta 65A-a krantinė, kurie leido tokį svorį nuleisti į vandenį“, – sakė A. Latakas.

REKLAMA

Anot A. Šileikos, VLG šiuo metu taip pat stato locmanų laivą Švedijos užsakovams, žvejybinį laivą – Danijai bei atskirus blokus, skirtus Suomijoje statomam kruiziniam laivui.

Jo teigimu, technologinėmis galimybėmis VLG niekuo nenusileidžia laivų statykloms visame pasaulyje.

„Mažų mažiausiai mes neatsiliekame. Be abejo, kalbėti, kad mes tokioje nedidelėje šalyje, kaip Lietuva galėtume diktuoti laivų statybas pasaulyje, tikrai ne. Bet mes neatsiliekame, turime tikrai modernią gamybą (...) šioje vietoje nenusileidžiame Europai, pasauliui. Jeigu kažkuo nusileistume, neturėtume užsakymų (...) Toje rinkoje, kurioje mes veikiame – nišinių laivų statybos rinkoje (...) tai galimybių tikrai yra“, – kalbėjo A. Šileika.   

REKLAMA

Įmonės vadovas sako, kad viena problemų – darbuotojų trūkumas. Šiuo metu VLG galėtų įdarbinti dar apie 200 darbuotojų: „Problema, matyt, visoje Lietuvoje, Europoje, pasaulyje – trūksta darbuotojų“.   

Laivų statyba VLG pernai atnešė 6,9 mln. eurų nuostolį, ji turėjo neigiamos įtakos grupės finansiniams rezultatams.  2021 metais ši veikla buvo pelninga – gauta 129 tūkst. eurų grynojo pelno.

A. Šileika sako, kad dabartiniai užsakymai ir šiemet laivų statybos nepavers pelninga veikla, nes tai prieš karą pasirašytų sutarčių vykdymas, o vėliau statybos ir energetiniai kaštai išaugo, neigiamą įtaką darė aukšta infliacija.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ji tikrai nebus pelninga, nes kontraktai šių laivų buvo pasirašyti prieš karą, kaštai sušoko, pasekmės karo, nieko čia nepadarysi. Visi kaštai išaugo, infliacija paveikė, darbo užmokestis kilo“, – teigė A. Šileika.   

Anot jo, su užsakovais vyksta derybos dėl įkainių keitimo: „Dar iki šiol kalbame apie tai“.

A. Šileika sako, kad pernai sukilusios laivų statybai naudojamo metalo kainos jau gerokai nukrito ir stabilizavosi. 

„Metalo kainos stabilizavosi, be abejo, jos negrįžo į tą padėtį, kas buvo prieš karą, bet jos šiandien yra galų gale nuspėjamos, nes anksčiau jos buvo nenuspėjamos ir mes kaip tik pataikėme su šiuo laivu, kai metalo kaina buvo 2,7-3 tūkstančiai eurų už toną, dabar yra apie 1,2 tūkstančio“, – sakė jis.

VLG grupės pajamos pernai augo 20 proc. iki 142,8 mln. eurų (2021 metais – 119,2 mln. eurų), tačiau pelnas sumažėjo keturis kartus iki 1,1 mln. eurų (prieš metus – 4,8 mln. eurų). Grupė vienija 14 įmonių, jose pernai dirbo daugiau nei 1,4 tūkst. darbuotojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų