Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė gyventoja Kristina (tikrasis vardas redakcijai žinomas), teigianti, kad šiuo metu persikraustė ir neturi deklaruotos gyvenamosios vietos.
Ji pasakoja susidūrusi su neaiškumais, kur ir kaip tai padaryti, bei kokios pasekmės gali laukti, jei situacija užsitęs.
Kodėl svarbu deklaruoti gyvenamąją vietą
Kaip nurodo Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Visuomenės informavimo specialistas Irmantas Kuzas, atvejų, kai žmonės neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pasitaiko, nors jie nėra dažni.
Tuo metu Kauno Petrašiūnų–Gričiupio seniūnė Asta Chanko atkreipia dėmesį, kad praktikoje tokių situacijų vis dėlto pasitaiko daugiau.
„Pasitaiko nemažai atvejų, kai į seniūniją atvyksta asmenys yra nedeklaravę gyvenamosios vietos mėnesį, metus ar dar ilgesnį laikotarpį. Dauguma jų net nesusimąsto, kol nesusiduria su įvairiomis situacijomis – negali registruoti automobilio, gauti medicininių paslaugų, socialinių pašalpų.“
Anot jos, dažniausiai pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą ignoruojama iki tol, kol kyla realių sunkumų. Gyventojai susiduria ne tik su paslaugų ribojimais, bet ir su kliūtimis kasdienėse situacijose – nuo transporto registracijos iki sveikatos ar socialinės pagalbos gavimo.
VIlniaus miesto savivaldybės atstovas taip pat pabrėžia, kad gyvenamosios vietos deklaravimą reglamentuoja įstatymai, įpareigojantys Lietuvoje gyvenančius asmenis deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
To nepadarius, gali būti prarandamos ar negaunamos socialinės garantijos, tokios kaip išmokos ar kompensacijos, atsiranda kliūčių registruojant vaikus į darželius ar mokyklas, registruojant transporto priemones, taip pat gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Be to, netikslūs ar neaktualūs duomenys apsunkina viešųjų paslaugų gavimą, o deklaruota gyvenamoji vieta yra svarbi ne tik pačiam gyventojui, bet ir savivaldybių biudžetui bei infrastruktūros planavimui.
„Asmenys, privalantys deklaruoti ar keičiantys gyvenamąją vietą, ją turi nurodyti per vieną mėnesį nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo. Deja, pareigos ir atliekami veiksmai dažnai prasilenkia“, – aiškina I. Kuzas.
Kai žmogus neturi galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, gali būti taikomas laikinas sprendimas – įtraukimas į nedeklaravusių asmenų apskaitą, tačiau ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.
Anot Kauno Petrašiūnų–Gričiupio seniūnės, tokios situacijos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į pateiktus faktus ir dokumentus.
„Gyvenamosios vietos nepranešę asmenys gali ją deklaruoti konkrečiu adresu arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą toje savivaldybėje, kurioje gyvena. Kiekviena situacija yra individuali ir sprendžiama įsigilinant į asmens išdėstytus faktus ir pateiktus dokumentus“, – nurodo A. Chanko.
Gyventojams taip pat primenama, kad deklaravimas nėra sudėtingas – tai galima padaryti elektroniniu būdu per www.epaslaugos.lt arba atvykus į seniūniją ar savivaldybę. Nuomos ar panaudos atveju pakanka abiejų šalių pasirašytos sutarties, notaro patvirtinimas nėra būtinas.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos ir rinkodaros skyrius taip pat patvirtina, kad tokių atvejų pasitaiko.
Savivaldybės teigimu, asmenys, neturintys kur deklaruoti gyvenamosios vietos, gali pateikti prašymą būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
Tam būtina faktiškai gyventi savivaldybėje, neturėti joje nuosavybės teise priklausančio būsto ir pateikti dokumentus, pagrindžiančius ryšius su savivaldybe, pavyzdžiui, darbo, studijų ar gydymosi faktą.
Į šią apskaitą asmenys įtraukiami ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.
Savivaldybė taip pat pažymi, kad socialinės išmokos gali būti skiriamos ne tik deklaravusiems gyvenamąją vietą ar įtrauktiems į apskaitą, bet ir tiems, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, tačiau faktiškai gyvena savivaldybės teritorijoje.
Vis dėlto, jei konkrečiai išmokai gauti būtina deklaruota gyvenamoji vieta, gyventojai nukreipiami ją deklaruoti teisės aktų nustatyta tvarka.
Asmenims be deklaruotos gyvenamosios vietos taip pat gali būti teikiamos bendrosios socialinės paslaugos – tarpininkavimas, pagalba tvarkant dokumentus ar sprendžiant teisines ir sveikatos problemas. Išskirtiniais atvejais gali būti suteikiamas ir laikinas apnakvindinimas.
Svarbu tikslus adresas
Registrų centro atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus pabrėžia, kad svarbu ne tik turėti deklaruotą gyvenamąją vietą, bet ir užtikrinti, kad ji būtų tiksli.
„Esant netiksliam gyvenamosios vietos adresui gali kilti problemų toms tarnyboms ir institucijoms, kurios gyventojus nori pasiekti būtent pagal jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresą“, – teigia jis.
Anot jo, netikslūs duomenys gali turėti realių pasekmių – gyventojų gali nepasiekti svarbūs laiškai iš institucijų, tokių kaip „Sodra“, VMI ar teismai, o ekstremalių situacijų metu ilgiau gali užtrukti ir pagalbos tarnybų atvykimas.
Registrų centro atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai gyvenamoji vieta deklaruota netiksliai – pavyzdžiui, nurodytas tik kaimo pavadinimas, nors šiandien jau yra tikslūs adresai su gatvėmis ir numeriais.
Tokiais atvejais gyventojams rekomenduojama atnaujinti duomenis, kad būtų išvengta nesklandumų.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, gyventojai taip pat gali patys pasitikrinti, ar jų deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra tikslus.
Registrų centras yra sukūręs specialią aplikaciją, leidžiančią tai padaryti pagal asmens pavardę ir asmens kodą – ji pasiekiama adresu, kurį galite rasti čia.
Sužinoti, kokiu adresu asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, galima atvykus į seniūniją arba prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos.
