gyvenamoji vieta

Turint savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (NT) dažniausiai jaučiamasi ramiai, neva visus sprendimus galima laisvai priimti pačiam. Vis tik tai – netiesa. Viskam reikia gauti raštišką sutuoktinio sutikimą, o skyrybų atveju negalima jo išvaryti. Į tokią situaciją pakliuvo vienas lietuvis, norintis išdeklaruoti smurtaujančią žmoną iš savo namų.

Ketvertuko mama Viktorija Paltanavičienė pasidalino siaubinga istorija – jos vaikai buvo išmesti į niekur iš deklaruotos gyvenamosios vietos ir tuo pačiu neteko visų socialinių garantijų. „Noriu, kad ši istorija pasiektų kuo daugiau žmonių šia istorija, tam, kad kitos moterys ir jų vaikai nenukentėtų! Nes mes, moterys, Lietuvoje turime ne tik viską mokėti, bet ir žinoti! Mes privalome būti ekstrasensės“, – rašė ji. „Šiuo metu mūsų šeimoje vyksta skyrybų procesas.

Kol „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai, jeigu neturėtų jokių darbinių, finansinių ar asmeninių įsipareigojimų, nesirinktų Vilniaus kaip labiausiai trokštamo miesto gyventi, naujienų portalo „Made In Vilnius“ surengta apklausa rodo, kad pusė portalo skaitytojų norėtų gyventi Vilniuje. 32 proc. respondentų (703 žm.) kaip gyvenamąją vietą pasirinktų Vilnių, bet nenorėtų gyventi miesto centre.

Manoma, kad Craigowan Lodge, esantis Balmoralo pilies teritorijoje, Škotijoje, yra vienas mėgstamiausių Karalienės namų, tačiau ji ten apsistoja tik keletą dienų per metus. Visoje šalyje Karalienė turi įspūdingą skaičių nekilnojamojo turto, rašo mirror.co.uk. Vis tik vienas iš jos mėgstamiausių yra akmeninis kotedžas, vadinamas Craigowan Lodge, esantis Balmoralo pilies teritorijoje, Škotijoje.

Apie 150 tūkst. gyventojų deklaruotų gyvenamųjų vietų adresai yra netikslūs, pirmadienį pranešė Registrų centras. Valstybės įmonės teigimu, dėl to žmonės gali nesulaukti svarbios siuntos ar laiško iš artimųjų, informacijos iš valstybės institucijų, pavyzdžiui, apie gyventojui priklausančią išmoką iš „Sodros“. Netikslūs adresai gali apsunkinti ir pagalbų tarnybų veiklą, ieškant nelaimės vietos.

Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino saviizoliacijos namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisykles. Darant pakeitimus, atsižvelgta į dažniausiai pasitaikančias situacijas, padarytos tam tikros išimtys dėl saviizoliacijos ir tyrimų dėl koronaviruso (COVID-19). Nuo šiol izoliacija netaikoma Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, lydintiems oficialios delegacijos narius.

Lietuvoje gyventojai vis labiau domisi, kaip galėtų būti patobulinta juos supanti gyvenamoji aplinka. Šiais metais atlikta tyrimų bendrovės „Spinter“ apklausa, kurią inicijavo Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) parodė, kad 93-ims proc. šalies gyventojų rūpi greta gyvenamojo būsto esanti infrastruktūra – žaliosios zonos, gatvės ar kiemo tvarkingumas. Ekspertai pažymi, jog toks gyventojų susidomėjimas skatina tarpusavio bendravimą ir padeda kurti stiprią bendruomenę.

Nenustatytos gyvenamųjų vietovių ribos gali kelti problemų gyventojams norint deklaruoti savo gyvenamąją vietą, vertinant sklypų ir kito nekilnojamojo turto vertes, taip pat gali lemti mažesnes išmokas ūkininkams. Dėl šių priežasčių Registrų centras ragina to dar nepadariusias savivaldybes nusistatyti gyvenviečių teritorijų ribas, rašoma pranešime.

Iš valstybės biudžeto Lietuvoje išlaikoma 21 tūkst. vaikų, kurių vienas iš tėvų ar abu tėvai nemoka priteistų alimentų. Kiekvieną mėnesį jiems skiriama 1,3 milijono eurų. Nuo šių metų pradžios Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio mokamos vaiko išlaikymo išmokos, perėmė „Sodra“. Nuo šiol būtent „Sodrai“ gyventojai, negaunantys viso arba dalies išlaikymo (alimentų), priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams, gali pateikti prašymą skirti išmoką.