Socialiniame tinkle „Facebook“ užvirė diskusija, ar verta leisti nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste.
„Ar galėsiu po to bet kada išdeklaruoti? Ar tik tuo atveju, jei jie sutiks išsideklaruoti? Ar nuo deklaruotų žmonių skaičiaus pakyla mokesčiai, ar dar kokie niuansai?“ – klausė vienas buto savininkas, nuomojantis jį asmeniui su mažamečiu vaiku.
Vieni komentatoriai tikino, kad savininkas gyventojus gali išdeklaruoti bet kada, kiti vis tik teigė, kad tai priklauso nuo nuomos sutarties.
O didžioji dalis įspėjo, kad dėl didesnio gyventojų skaičiaus tikrai padidės šiukšlių išvežimo mokestis.
Specialistai paaiškino, kam išvis reikalingas gyvenamosios vietos deklaravimas ir ar gali nuomininkas prisideklaruoti be savininko žinios.
Kas pasikeičia nuomininkui deklaravus gyvenamąją vietą?
„Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos advokatės Jolitos Juškaitės aiškinimu, akivaizdu, kad didelių permainų deklaravus gyvenamąją vietą nuomotojas ir nuomininkas nepajaus.
Anot jos, nuomininkas tiesiog turės deklaruotą gyvenamąją vietą, dėl ko jį pasieks laiškai, siuntos ar kita svarbi informacija (pvz., susijusi su pensijomis, pensininkų pažymėjimais, išmokomis, kaimyninių teritorijų statybos planais ir kt.), svarbūs kitų institucijų (pvz., teismų, antstolių, policijos ir kt.) laiškai.
Vis tik teisininkė pažymėjo, kad deklaravus daugiau asmenų prie gyvenamosios vietos, komunaliniai mokesčiai būstui gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių.
Taip pat gali būti apsunkintas būsto pardavimas tol, kol jame bus registruoti kiti asmenys: „Tad nuomojant būstą reikia atsižvelgti į šiuos aspektus.“
Ar galima prisideklaruoti būste be savininko žinios?
Registrų centro Gyventojų, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrų skyriaus vadovo Valerijaus Danilevičiaus teigimu, gyvenamosios vietos deklaravimas – tai įstatymuose įtvirtinta asmens pareiga.
Jo aiškinimu, asmuo deklaruoja tą gyvenamąją vietą, kurioje jis daugiausiai gyvena. Ir tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, medicinines, išmokas, vietas vaikų darželyje, asmuo gauna pagal tai, kokioje savivaldybėje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
„Be to, įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įmonės savo paslaugas teikia ar, esant reikalui, susisiekia su asmeniu būtent pagal jo deklaruotą gyvenamosios vietos adresą.
Dėl šių priežasčių labai svarbu, kad informacija apie asmens deklaruotą gyvenamosios vietos adresą būtų tiksli ir aktuali“, – komentavo pašnekovas. Anot V. Danilevičiaus, asmuo savo gyvenamąją vietą gali būti deklaravęs jam priklausančiose patalpose arba kitam asmeniui priklausančiose patalpose, esant patalpų savininko sutikimui, pavyzdžiui, nuomos sutarčiai.
Ir pridūrė, kad asmuo gali deklaruoti tik vieną gyvenamąją vietą.
J. Juškaitė nurodė, kad nuomininkas gali prisideklaruoti gyvenamąją vietą be būsto savininko žinios.
Jos aiškinimu, deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai reikia pateikti patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo ten apsigyventų, arba kitą dokumentą, kuris patvirtina asmens teisę ten gyventi.
Advokatė atkreipė dėmesį, kad, jeigu tame dokumente yra nurodyta data, iki kurios asmeniui leista gyventi tame būste (arba tokią datą gyvenamosios vietos deklaracijoje nurodo savininkas), deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki tos nurodytos datos.
„Tai reiškia, kad deklaruojant gyvenamąją vietą pakanka pateikti nuomos sutartį ir gyvenamoji vieta deklaruojama bus iki tol, kol galios sudaryta nuomos sutartis.
Pvz., jeigu būstas išnuomojamas vienerių metų laikotarpiui, nuomininko gyvenamoji vieta bus deklaruojama tik tiems vieneriems metams“, – dėstė pašnekovė.
Nuomininką išdeklaruoti galima ne visada
Pasak J. Juškaitės, prašymą ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis ar juos pakeisti nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga.
Taip būna, kuomet patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
„Taigi, išdeklaruoti asmenį (nuomininką) iš nuosavybės teise priklausančio namo (buto) galima tik tada, kai asmuo nebegyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota jo gyvenamoji vieta.
Todėl tuo atveju, kai nuomotojas nuomoja būstą, geriausia numatyti nuomos terminą (pvz., nuomos sutarties galiojimą 6 mėn. su galimybe pratęsti nuomos laikotarpį). Kuomet bus numatomas ribotas nuomos laikotarpis, o jam pasibaigus nuomos sutartis nebus pratęsiama, asmens gyvenamosios vietos deklaravimas automatiškai pasinaikins“, – pasakojo J. Juškaitė.
Registrų centro atstovas pridūrė, kad pakeitus gyvenamąją vietą ar patalpų savininkui pateikus prašymą panaikinti kito gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis, t. y. išdeklaruoti, asmuo turi per vieną mėnesį deklaruoti naują gyvenamąją vietą.
„Tais atvejais, kai asmuo neturi galimybių deklaruoti savo gyvenamosios vietos jokiose gyvenamosiose patalpose, jis gali būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą“, – nurodė V. Danilevičius.
Kada deklaruoti gyvenamąją vietą gali kitas asmuo?
„Jankauskas ir partneriai“ teisininkė nurodė, kad kitas asmuo pilnamečio, veiksnaus asmens deklaruoti gyvenamojoje vietoje negali, tą padaryti gali tik pats asmuo.
Vis tik ji paminėjo išimtis, kuriomis esant kitas asmuo galėtų deklaruoti asmens gyvenamąją vietą:
- nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai;
- nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais (įtėviais), globėjais (rūpintojais) arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo;
- asmenų, kuriems yra nustatyta globa ar rūpyba, gyvenamąją vietą deklaruoja globėjai (rūpintojai), socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms pavesta eiti globėjų (rūpintojų) pareigas, administracija.
