Mat per ją vaikai laiką leido įnikę į telefonus ir kompiuterius, mažai judėjo gryname ore. Gydytojai ypač akcentuoja prastą vaikų psichologinę sveikatą – kai kuriems mokyklinukams sunku grįžti į kolektyvus ir net susirasti draugų.
Vilnietė Svetlana atsivedė savo dvi dukreles į polikliniką sveikatai patikrinti prieš mokyklą. Mažosios Viktorija ir Anastasija šiemet eis į pirmą klasę. Sandra sako, kad mergaičių ūgį, svorį, klausą ir bendrą sveikatos būklę gydytojai jau patikrino, liko tik vizitas pas okulistą.
„Viskas gerai, greit viską praėjom, ir kuo puikiausiai praėjom“, – sako vilnietė Svetlana.
Svetlana neslepia – per pandemiją, kai jos dukros dar buvo darželinukės ir dėl koronaviruso negalėjo eiti į darželį, emociškai mergaitėms buvo labai sunku. Laiką, kurį iki tol leisdavo su bendraamžiais lauke, pakeitė televizorius ir telefonai.
„Telefonus paima, žiūri, ir televizorių, ir filmukus. Bet mes stengiamės namuose ir užduotėles daryt“, – kalba Svetlana.
Svetlana stengėsi būti kūrybinga. Kad vaikai būtų aktyvesni, kiekvienas jų rytas prasideda su mankšta.
„Darome mankštą su vaikučiais, joms labai patinka, vakarais – masažas“, – pasakoja Svetlana.
Tačiau daugelis vaikų per pandemiją savo laisvalaikį priprato leisti vien prie kompiuterių ir telefonų žiūrėdami filmukus ar žaisdami žaidimus. Šeškinės poliklinikos vaikų ligų gydytoja tvirtina, kad vis dažniau vaikai turi antsvorio ar yra nutukę.
„Tiems, kuriems atsirado viršsvoris pandeminiu laikotarpiu, jis ir liko. Nėra taip paprasta tą svorį sureguliuoti. Siejama su mažesniu fiziniu aktyvumu, visada po ranka geriausias draugas šaldytuvas“, – teigia vaikų ligų gydytoja Vilma Jankauskienė.
Higienos instituto praėjusių metų duomenimis, antsvorio turinčių ir nutukusių vaikų pernai buvo 2 procentais daugiau nei užpernai.
„Stebima, kad vaikų svoris auga, ir per didelio svorio vaikų dalis – nutukusių ir su antsvoriu – praėjusiais mokslo metais, lyginant su dar ankstesniais, daugiau nei 2 proc užaugo, o per 5 metus – net 5 proc“, – kalba Higienos instituto atstovė Ugnė Gadžijeva.
Pasak vaikų ligų gydytojos, dėl tos pačios priežasties – telefonų ir kompiuterių – kenčia ir vaikų regėjimas.
„Šiemet matom daugiau regėjimo sutrikimo problemų, silpsta regėjimas. Turim optometrijos lenteles ir dažniausiai, lyginant su buvusių metų rodikliais, jie būna žymiai prastesni“, – tvirtina V. Jankauskienė.
Stiprų smūgį pandemija sudavė ir vaikų psichologinei sveikatai. Gydytoja sako, kad vaikams nuolat reikia bendravimo su kitais jų amžiaus vaikais, o per pandemiją ir nuotolinį mokymąsi to nebuvo, tad daugeliui sunku grįžti į kolektyvus.
„Kai kuriems teko rašyti rekomendacijas nuotoliniam mokymui, nes buvo sunku sugrįžti į klases. Kartais reikia ne tik tėvų, bet ir psichologų pagalbos, nes daliai vaikų po pandemijos net sunkiau susirasti draugų“, – teigia V. Jankauskienė.
„Suaugusieji jau panašu, kad labiau grįžta į įprastą gyvenimą. Deja, pandemijos metu vaikai negavo jiems būtino socialinio bendravimo su bendraamžiais“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ministras žada, kad jau netrukus kiekvienoje savivaldybėje atsiras paslaugos, kurios padės spręsti vaikų psichologines problemas.
„Esame įdėję tam tikrų pastangų, kad visose savivaldybėse atsirastų Visuomenės sveikatos biuruose tokios paslaugos, kur nereikia jokio siuntimo, bet vaikai grupėse gali būti, bendrauti ir gauti psichologų pagalbą“, – kalba A. Dulkys.
Dulkys ragina tėvus atkreipti dėmesį į savo atžalų gyvenimo būdą – skatinti daugiau laiko leisti aktyviai, lauke, taip pat padėti tinkamai susireguliuoti mitybą.
