Nuo seniausių laikų vaikas, gimęs su ”marškinėliais“, laikomas ypatingas. Teigiama, kad daugelis įžymių žmonių bei literatūrinių personažų yra gimę su “marškinėliais”. Tokie buvo Aleksandras Makedonietis, Čarlzo Dikenso sukurtas personažas Deividas Koperfildas, Denis iš Styveno Kingo knygos “Švytėjimas”, Viljamo Šekspyro princas Hamletas ir daugelis kitų.
Rodo sveikatą
Iš tiesų vadinamieji marškinėliai yra neatsiskyrusi, vaiko galvą dengianti vidinė placentos dalis. Senovės Romoje pribuvėjos ištirdavo placentą ir neva iš jos nuspėdavo naujagimio ateitį. Tačiau vaikų, gimusių su “marškinėliais“, laukė dar ypatingesnis ateities spėjimas. Nuo nuimto galvos apdangalo priklausydavo, ar vaikas bus sveikas, ar ligotas bei kiti jo ateities spėjimai.
1787 metais knygoje „Provincijos prietarai“ buvo rašoma, kad iš „marškinėlių“, dar vadinamų katiliuku arba vualiu, galima sužinoti gimusio žmogaus sveikatos būklę. Jeigu žmogus gyvas ir sveikas, placentos atplaiša turėtų būti kieta ir sausa, jei žmogus miręs ar sergantis – minkšta ir drėgna. Taigi ir tuomet buvo išlikęs romėnų sugalvotas kūdikio ateities spėjimo būdas. Pribuvėjos tyrinėdavo placentą dar keletą dienų po vaiko gimimo.
Saugojo kaip talismaną
Vaiko, gimusio su galvą dengiančiu natūraliu apdangalu, tykodavo daugybė įvairiausių prietarų. Vienas jų primena prietarą, priskiriamą dvyniams: vienas jaučia, jei kas nors atsitinka antrajam. Todėl manyta, jei žmogui kas nors atsitinka, jo „marškinėliai“ gali apie tai įspėti. Kai kurios tautos manė, kad vualį būtina išsaugoti ir laikyti kartu su vaiku. Jeigu sudžiūvusiai odai kas nors atsitikdavo, tai būdavo laikoma blogu ženklu ir tekdavo rimtai susirūpinti vaiko sveikata, kuri retkarčiais iš tiesų būtent tada pablogėdavo.
1899 metais vienas britų laikraštis rašė apie šį reiškinį ir citavo medicinos seselės žodžius: „Berniukas, gimęs su marškinėliais, juos išsaugojo. Kai jis sirgdavo, vualis tapdavo drėgnas ir gležnas. Kai berniukas buvo sveikas, vualis būdavo sausas ir sukietėjęs“.
Vienoje daugiavaikėje šeimoje iš Jorko augo 16 vaikų. Keturi iš jų buvo gimę su “marškinėliais“. Šeimynykščiai išsaugojo nuimtą odą ir ją išdžiovino. Jie tikėjo, kad jei kas atsitiks vaikui, vualis tai parodys.
Saugojo nuo skendimo
Sakoma, kad senovės Romos senatoriai ir įstatymų leidėjai nešiojo tokius vualius ir placentos fragmentus ant krūtinės. Jie tikėjo, kad ta išdžiovinta oda padės jiems darbe. Tokie specifiniai amuletai turėjo suteikti jiems įtaigią ir sklandžią kalbą, užčiaupti burnas visiems jų priešininkams. Tačiau, kaip rodo per amžius sukaupta patirtis, ne visuomet „su marškinėliais“ gimusieji nugyvena palaimintą gyvenimą. Jų likimai tokie pat, kaip ir kitų žmonių, ir tik vienetai pasižymi ypatingu likimu ar sugebėjimais.
Didžiojoje Britanijoje ir kai kuriose kitose šalyse tikėta, jog su “marškinėliais“ gimęs vaikas nenuskęs. Tėvai suvyniodavo prie galvos prilipusios placentos liekanas ir įdėdavo į specialų amuletą, kurį žmogus nešiodavo visą gyvenimą.
Pardavinėjo jūreiviams
Tikriausiai nepatikėsite, bet minėtieji vualiai Anglijoje buvo netgi pardavinėjami. Tai vyko pakankamai plačiu mastu, o skelbimai apie vualio pardavimą buvo net dedami į vietos laikraščius. Kas galėtų juos pirkti? Ogi jūreiviai ir keliautojai, besiruošiantys į ilgą kelionę. Štai vieno tokio skelbimo, išspausdinto 1779 metais, vertimas: „Laivyno džentelmenai ir kiti besiruošiantys į ilgas keliones. Pranešame, kad parduodamas vaiko vualis. Norintieji įsigyti kreipkitės į Bartletų namų kavinę Holborne. Kad vėliau nekiltų nesklandumų, prekės kaina yra dvidešimt ginėjų.“
Turi šeštąjį pojūtį
Teorijos apie marškinėlių teikiamą apsaugą nėra vieninteliai prietarai, lydintys „išrinktuosius“ vaikus. Kai kurios tautos vaikui, gimusiam su “marškinėliais”, pranašauja Dievo dovaną, šeštąjį pojūtį. Vis dėlto atrodo, kad tokia idėja buvo iškelta tik XX amžiaus pradžioje, o anksčiau apie tai būdavo užsimenama miglotai.
Pasak šios teorijos šalininkų, toks vaikas turi didesnį potencialą matyti įvairias vizijas, turėti psichinių gabumų. Tačiau su tuo nesutinka šių dienų mediumai ir kiti psichikos savybes įvaldę žmonės. Jie teigia, kad kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikrų psichikos sugebėjimų. Dar kito judėjimo šalininkai tiki, kad tokios savybės yra paveldimos iš kartos į kartą, nesvarbu, ar gimstančiam kūdikiui prie galvos buvo prikibęs odos gabalas. Italijoje buvo manoma, kad toks vaikas užaugęs gali „nuimti nužiūrėjimą ar užkeikimą“ ir yra labai gerbiamas. Kitur tikima, kad tokie žmonės gali matyti kiaurai „per gyvenimo ir mirties uždangą“, intuityviai nujausti daugelį dalykų, skaityti mintis.
Nujaučia melą
Jeigu sutiksime, kad psichinės savybės gaunamos nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimsta su “marškinėliais”, galime paaiškinti, kodėl šeštasis pojūtis būdavo priskiriamas šiems naujagimiams. Tokie vaikai tapdavo garsūs savo apylinkėje ir buvo stebimi tiek šeimos, tiek bažnyčios. Šiuo atveju vaiko padėtis būdavo labai palanki, nes jis tiesiog darydavo tai, ką turėdavo daryti natūraliai, nebijodamas būti apskelbtas raganiumi ar parsidavusiu velniui.
Bažnyčia laikė tai Dievo dovana. Iš tiesų kai kurie gimusieji su “marškinėliais“ sako jaučiantys artėjančią nelaimę ar artimųjų ligas. Šiandien tokie žmonės sakosi žiną, ar jų pašnekovai meluoja, ar sako tiesą, nujaučią, kas jiems skambina, dar nepakėlę telefono ragelio, ir panašiai.
Gelbėjo nuo uždusimo
Yra žinoma atvejų, kai būtent toks vualis išgelbėdavo dar negimusius kūdikius nuo mirties. Ne kartą yra atsitikę, kad virkštelė apsivyniodavo apie kūdikio kaklą, o nuo mirties jį išgelbėdavo būtent vualis. Dažnai tokie vaikai vystosi greičiau, nei įprasta, užauga sveiki ir gyvybingi. Pasitaiko atvejų, kad žmonės gimę su “marškinėliais” pasižymi ypatingomis savybėmis, kaip ateities spėjimas, telekinetiniai sugebėjimai. Sugeba tas savybes perduoti savo giminaičiams, kurie gimsta normaliai.
Apskaičiuota, kad vaikai su “marškinėliais“ gimsta rečiau nei 1 iš tūkstančio atvejų, todėl tikrai įdomu, kai vienoje šeimoje pasitaikė keli žmonės gimę su “marškinėliais”. Įdomu, ar dėl to kalti genai, ar iš tiesų čia veikia kokia nors aukštesnė jėga.
O gal tai, kad “marškiniuoti” naujagimiai pasižymi ypatingomis savybėmis, tėra sutapimas ir perdėtas prietaringumas. Tačiau vis tiek tai yra dar vienas neišaiškintas žmogaus fenomenas, kurį išsiaiškinus bus galima daug geriau suprasti psichikos jėgų prigimtį.
Parengė Žygimantas Pauliukevičius
„Klaipėda“ (www.klaipeda.daily.lt)
