REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau kuris laikas jaunimui skirtose renginiuose su mikrofonu rankose galima išvysti Liną Aleksandravičiūtę, „Versmės“ gimnazijos trečiokę. Mergina prisideda prie jaunimui skirtų renginių organizavimo – yra Tauragės rajono moksleivių draugijos „Asorti“ pirmininkė. Iššūkių nebijanti mergina penktadienį į interviu atvyko vilkėdama tigro kostiumą – prieš tai ji su drauge lankė ugdymo įstaigas, kviesdamos mažuosius į vakare „Asorti“ organizuojamą kino seansą – animacinį filmą „Tintino nuotykiai“.

REKLAMA
REKLAMA

– Beveik metai, kaip tave pastebiu vedančią įvairius jaunimo renginius. Kaskart pasirodai vis geriau – iššūkį nugalėti scenos baimę jau įveikei. Koks kitas iššūkis?

REKLAMA

– Pernai žadėjau vienuoliktoje klasėje fiziką studijuoti B lygiu, tačiau ėmiausi A lygio. Tam, kad įrodyčiau sau, kad galiu „įkąsti“ fiziką, kad įgyčiau pakankamai ateityje galimai prireiksiančių žinių.

– Ir kaip sekasi, kokie pažymiai?

– Nesakysiu.

– Priklausai rajono moksleivių draugijai „Asorti“. Jūs gvildenate įvairias jaunimo užimtumo problemas, organizuojate renginius. Pasakyk, ko nori jaunimas?

– Pramogų, žinoma. Nenori sėdėti namie. Ir nebūtinai jie nori kažką daryti ar organizuoti renginį. Nori tiesiog susitikti, pabūti kartu, pasišnekėti. Mes vieni kitiems įdomūs.

REKLAMA
REKLAMA

– Kada tu esi pati sau įdomiausia?

– Mano gyvenimas nėra rutina. Kas dieną kuriu sau iššūkius. Kad ir vakar: mes su Rita nusprendėme aplankyti mokyklas, darželius, apsirengusios kostiumais. Ir štai mes: tigras ir kiškis.

– Tiek iššūkiai, tiek kvailystės yra savęs pažinimas. Kokių kvailysčių esi prikrėtusi?

– Būdama antroje klasėje blogai perskaičiau mokykloje pakabintą skelbimą. Jame 8–12 klasių mokiniai buvo kviečiami į dainų viktoriną. Man buvo aštuoneri. Nuėjau į tą viktoriną. Man sakė, kad aš per maža, tačiau vis tiek užregistravo. Dainavau apie stiklinius batelius, pasirodžiau gerai, visi plojo. Po pasirodymo, nesulaukusi balsavimo pabaigos, išėjau namo. Pamaniau, kad vis tiek nelaimėsiu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Ar jaunimas nuobodus?

– Taip. Nors gal labiau tingus. Girdžiu tarpusavyje besikalbant suaugusiuosius: „Anksčiau žiemą jaunimas eidavo čiužinėti nuo kalniuko, o dabar tik prie kompo sėdi“. Taip ir yra.

– O pati buvai ant kalniuko?

– Taip. Praėjusią savaitę. Su rogutėmis.

– Jei vieną dieną jaunimui būtų duodama valia daryti, ką tik sugalvoja. Ko imtumeisi?

– Stengčiausi inicijuoti kino teatro Tauragėje statybas. Ir dar pakviesčiau kokių užsienio muzikos atlikėjų. Tegul atskrenda su nuosavais lėktuvais pakoncertuoti į Tauragę. Sukviesčiau ir jaunimą, ir vyresniuosius, kurie širdy dar jauni, į centrinę miesto aikštę kartu pasilinksminti. Būtų smagu ir visus suvienytų. Manau, tai plačiai nuskambėtų.

REKLAMA

– Esi jaunimo informacijos tinklo „Eurodesk“ narė, turi jaunosios žurnalistės statusą. Žinau, svajojai tapti žurnaliste. Kokie tavo planai?

– Žurnaliste norėjau būti 4–10 klasėje. Rašymas – mano hobis. Tačiau tarp geidžiamiausių studijų krypčių vis tiek žurnalistikos studijas paliksiu antroje vietoje. Stodama į universitetą, prioritetą teiksiu architektūros studijoms, domina interjero dizainas.

– Kokie žurnalistai tavo akimis?

– Vieni sąžiningi, kiti rašo tai, ką nori girdėti žmonės. Geras žurnalistas, mano nuomone, – ne ieškantis sensacijų, o nesensacingus dalykus pateikiantis įdomiai.

M. Puodžiuvienė  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų