Derybos yra tiesiogiai prižiūrimos JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris aiškiai išreiškė norą sudaryti susitarimą su Iranu. Nuo balandžio vidurio jau įvyko keli derybų raundai, rašo BBC.
Pranešama, kad prieš dvi savaites D. Trumpas įspėjo Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu susilaikyti nuo bet kokių jėgos veiksmų prieš Iraną, kol vyksta derybos. JAV pusė šias derybas neseniai pavadino produktyviomis.
Tačiau, jei informacija apie Izraelio ketinimus pasitvirtins, šalis veiks savarankiškai, rizikuodama atstumti savo svarbiausią sąjungininką.
Kodėl Izraelis yra pasirengęs žengti tokį žingsnį?
Paskutinį didelio masto smūgį Iranui Izraelis sudavė pernai spalį, o nuo to laiko JAV suteikė galimybę spręsti Irano klausimą diplomatinėmis priemonėmis. Tačiau pastarojo meto įvykiai kelia susirūpinimą.
Derybos tarp Vašingtono ir Teherano vyksta greičiau nei tikėtasi – net jei D. Trumpas neseniai skundėsi, kad procesas šiek tiek stringa. Šis tempas kelia Izraelio nerimą, nes neaišku, kokių nuolaidų JAV administracija pasiūlė Iranui, kad šis staiga tapo lankstesnis.
Skelbiama, kad šalys artėja prie preliminaraus susitarimo, kurio vienas svarbiausių punktų – sąlygos dėl Irano urano. Šis aspektas ypač kelia grėsmę Izraeliui, kuris įtaria, kad Teheranas gali slaptai vystyti branduolinių ginklų programą, nepaisant Irano pažadų.
Izraelis taip pat jaučiasi paliktas nuošalyje. Nors vyksta intensyvios derybos tarp JAV specialiojo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose Steve‘o Wittkoffo ir Izraelio strateginio planavimo ministro Rono Dermerio, Izraelis skundžiasi, kad negauna pakankamai informacijos apie pagrindinius derybų aspektus. Pasak Izraelio šaltinių, tai rodo, kad derybose į šalies interesus neatsižvelgiama arba jie yra ignoruojami.
BBC tarnybos šaltiniai Jeruzalėje praneša, kad nuo balandžio pabaigos Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, gynybos ministras Israelis Katzas ir Izraelio gynybos pajėgų atstovas (kurio pavardė neskelbiama) surengė kelias konsultacijas. Manoma, kad jų metu buvo parengtas alternatyvus planas B – karinis smūgis Iranui.
„Netanyahu palaiko diplomatinį kelią, tačiau tik tuo atveju, jei būsimas susitarimas visiškai eliminuos Irano branduolinę programą. Bet koks kitas susitarimas, pasak Izraelio, bus blogas“, – teigė BBC šaltinis.
Kiek tikėtinas Izraelio smūgis?
BBC šaltiniai Jeruzalėje negalėjo patvirtinti, kad smūgis iš tiesų rengiamas. Izraelis tradiciškai nekomentuoja savo veiksmų prieš Iraną – nei prieš, nei po jų.
Informacija apie galimą operaciją pasirodė JAV žiniasklaidoje, tarp jų NBC ir CBS, remiantis Vašingtono šaltiniais. Paprastai JAV žvalgyba būna gerai informuota apie Izraelio planus. Per visą šiuolaikinę istoriją vos kelios Izraelio operacijos buvo atliktos be JAV žinios.
Dalinė JAV ambasados Bagdade personalo evakuacija rodo rimtą Baltųjų rūmų susirūpinimą. Manoma, kad galimas Irano atsakas būtų nukreiptas prieš amerikiečių karius Irake, todėl Valstybės departamentas ir Pentagonas pradėjo evakuaciją. Taip pat pranešama, kad ambasadų darbuotojai Bahreine ir Kuveite buvo paprašyti grįžti namo.
„Jie išvyksta, nes Artimieji Rytai gali tapti pavojinga vieta. Pažiūrėsime, kas nutiks“, – pareiškė D. Trumpas birželio 11 d. vakarą.
„Yra tik du variantai“
Iranas išlieka pagrindine kliūtimi D. Trumpo planams Artimuosiuose Rytuose.
NBC teigimu, kol kas nėra ženklų, kad JAV planuoja padėti Izraeliui galimos atakos atveju – pavyzdžiui, teikiant žvalgybos duomenis ar degalų papildymą ore. Visgi, kai kurie ekspertai mano, kad diplomatų evakuacija taip pat gali reikšti, jog JAV nežada trukdyti Izraelio veiksmams.
Mažai tikėtina, bet neatmetama, kad artimiausiomis dienomis Teheranas gali priimti Izraeliui priimtiną susitarimą, ir Tel Avivas atsisakys smūgio plano, jei toks egzistuoja.
Jei vis dėlto Izraelis smogs, situacija regione vystysis pagal blogiausią scenarijų. Pats D. Trumpas neatmetė galimybės imtis karinių veiksmų prieš Iraną, jei šis bandytų tęsti branduolinio ginklo kūrimą.
„Yra tik du variantai. Vienas jų – visiškai blogas“, – pareiškė jis balandžio pabaigoje, susitikime su žurnalistais Ovaliajame kabinete. Tačiau jis taip pat pridūrė, kad „labai geras sprendimas, kuris išgelbės daug gyvybių, jau beveik pasiektas“.
Dar viena diplomatinių pastangų banga planuojama artimiausią sekmadienį: specialusis D. Trumpo pasiuntinys S. Wittkoffas vyks į Omaną susitikti su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Aragchi, kad išgirstų Irano atsakymą į naujausius JAV pasiūlymus.
Irano branduolinė programa – kas žinoma?
Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa yra taikaus pobūdžio. Tačiau daugelis šalių, įskaitant Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), įtaria, kad Iranas siekia pasigaminti branduolinį ginklą.
2002 m. aptikus slaptus branduolinius objektus, Iranui buvo pareikšti kaltinimai pažeidus Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (BGNS). 2010 m. JT, JAV ir ES įvedė plataus masto sankcijas. Iranas neteko galimybės prekiauti nafta, jo turtas užsienyje buvo įšaldytas, o šalį ištiko ekonominė recesija.
Po ilgų derybų 2015 m. Iranas ir šešios pasaulio galios (JAV, Kinija, Prancūzija, Rusija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė) pasirašė bendrą visapusišką veiksmų planą (BVVP), kuris ribojo Irano branduolinius pajėgumus mainais už sankcijų sušvelninimą.
Tačiau 2018 m. D. Trumpas vienašališkai išvedė JAV iš susitarimo, grąžindamas sankcijas. Izraelis tą žingsnį parėmė, laikydamas Iraną nepatikimu partneriu.
Nuo to laiko bandymų pasiekti naują susitarimą būta ne vienas, tačiau nė vienas jų iki šiol nebuvo sėkmingas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kaip visada -aksioma:žydai muša,....ir žydai rėkia lyg mušami....
