REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Kol kas egzotiškai skambanti naujovė netrukus bus auginama ir Lietuvoje. Klaipėdos rajone, atėjus pavasariui, turėtų suvešėti genetiškai modifikuotų rapsų laukas.
GMO ir iš jų gaminami maisto produktai jau keletą metų kursto aistras Europos Sąjungos šalyse. Šio reiškinio priešininkai pabrėžia, kad GMO kenksmingai veikia žmonių bei gyvūnų sveikatą. Taip pat kalbama apie grėsmę natūraliai augalijos pusiausvyrai, skausmingą kirtį ekologinių bei natūralių produktų rinkai.
Genetiškai modifikuoti produktai kartais netgi pavadinami maistu-Frankenšteinu. GMO yra kuriami siekiant pagerinti produktų savybes. Pakeičiama genetinė medžiaga, produktas įgyja ypatumų, kurie natūraliomis sąlygomis neatsirastų.
Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialui priklausančio lauko dalį apsėti vasariniais rapsais ketinama moksliniais tikslais.
Šiam projektui turėtų pritarti Aplinkos ministerija, tačiau speciali komisija neskuba išduoti leidimo. Pareigūnai pareikalavo iš modifikuotus rapsus sukūrusios vokiečių bendrovės „BASF Plant Science GmbH“ pateikti išsamesnius saugos aprašus.
Vokiečių prašoma pasidalyti informacija apie panašaus eksperimento Švedijoje raidą.
„Pirminių dokumentų, kuriuos pateikė vokiečių bendrovė, mums per mažai. Norime išsamesnių paaiškinimų, kaip bus laikomasi rizikos valdymo sąlygų.
Kol kas iškyla visokių „bet“ ir „jeigu“. Tai stabdo sprendimą“, – aiškino Aplinkos ministerijos genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vadovas Danius Lygis.
GMO sukuriami genų inžinerijos būdu, kai iš tam tikro organizmo išimtas genas dirbtinai įterpiamas į kito organizmo genotipą.
Augalai ir gyvūnai modifikuojami siekiant pagerinti produktų kokybę – maiste padidinti aminorūgščių, vitaminų, baltymų kiekį.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Nepageidaujami genų deriniai gali sukelti naujas žmonių, gyvūnų bei augalų ligas, vėžio formas ir padidinti atsparumą antibiotikams, kurie vartojami rimtai sutrikus sveikatai.
Modifikuoti organizmai taip pat gali tapti alergijos priežastimi. Deramai neišsiaiškinus GMO poveikio, gresia ne tik sveikatos problemos, bet ir kyla pavojus gyvybei.
1989 metais mirė 37 žmonės, suvalgę maisto, į kurį atsitiktinai pateko japonų bendrovės „Showa Denko KK“ kurtų genetiškai modifikuotų kukurūzų, skirtų pašarams. Daugiau negu 1500 žmonių tapo nedarbingi. Jiems diagnozuoti neurologiniai arba imuninės sistemos sutrikimai.
Tarptautinės biotechnologinių darbų patentų teisių tarnybos (ISAAA) duomenimis, užpernai visame pasaulyje genetiškai modifikuotų kultūrų pasėliai užėmė 90 milijonų hektarų plotą. Tai – 9 milijonais hektarų, arba 11 proc., daugiau nei 2004 metais.
Nors genetiškai modifikuoti rapsai mūsų šalyje užimtų tik vieną hektarą ir būtų auginami mokslo tikslais, ši naujovė jau kelia rimtų įtarimų.
Piestu prieš genetiškai modifikuotų rapsų auginimą Lietuvoje stojo ekologinių ūkių atstovai ir bitininkai. Pastarieji pareikalavo įspėti, kada bus užsėjamas laukas, – jie savo bičių avilių nevešią arčiau nei 5 kilometrų atstumu.
„Ekologinio ūkio šeimininkas niekada neaugins genetiškai modifikuotų augalų“, – patikino Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos pirmininkė Vanda Žekonienė.
Ekologinių ūkių savininkai baiminasi ne tik būsimos konkurencijos jų produkcijai.
Jiems nerimą kelia ir galimas eksperimentui skirtų modifikuotų rapsų savaiminis kryžminimasis su jų laukų augalais.
„Lietuva – nedidelė, atstumai tarp ūkių palyginti maži. Mūsų šalis gali apsieiti be modifikuotų augalų. Mes galime didžiuotis veislių gausumu ir sėkmingai konkuruoti Europos rinkoje“, – aiškino V.Žekonienė.
Nepatikliai į ketinimus Lietuvoje užsėti pirmąjį lauką neregėtais rapsais žvelgia ir Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto pavaduotoja Danutė Budreikaitė.
„Tokie augalai atsparūs kenkėjams bei herbicidams. Yra pavojus, kad jie gali užgožti kitą augmeniją.
Man neramu, kad mūsų mažoje šalyje bus pradėti tokie bandymai. Jie daromi tam, kad vėliau šie rapsai būtų auginami ir patektų į rinką. Kitu atveju kam reikėtų to imtis?
Ar Lietuvai verta auginti modifikuotus rapsus ir rizikuoti? Juk tai nėra tradicinė mūsų šalies kultūra. Rapsai ligi šiol sudaro labai mažą pasėlių dalį – apie 6,5 proc. pasėlių“, – aiškino europarlamentarė.
D.Budreikaitė yra kritiškai nusiteikusi genų technologijų atžvilgiu: „Į pomidorus, kad šie būtų atsparesni šalčiui, perkeliami arktinių žuvų genai, o į sojas įdiegiami vištų arba kiaulių genai.
Į augalą dirbtinai perkelti gyvūno geną man atrodo neetiška. Visiškai neaišku, kokį poveikį tokio produkto vartojimas daro žmogaus sveikatai“.
Lietuvos mokslininkų nuomonė apie šį reiškinį – priešinga. GMO ekspertų komiteto narė biomedicinos mokslų daktarė Lilija Kalėdienė įsitikinusi, kad Lietuva, sutikdama apsėti lauką modifikuotais rapsais, pelnytų naudos mokslui.
Taip atsirastų kur kas daugiau galimybių mokslininkams bendradarbiauti su kitų šalių kolegomis biotechnologijų srityje.
„Įsitraukus kitų sričių mokslininkams atsirastų puiki galimybė turėti savo nuomonę, pagrįstą tyrimais, apie GMO poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, galėtume dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir sulaukti papildomos finansinės paramos mokslui“, – tvirtino ekspertė.
L.Kalėdienė pripažįsta, jog GMO gali kelti pavojų sveikatai. Siekiant to išvengti, atliekami išsamūs tyrimai.
Kad modifikuoti rapsai nesikryžmintų su netoliese augančiomis kultūromis, eksperimentiniam laukui keliami išskirtiniai reikalavimai. Jį turi supti 6 metrų pločio teritorija, kuri užsėjama vadinamaisiais vyriškojo nevaisingumo rapsais.
Tai – savotiški spąstai žiedadulkių plitimui. Kad būtų mažesnė vėjo įtaka, eksperimentui parinkta vieta šalia miško. 50 metrų spinduliu apie lauką būtų išrauti kryžmažiedžiai augalai.
Darbuotojai į eksperimentinį plotą galėtų patekti tik vilkėdami specialiais drabužiais. Visa technika būtų atvežta iš Švedijos. Į šią šalį ji būtų išgabenta baigus eksperimentą. Tai daroma siekiant, kad mūsų šalyje neišplistų modifikuotų rapsų sėklos.
„Tačiau niekas negalėtų ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad GMO nekenksmingi ir negali turėti poveikio ateityje. Trūksta ilgalaikiais tyrimais pagrįstų duomenų apie jų įtaką sveikatai“, – pripažino L.Kalėdienė.
Ji pati parduotuvėse atidžiai perskaito etiketes ir nesirenka tų produktų, kurie pagaminti iš modifikuotų organizmų.
Diskusijos dėl GMO netyla daugelyje Europos Sąjungos šalių. Pernai Vokietijos alaus gamintojai pasirašė manifestą, kuriuo pareikalavo uždrausti naudoti genetiškai pakeistus miežius, avižas ir mieles alaus gamybai.
Pernai rudenį Vokietijos rinkoje pasirodė genetiškai modifikuotų ryžių iš JAV. Šalyje vėl užvirė diskusija apie genų technologiją maisto pramonėje. Žinia apie genetiškai pakeistą alų buvo lyg kaušas žibalo į laužą.
„Naudojant alui genetiškai pakeistas medžiagas, pavyzdžiui, miežius ar mieles, jis nebus geros kokybės. Gali būti, kad jis kenks vartotojų sveikatai“, – tvirtino Noimarkto ekologinės alaus daryklos „Lammsbrau“ savininkas Franzas Ehrnspergeris.
Trijų nedidelių alaus daryklų vadovai sunerimo išgirdę, kad ir Vokietijoje jau eksperimentuojama su genetiškai pakeistais miežiais.
Šiam projektui vadovavo Gyseno universitetas. Finansiškai eksperimentą parėmė Mokslo ir tyrimų ministerija. Mokslininkai tikino, kad eksperimento tikslas – patikrinti, kaip genetiškai pakeisti miežiai veikia aplinką.
Tačiau F.Ehrspergeriui atrodo, kad jau tokių miežių sodinimas – rizikingas: „Juk paveldimoji informacija sporomis gali persimesti ant kitų rūšių. Kas užkirs tam kelią? Genetiškai pakeisti miežiai gali pradėti daugintis visur“.
Genų technologijos šalininkų nuo tolesnių eksperimentų nesulaikė priešininkų rengiamos akcijos. Lapkričio pabaigoje prie Gaterslebeno miestelio (Saksonijos-Anhalto žemė) buvo pasėti genetiškai modifikuoti kviečiai.
Pirmieji bandymai po atviru dangumi pasodinti kviečius, genetiškai pakeistus taip, kad jie taptų atsparūs grybelinėms ligoms, Vokietijoje turėjo vykti 2003-2004 metais.
Tačiau GMO priešininkai per kelias akcijas taip suniokojo pasėlius, kad bandymai buvo nutraukti.
Dabar Vokietijoje ketinama išbandyti kviečius, į kuriuos būtų įskiepyti miežių ir pupelių genai, padidinantys baltymų kiekį grūduose. Jeigu prielaida pasitvirtintų, vokiečiai galėtų šerti gyvulius naujais pašarais.
Kaip paskutinį argumentą duonos kepėjams ir vartotojams nuraminti genų technologijos šalininkai pateikia faktą, kad jie jau vartoja GMO.
Miltuose gali būti genetiškai modifikuotų medžiagų – sojų ir sojų miltų, taip pat enzimų. Jų esą itin daug paruoštuose kepti mišiniuose, kuriuos gauna Vokietijos kepyklos.
Kol kas vieninteliai genetiškai pakeisti augalai, auginami ES šalyse, yra kukurūzai. 2006 metais Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Čekijoje ir Vokietijoje genetiškai modifikuotais kukurūzais buvo užsėta 65 tūkst. hektarų. Tai sudaro vos 0,6 procento viso ES kukurūzų ploto.
Vokietijoje, daugiausia rytinėje jos dalyje, šiais kukurūzais buvo užsodinta 950 hektarų, 2005 metais – 340 hektarų.
Genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas bei jų produktų vartojimas Prancūzijoje aistras kursto jau beveik dešimtmetį. ES ši šalis tapo pirmoji, dar 1998 metais leidusi parduoti sėklas ir auginti tris genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšis.
Tačiau iš kitų valstybių Prancūzija išsiskiria ir ypač aktyviu pasipriešinimo GMO frontu bei netylančiomis visuomenės diskusijomis šia tema.
Šalies žalieji ir aplinkosaugos organizacijos nuolatos reikalauja atsisakyti GMO, kol bus geriau ištirtas jų poveikis žmogaus sveikatai bei aplinkai.
Pernai rugsėjį paskelbtos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, šiam reikalavimui pritaria net 86 proc. prancūzų.
Grupė aktyvistų su GMO Prancūzijoje kovoja netgi neteisėtomis priemonėmis.
Savanoriais šienautojais save vadinantys asmenys pjauna ir rauna genetiškai modifikuotų augalų laukus arba gadina jų derlių.
Šienautojų judėjimo ženklas – pypkės iš dantų nepaleidžiantis visiems prancūzams puikiai pažįstamas žemdirbys Jose Bove.
Su šiuo smulkiųjų žemdirbių profsąjungos „Confederation paysanne“ lyderiu GMO pasėlius naikina ir dalis žaliųjų bei kai kurios aplinkosaugos organizacijos.
Svarbiausiu šienautojų taikiniu tampa atvirame lauke moksliniais tikslais auginamos kultūros. Per 2004 metus iš 48 šiuo tikslu Prancūzijoje užsėtų pasėlių plotų jie sunaikino 27.
Viena akcija pernai lapkritį galėjo baigtis tragiškai. Prancūzijos pietvakariuose netoli Bordo protestuotojai pasišovė 2 tonas sandėlyje laikomų genetiškai modifikuotų kukurūzų užpilti vandeniu ir nudažyti natūraliais dažais.
Įpykęs žemdirbys pačiupo medžioklinį šautuvą ir taip bandė gintis. Tik per laimingą atsitiktinumą niekas nenukentėjo.
Gruodį ES gamtos apsaugos ekspertams nepavyko susitarti dėl leidimo auginti Prancūzijoje genetiškai modifikuotas bulves.
Tokį prašymą pateikė Vokietijos bendrovė „BASF Plant Science GmbH“ – ta pati, kuri ketina užsėti lauką modifikuotais rapsais Lietuvoje.
Balsuojant nebuvo aiškios daugumos nei už, nei prieš šias daug krakmolo turinčias, popieriaus, klijų, tekstilės gamybai numatytas bulves. Maistui ar pašarui jos neskirtos.
Per tris mėnesius balsavimas dėl šių bulvių veislės bus pateiktas ES gamtos apsaugos ministrų tarybai. Jeigu ministrai vienbalsiai nepritars, galutinį žodį tars Europos Komisija, remdamasi palankiomis Maisto produktų saugos agentūros išvadomis.
Leidimas GMO galioja dešimt metų. Po to jis gali būti pratęstas arba atšauktas. Sprendimą taip pat galima bet kuriuo metu atšaukti, jeigu paaiškėja nauja neigiama informacija apie augalo poveikį gamtai arba žmogaus sveikatai.
Praėjusį spalį paskelbtais Europos Komisijos duomenimis, ES piliečių lėkštėse atsiduria nedaug GMO. Gyvulių pašarui skirtos produkcijos yra kur kas daugiau.
2004 metais įsigaliojus naujam reglamentui dėl maistui arba pašarui skirtų GMO prekybos taisyklių, iš viso ES leidžiama auginti bei vartoti vos pora dešimčių šių augalų rūšių, daugiausia maistui arba pašarui skirtų kukurūzų.
Reglamentas numato, jog daugiau nei 0,9 proc. GMO turinčių maisto produktų etiketėse ši informacija vartotojams būtų nurodyta, tačiau žinodami visuomenės požiūrį į šią naujovę gamintojai kartais mėgina gudrauti.
Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai iš Bulgarijos įvežtame šokoladiniame kreme neseniai rado daugiau nei 5 proc. genetiškai modifikuotų sojų. Į Lietuvą šį saldumyną įvežė Kauno bendrovė „Daisena“.
Mėginiai buvo ištirti Nacionalinės veterinarijos laboratorijos genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyriuje. Kremo ženklinimo etiketėje nebuvo nurodyta, kad jame yra genetiškai modifikuotų sojų produktų.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų