REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lapkričio 11-ąją vyksta paskutinė rudens šventė – šv. Martyno diena. Ji lietuvių liaudies gyvenime buvo itin reikšminga. Jos metu gyventojai galėdavo prognozuoti, kokių orų galima laukti per šv. Kalėdas. Apie šių metų spėjamus Kalėdų orus bei reikšmingas datas kitų metų orų spėjimui  papasakojo etnologas Libertas Klimka.

Lapkričio 11-ąją vyksta paskutinė rudens šventė – šv. Martyno diena. Ji lietuvių liaudies gyvenime buvo itin reikšminga. Jos metu gyventojai galėdavo prognozuoti, kokių orų galima laukti per šv. Kalėdas. Apie šių metų spėjamus Kalėdų orus bei reikšmingas datas kitų metų orų spėjimui  papasakojo etnologas Libertas Klimka.

REKLAMA

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ši šventė ypatinga – orų prognozavimas. Šiuo laikotarpiu lietuviai galėdavo nuspėti, kokių orų švenčių metu galima laukti.

Atskleidė Kalėdų orus

L. Klimka atskleidė, kad lietuviai orus spėdavo pagal patarlę. Ja sakoma, kad jeigu žąsis per šv. Martyno dieną ant vandens – tai per šv. Kalėdas bus ant ledo. O jeigu žąsis per šventę ant ledo – tai per šv. Kalėdas bus ant vandens.

„Per šią šv. Martyno dieną orai buvo šilti, tad per Kalėdas bus pasnigę arba šaltukas gnaibys ausis“, – šių švenčių prognozėmis dalijosi etnologas. Jis teigia, kad praeitais metais šv. Martyno dienos spėjimai pasitvirtino.

REKLAMA
REKLAMA

Reikšminga ne tik orais

Šv. Martyno šventė lietuviams reiškė atskaitos tašką tarp rudens pabaigos ir priešžiemio laikotarpio. Priešžiemis trukdavo iki advento ir pasižymėdavo šlapdriba, nemaloniais ir žvarbiais orais.

REKLAMA

Ši šventė taip pat buvo ganiavos užbaigimo metas. „Patarlė sako, kad jeigu šv. Jurgis vartus atidaro, tai šv. Martynas juos uždaro“, – įžvalgomis dalijosi L. Klimka. Tai buvo svarbi kaimo žmonių gyvenimo ciklo dalis. Jos metu jau reikėjo būti pasiruošus pašaro gyvuliams žiemai.

Taip pat jos metu buvo dėkojama amatininkams bei jiems atiduodamas uždarbis. Kalviai, malūnininkai, skerdžiai ir kiti amatais užsiimantys žmonėms būdavo atlyginama derliumi.

Švente džiaugdavosi ir piemenėliai. Nuo šios dienos jiems prasidėdavo mokslo metai. „Su tuo susiję ir piemenų žaidimai, kurie šaukia sniegą, kad greičiau pasnigtų“, – atskleidė etnologas.

REKLAMA
REKLAMA

Bandoma atspėti kitų metų orus

Norintiems sužinoti ateinančių metų prognozes L. Klimka davė patarimą – stebėti dar dvi dienas. Jos pranašauja derlių bei orus.

Viena iš reikšmingų datų – šv. Andriejaus diena. Ji minima lapkričio 30-ąją ir nuo šios dienos prasideda advento, susikaupimo laikotarpis.

„Reiktų atkreipti dėmesį ar advento metu šerkšnas dažnai būna ant medžių, ar gruodis pasitaiko šiltas ar šaltas“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

O štai gruodžio 13-ąją, šv. Liucijos dieną, buvo prognozuojami visų ateinančių metų orai. L. Klimka aiškino, kad nuo šios dienos lieka dvylika dienų iki šv. Kalėdų. Jos reikšmingos, nes kiekvieną iš dienų reiškia ateinančių metų mėnesį.

„Tada reikia žiūrėti ar tą dieną iki pietų būna apsiniaukę, lyja ar sninga. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, koks oras po pietų. Tai simbolizuodavo pirmąją ir antrąją mėnesio pusę“, – nurodė etnologas.

Labai aciū,gerb.L.Klimkai už priminimą mūsų tautos išmintį,tradicijas.Visada su malonumu skaitau ,džiaugiuosi. Na o tiems ,kurie amžinai nepatenkinti viskuo,tai siūlau neskaityti ,nesidomėti,nekomentuoti,pasirinkti kitą saviraiškos formą.
Gerbiu šį žmogų, vien už tai, kad galima išgirsti, kaip senovėje lietuviai orus speliodavo ir seip nepraleidžiu Gerb, Liubarto pasakojimus, daug ką galima per duati savo anūkams, tokių žmonių turi būti kua daugiau, čia skaitau yra Lietuvos aukso fondas, tik gaila, kad vis tokių žmonių vis mazeja
Jai rodosi, bandyk persizegnoti, čia ne Liubertas taip sako, čia senolių mūsų auksinės mintys
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų