• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Džiaugiuosi, kad mūsų susitikimas vyksta, kai daugelis anksčiau mūsų santykius temdžiusių klausimų yra išspręsti. 2011 m. priimtas Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas tapo dar vienu pozityviu ženklu. 2013 m. sausio 17 d. Seime priimta rezoliucija dėl 2013-ųjų paskelbimo Vilniaus geto sunaikinimo 70-mečio atminties metais, tikimės, padės sujungti mūsų ateitį ir skaudžią praeitį“, - susitikimo su „Gyvųjų maršo“ delegacijos nariais balandžio 4 d. metu kalbėjo Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas.

REKLAMA
REKLAMA

„Gyvųjų maršas“ – tai Izraelio Vilniaus ir Vilnijos žydų bendruomenės narių, išgyvenusių Holokaustą, ir jų vaikų kelionės į Lietuvą programa, vykstanti jau penktus metus.

REKLAMA

„Jus ir mus jungia mintys apie Vilnių. <...> „Gyvųjų maršas“ yra savotiškas išsivadavimas ir atsinaujinimas. <...> Esu gyvas liudininkas to nelengvo susitaikymo kelio, kurį teko praeiti lietuvių ir žydų tautoms per šiuos du dešimtmečius. Niekada neužmiršiu to įspūdžio, kurį patyriau Izraelyje 1994 metais, dalyvaudamas Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko delegacijoje. Neužmiršiu ir Izraelio Kneseto delegacijų vizitų Lietuvoje ir daugelio kitų emocingų susitikimų“, - savo kalboje sakė G. Kirkilas, gimęs ir užaugęs Vilniuje.

REKLAMA
REKLAMA

„Politikai turi būti drąsūs ir priimti drąsius sprendimus. Pavardžių rašymą lotyniškais rašmenimis įteisinantis įstatymas, kuris ypač aktualus lenkams, gali būti priimtas Seime dar šį pavasarį. Tačiau šiandien Lietuvoje gyvena net apie 40 tautinių mažumų, kurios visos yra mūsų kultūros dalis. Žydai Lietuvoje gyvena daugybę šimtmečių, ir jie labai daug prisidėjo prie Lietuvos ūkio, miestų, kultūros raidos“, – diskusijos metu teigė Seimo Pirmininko pavaduotojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Susitikime dalyvavęs Seimo narys Emanuelis Zingeris akcentavo, kad labai svarbu yra kalbėti apie Lietuvoje vykusį Holokaustą: „Atgavusi nepriklausomybę, Lietuva gavo ir teisę į žodžio laisvę, bet apie Holokaustą nebuvo kalbama. Sovietinė cenzūra baigėsi, tačiau mums praktiškai nebuvo galima kalbėti apie Holokaustą“.

„Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metai turi būti dedikuoti ir Vilniaus geto sunaikinimo 70-mečio bei Holokausto aukų ir antinacistinio pasipriešinimo lyderių atminimui. Tuo Lietuva galėtų didžiuotis, tai būtų mūsų vertybių simbolis, nes Lietuvoje vykęs Holokaustas yra bendros Lietuvos ir Izraelio istorijos dalis“, - tvirtino jis.

REKLAMA

„Gyvųjų maršo“ dalyvė ir viena iš organizatorių Fania Kukliansky pasidžiaugė, kad išgyvenusieji Holokaustą ir jų šeimų nariai turi galimybę kasmet apsilankyti Seime, minėdami Holokausto aukų atminimą. „Esu labai laiminga ir dėl to, kad žydai Vilniuje ir Lietuvoje apskritai gali labai aktyviai dalyvauti visame tame, kas čia vyksta“, - sakė ji.

REKLAMA

Vilniaus žydų asociacijos Izraelyje viceprezidentė Miriam Kantor tvirtino, kad šiandien demokratinės valstybės susiduria su tam tikra įtampa tarp žodžio laisvės ir mažumų teisių bei su daugybę dilemų šiai įtampai mažinti: „Labai svarbu, kad vyriausybės stebėtų, ar jų šalyse nekyla radikalai. Reikia, kad apie Holokaustą būtų kalbama viešai, o pats svarbiausias dalykas yra švietimas, taip pat tolerancija. Visi mes esame žmogiškos būtybės ir su meile kartu turime kurti tolerantišką ir atvirą ateitį“.

Tradiciškai „Gyvųjų maršo“ dalyviai aplanko iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyvenusių žydų istorinį, religinį ir kultūrinį palikimą menančias vietas Vilniuje, Kaune ir kitose Lietuvos vietose, pagerbia Holokausto aukų atminimą Aukštųjų Panerių memoriale, susitinka su Lietuvos valdžios atstovais, jaunimu. Šių metų renginiai yra skirti Vilniaus geto sunaikinimo 70-mečiui paminėti.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų