1918 m. kovo 25 d. Baltarusijos Liaudies Respublikos Rada paskelbė Baltarusijos Nepriklausomybę. Tai buvo svarbus to meto pažangios baltarusių visuomenės politinės orientacijos dokumentas, išreiškęs baltarusių tautos ilgamečius lūkesčius ir pagrindinius politinius siekius – sukurti savarankišką valstybę. Šiemet Baltarusijos Nepriklausomybei – 95 metai.
Vos daugiau kaip prieš mėnesį, vasario 16-ąją, savo Nepriklausomybės metines paminėjome ir mes. Lietuvos Taryba 1918 m. mėnesiu anksčiau - vasarį, pasirašė Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą. Todėl lietuviams puikiai suprantama baltarusių Nepriklausomybės dienos istorinė, politinė ir emocinė svarba.
Tiek Rados, tiek Lietuvos Tarybos priimti dokumentai valstybių nesukūrė. Dėl juose deklaruotų vertybių įgyvendinimo sudėtingomis vidaus sąlygomis ir gręsiant užsienio valstybių agresijai prasidėjo sunki kova. Nors Lietuva pirmoji pripažino Baltarusijos nepriklausomybę, vėliau tai padarė Latvija ir Ukraina, tų pačių metų lapkritį sovietinės Rusijos Raudonoji armija užėmė Baltarusiją ir privertė Radą trauktis.
Baltarusijos Rados būstinė tremtyje tapo Vilnius. Šeši jos nariai dirbo Lietuvos Valstybės Taryboje, o Baltarusijos Vyriausybės vadovas Juozapas Voronko buvo trijų Lietuvos vyriausybių gudų reikalų ministru. 1920 m. Lietuvos sostinei persikėlus į Kauną, Rada dirbo ir ten.
Šiomis dienomis Baltarusijos ir Lietuvos piliečiai, kartu minėdami garbingą Baltarusijos Nepriklausomybės 95 metų sukaktį, turime pasidžiaugti, kad tuo ypač sunkiu metu mūsų Vyriausybės glaudžiai bendradarbiavo, palaikydamos viena kitą moraliai ir idėjiškai, o mūsų intelektualus vienijo bendros išsivadavimo, nacionalinio valstybingumo ir modernios ateities idėjos. Daug iškilių baltarusių meno, kultūros, tautinio atgimimo ir politinių veikėjų būrėsi Vilniuje, kuris tapo jų kultūros centru. Čia buvo leidžiamas pirmasis politikos ir kultūros laikraštis baltarusių kalba „Naša niva“, kiti leidiniai.
Jokiu būdu negalime pamiršti ir senesnės mūsų bendros istorijos. Esame to paties Nemuno krašto ir senojo Europos žemyno gyventojai. Mūsų protėvių Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo didelė valstybė, kurioje darniai gyveno baltarusiai, lietuviai, lenkai, rusai, ukrainiečiai. Jie paliko Europai unikalų istorijos šaltinį, kalbos ir kultūros paminklą – Lietuvos Statutus, parašytus senąja baltarusių kalba. Mūsų tautų žygdarbis - Žalgirio pergalė - pakeitė jėgų santykį Europoje ir pradėjo naują jos epochą. Šiemet Lietuva žymi 150-ąsias mūsų tautų 1863 m. kovą prasidėjusio nacionalinio ir socialinio sukilimo metines. K.Kalinausko, Z.Sierakausko ir A.Mackevičiaus kova išlieka reikšmingi mūsų bendros istorijos pavyzdžiai.
Nors šiandien Baltarusija ir Lietuva - dvi kaimyninės valstybės - yra labai skirtingose „vietose“, turint galvoje jų valdymo santvarkas ir geopolitinę orientaciją, vis dėlto, nepaisant visko, Lietuva ir Europa tikisi, jog neprireiks laukti pernelyg ilgai, kad Baltarusija dėl savo pažangos galiausiai taptų laukiama narė Europos Sąjungoje (ES) ir NATO.
Baltarusija išlieka labai svarbi Lietuvai. Baltarusijoje šiuo metu gyvena apie 30 tūkst. lietuvių, o Lietuvoje – virš 40 tūkst. baltarusių. Daugybės šeimų, ypač Lietuvos pietryčiuose, pasienyje su Baltarusija, turi ten giminaičių, su kuriais palaiko ryšį.
Daug Lietuvos verslininkų investuoja į Baltarusiją. 2012 m. rudenį tiesioginės Lietuvos investicijos Baltarusijoje siekė 251,26 mln. Lt, ir dabartiniu metu Lietuva investuoja daugiau tik Estijoje, Latvijoje ir Nyderlanduose.
Džiugu, kad Europos humanitarinis universitetas (EHU), persikėlęs iš Minsko į Vilnių (panašiai kaip 1918 m. Baltarusijos Rada), telkia demokratines baltarusių jėgas ir tapo neatskiriama Lietuvos intelektinio ir kultūrinio gyvenimo dalis. Jame mokosi ne tik iš Baltarusijos atvykę studentai. Universitete vykstančiose politinėse ir mokslinėse diskusijose dalyvauja ryškiausi Lietuvos intelektualai. Jos traukia talentingiausius ir pažangiausiai mąstančius Lietuvos studentus. Universitetas pakylėjo ir Lietuvos akademinį ir intelektinį lygmenį. Kažkada dabartiniai EHU studentai baltarusiai grįš į savo tėvynę ir kurs demokratinę ateities Baltarusiją. Kuo glaudesni santykiai su Baltarusijos intelektualais ir nepriklausoma žiniasklaida yra tarp svarbiausių Lietuvos prioritetų. Lietuva yra viena iš aktyviausių ES Rytų partnerystės politikos, kuri be Baltarusijos dar yra skirta Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos integracijai į Europą, dalyvių. Rytų partneryste siekiama gerinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, plėsti stabilumą ir saugumą už ES ribų. Yra daug vilties, kad ES ir Baltarusijos santykiai pagerės Lietuvai, pirmininkaujant ES Tarybai nuo š.m. liepos. Rudenį Vilniuje planuojamas svarbus ES narių ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas.
Nors šiandien (ne dėl Baltarusijos žmonių pasirinkimo, o dėl jos dabartinės valdžios vertybių) Baltarusijos ir Lietuvos keliai „išsiskyrę“, ir „atstumas“ tarp dviejų kaimyninių valstybių neretai atrodo milžiniškas, bendromis su demokratinėmis Baltarusijos pastangomis pasieksime, kad ateityje mus vėl sies bendri tikslai ir prioritetai: laisvė, žmogaus teisės, demokratija ir žmonių gerovė. Šiandien tai yra didelis visų Lietuvos žmonių reikalas ir rūpestis.
Straipsnis parengtas pagal Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo sveikinimo kalbą, pasakytą Baltarusijos Liaudies Respublikos 95-ųjų Nepriklausomybės metinių minėjime Vilniaus Rotušėje 2013 m. kovo 25 d.
