Jau nuo pat pirmųjų nelaimės akimirkų, kuomet uosto teritorijoje įvyko sprogimas, į internetą plūstelėjo nuotraukos bei vaizdo įrašai su apokalipsės vaizdais. Atominės bombos sprogimą primenantis grybo formos ugnies ir dūmų stulpas iškilo aukštai virš dangoraižių, o jį lydėjo viską savo kelyje šluojanti sprogimo banga.
Plieniniai uosto konteineriai, kurių jo teritorijoje buvo keli tūkstančiai, skraidė lyg žaisliniai. Šimtai tviskančių automobilių, laukusių savo naujų šeimininkų, prisilydė prie grindinio. Po pirmojo, mažesnio sprogimo, į įvykio vietą atskubėję ugniagesiai šioje pragaro dykynėje liko amžiams. Viskas paskendo liepsnose 2 kilometrų spinduliu.
Išaušus kitai dienai, nuslinkus tirštų, gerklę rėžiančių dūmų uždangai, žmonės pamatė siaubo padarinius. Niekas net baisiausiame sapne negalėjo susapnuoti panašių vaizdų. Ligoninėse už savo gyvybes kovojantys sužeistieji dar negreitai išdrįs pažvelgti į tai, ką prisimins visą likusį gyvenimą. Jiems galvoje sukasi tik vienintelis klausimas – kodėl?
